Skip to content Skip to navigation

Eksponatai

Mįslingas eksponatas – grafų Tiškevičių karūna

Pateikta: 2020-05-19 09:26 (atnaujinta: 2020-06-30 16:43)
Kretingos muziejaus fonduose saugoma aštuonkampė baltos spalvos metalo karūna (KM IB18), kurią Darbėnų miestelio žydų bendruomenė kartu su užuojautos laišku dėl Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties (1891 m. gegužės 26 d.) atsiuntė Tiškevičių šeimai. 1950 m. dirbinys rastas grafų Tiškevičių koplyčios palėpėje, 1958 m. – padovanotas Kretingos muziejui: sulankstytas, aplaužytas, be inkrustacijų.
 
Karūna buvusi puošni: vainiko viršus ir apačia apjuosti gelsvos spalvos metalo juostelėmis, sujungtomis ažūrinėmis to paties metalo gėlytėmis (stilizuotos saulutės?).

Grafienės Sofijos Horvataitės Tiškevičienės dienoraštis

Pateikta: 2020-05-17 10:00 (atnaujinta: 2020-05-19 15:09)

Tarptautinė muziejų diena nuo 1978 m. gegužės 18 d. minima 150 šalių.

Daug metų Tarptautinę muziejų dieną šventėme, drauge kurdami ir įgyvendindami projektus Lietuvos muziejų kelias ir Muziejų naktis.

Šiemet Lietuvos muziejų asociacijos ir Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus valdybos kvietė muziejus kartu sukurti ir gegužės 18 d. nuotoliniu būdu įgyvendinti bendrą nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuriuo parodytume savo bendruomenės vieningumą, kūrybines galias, svarbą ir išskirtinę vertę.

Šis projektas – tarsi kultūrinis medaus korys, į vientisą kūrinį sudėtas Lietuvos muziejų sukurtų vaizdo siužetų ciklas viena tema ir pagal vieną modelį, tačiau ir kartu – visai skirtingas savo turiniu ir idėjomis.

Pristatome Kretingos muziejaus šiam projektui sukurtą filmuką ir supažindiname su išskirtiniu, nepaprastai į domiu eksponatu – grafienės Sofijos Horvataitės Tiškevičienės dienoraščiu.

Lietuvos muziejų fenomenai

Pateikta: 2020-05-16 13:28

Gegužės 18-ąją visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė muziejų diena.

Šiais metais ji bus pažymima kitaip – negalėdami Jūsų dėl karantino pakviesti į viešus renginius, Lietuvos muziejai gegužės 18-osios proga parengė staigmeną – virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia „atrasti“ ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną per išskirtinius eksponatus pristatančius vaizdo siužetus.

Juos rasite nacionalinio projekto „Lietuvos muziejų fenomenai“ Youtube paskyroje.

Ekskursija „Salaspilio mūšis“

Pateikta: 2020-05-16 13:21

Ekskursiją veda Kretingos muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė.

Prakalbinti Kretingos muziejaus tapybos eksponatai

Pateikta