Skip to content Skip to navigation

Eksponatai

XIX a. pab. – XX a. pr. dokumentas „Vaistai nuo choleros“

Pateikta: 2020-03-28 09:58 (atnaujinta: 2020-03-28 10:08)

Karantino metu nutarėme mūsų tinklalapio skaitytojams pakelti nuotaiką ir pasidalinti Kretingos muziejuje saugomo, XIX a. pab. – XX a. pr. dokumento tekstu:

Dokumentas: vaistai no choleros, I dalis. © Kretingos muziejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė. Vaistai nuo choleros. Baklanovas pagamino nuo jos vaistus pavadintus Baklanovo vaistais iš sekančių liaudiškų priemonių. Į štofą kvortos įpilti 2 stiklines vyno stipraus acto, valgomąjį šaukštą aštrios degtinės, 1 šaukštelį baltos naftos, 1 šaukštelį balto terpentino, įdėti 2 zolotnikus (mato vnt.) amoniako, 1 zolotniką kamparo, 2 šaukštus lengvai sugrūstų apvalių pipirų, ir įpilti štofą paprastos degtinės. Pasirodžius pirmiesiems choleros požymiams jis (Baklanovas) liepia kiekvienam ligoniui duoti šiuos vaistus pagal tokią proporciją: 1/4 dalį vyno taurės papildyti paprasta degtine. Tai išgėręs ligonis turi vaikščioti kol išprakaituos, tada atsigulti, apsikloti ir miegoti. Bet jei jau prasidėjo traukuliai ir viduriavimas tai pilti jam degtinę, o jei liga užleista, jog ligonis išbertas, tai mirštančiajam į burną pilti pilną puodelį. Po tokių priemonių ligonis kietai užmiega ir atsibudęs būna visiškai sveikas“.

Eugenijos Rumeikienės velykinė dovana muziejui

Pateikta: 2018-03-20 15:47 (atnaujinta: 2020-03-27 09:42)
Šaltą vasario dieną sušildė apsilankymas Eugenijos ir Stanislovo Rumeikų namuose. Nuostabu svečiuotis tokioje šeimoje, kur tik įėjęs jauti tvyrančią ne tik tarpusavio meilę ir pagarbą, bet ir meilę savo tėvynei, tradicijoms, šviesą, ramybę. Lange puikuojasi pačios Eugenijos pasiūta Lietuvos trispalvė, skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, kuri pasak šeimininkės kabės iki Kovo 11-osios. Ant vieno kambario sienos, prie Stanislovo rašomojo stalo, kaip apibūdina Eugenija – altorius. O jame, galima sakyti, visa Lietuvos istorija, pradedant laikraščio „Lietuvos žinios“ iškarpa su Nepriklausomybės aktu, kunigaikščio Gedimino, popiežiaus Pauliaus portretais, Gedimino stulpais ir kt. Stanislovas daugelį metų dirbo finansininku, vėliau tapo katalikų religinės bendruomenės vadovu, talkino bažnyčiai ūkiniuose reikaluose. Jo rūpesčiu 1989 – 1990 metais Kretingos senosiose kapinėse atstatyta Šv. Jurgio koplyčia. Neseniai Stanislovas atšventė 90-ties metų jubiliejų, bet istorinėmis žiniomis nenusileidžia ir geram istorikui.

Ekspoziciją papildė atnaujinti „šiepai“

Pateikta: 2017-09-06 08:38 (atnaujinta: 2017-09-06 08:50)

Kretingos muziejaus etnografi nės ekspozicijos „Saulės ratu“ lankytojai joje nuo šiol galės apžiūrėti du naujus unikalius eksponatus – daugiau negu 200 metų senumo virtuvinius bufetus („šiepas“). Jie atnaujinti muziejininkams parengus ir įgyvendinus projektą „Kretingos muziejuje saugomų medinių baldų restauravimas“.
 
„Kretingos muziejaus Etnografijos skyriuje saugomos eksponatų kolekcijos atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį, papročius ir tikėjimą. Vieną iš tokių kolekcijų sudaro baldai – bufetai, spintos, lovos, kraitinės skrynios, suolai ir stalai. Tarp jų – 5 unikalūs bufetai ir spintos (šiepai), XIX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, – „Švyturiui“ pasakojo muziejaus vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.

Beveik 100 metų trukusios fotostiklų klajonės

Pateikta: 2017-08-14 09:35 (atnaujinta: 2018-02-26 10:13)

Mokslininkas, akademikas, visuomenės veikėjas, vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų Antanas Buračas Kretingos muziejui padovanojo unikalią dovaną – aštuonis fotostiklus, skirtus peržiūrai projektoriumi, 1920–1939 m. pagamintus  įmonės „Pagalba mokyklai“ (Pomoc szkolna), įsikūrusios Varšuvoje, Krokuvos priemiesčio g. 38 name. Ši įmonė išleido apie 80 rūšių įvairių mokymo priemonių: vadovėlių, prietaisų bei įrenginių, skirtų mokykloms ir jų laboratorijoms. „Pagalba mokyklai“ gamino ir projekcinius aparatus „Polon“, su kuriais mokymo įstaigos galėjo įsigyti komplektus stiklinių fotoplokštelių su viso pasaulio miestų, kultūros ir istorinių paminklų bei gamtos vaizdais. Fotoplokštelių pakraščiuose buvo priklijuojamos popieriaus juostelės su atspausdintu ar užrašytu plokštelės eilės numeriu, objekto pavadinimu bei gamintojo pavadinimu ir adresu. Vaizdai, kaip ir įprasta ano laiko fotografijoje – juodai balti, tačiau buvo ir paspalvintų.

Kretingos muziejaus prieverpsčių rinkinys

Pateikta: 2017-04-03 09:40 (atnaujinta: 2017-04-03 10:03)

Prieverpstės. Fot. J. Klietkutė, 2017

Vertingą Kretingos muziejaus fonduose saugomą eksponatų grupę sudaro taikomosios dailės kūriniai. Prie jų priskiriame ir prieverpstes – unikalų liaudiškojo meno paveldą.
 
Prieverpstė – darbo įrankis, verpimo ratelio dalis – lentelė linų ar vilnų kuodeliui pritvirtinti. Ratelis retai būdavo puošnus, o prieverpstė – ratelio viršūnėlė išsiskyrė puošnumu. Etnologai mano, jog tradicinę prieverpstės puošybą sąlygojo tai, kad ji buvo vienas iš vestuvių apeigų atributų, Paskirtis lėmė ir jos vaizdą. Įrankis simbolis tęsė prieš jį buvusio verpimo ratelio – verpstės prasminę bei estetinę puošybos tradiciją, sąlygotą mitologinės pasaulio sampratos. Išdailinta prieverpstė rodo ne tik mūsų protėvių meninius sugebėjimus ir estetinius poreikius, bet ir atskleidžia jų dvasinį gyvenimą, pasaulėvaizdį, tikėjimus.

Restauruotas grafo Juozapo Tiškevičiaus įkapinis kryžius

Pateikta: 2017-03-06 09:19 (atnaujinta: 2020-03-17 11:03)

2014 m. Juozapo Tiškevičiaus sarkofage rastas kryžius. Jolantos Klietkutės nuotr., 2014 m.

Prieš trejetą metų Kretingos muziejaus iniciatyva vykdant mokslinius tiriamuosius grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje palaidotų asmenų palaikų identifi kavimo darbus, grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) sarkofage tarp kitų įkapių buvo rastas įkapinis kryžius. Tyrėjus nustebino, kad šis palyginti masyvus, 199 x 105 cm dydžio ir 97,4 g masės sidabro kryžius liko nepastebėtas XX a. 6 dešimtmetyje grafų koplyčioje „pasidarbavusių“ kapų plėšikų.

Unikalūs Kretingos muziejaus eksponatai

Pateikta: 2017-03-03 08:30 (atnaujinta: 2017-03-08 08:54)

Lietuvos Dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS 2014 m. įgyvendinandamas projektą „Turistams skirtose virtualiose muziejų parodose – unikaliausi, įdomiausi ir vertingiausi muziejų eksponatai“ sukūrė internetinę svetainę „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“.

Ruošiamasi restauruoti grafų Tiškevičių sarkofagus

Pateikta: 2017-02-24 08:55 (atnaujinta: 2020-03-23 19:23)

Kretingos grafų Tiškevičių koplyčia mauzoliejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2015 m.

Jau šiemet ruošiamasi pradėti restauruoti 2014-ųjų spalį rastus grafo Juozapo Tiškevičiaus bei jo žmonos Sofijos sarkofagus. Šiam darbui Kultūros paveldo departamentas skyrė beveik 60 tūkst. eurų. Restauruoti sarkofagus tikimasi per dvejus metus.
 
Grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai su jų palaikais ilgai slėpėsi labai akivaizdžioje vietoje – senosiose Kretingos kapinėse esančios koplyčios rūsyje, mūriniuose postamentuose. Nusprendus išsiaiškinti, kas juose yra bei kam jie skirti, buvo aptikti keturi sarkofagai. Viename iš kitų dviejų ilsisi penkerių metų mirusios grafų anūkės Marijos palaikai. Kieno yra ketvirtajame sarkofage rasti moters palaikai, kol kas tebėra mįslė.
 

Grafų Tiškevičių relikvijos grįžta į Kretingos dvarą

Pateikta: 2017-02-22 09:39 (atnaujinta: 2018-08-06 10:25)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). Paulinos Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė 1940-aisiais prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimus, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.
 
Marija Tiškevičienė (1866-1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga, nes grafienė į Kretingą negrįžo, mirė Lenkijoje.
 
Kretingos grafą Aleksandrą Tiškevičių (1864-1945) enkavedistai 1940 m. iškeldino iš rūmų, leisdami apsigyventi Pryšmančių dvare. Tačiau netrukus Pryšmančius pavertė pasienio zona, iš kurios evakavo visus gyventojus. Tokiu būdu grafas 1941 m. atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona buvo gavusi kaip kraitį iš tėvo Stanislovo Puslovskio. Išsikraustydami iš Kretingos, enkavedistai Aleksandrui Tiškevičiui leido pasiimti asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas. Visa kita buvo nacionalizuota: dalis perduota Vytauto Didžiojo kultūros, Telšių ir Kretingos muziejams, kita dalis – išgrobstyta.

Paroda LAISVĖS KELIAS

Pateikta: 2017-02-09 12:50 (atnaujinta: 2020-03-28 10:37)

Kviečiame vasario 8 d. – kovo 13 d. muziejaus parodų salėse aplankyti parodą LAISVĖS KELIAS.

Puslapiai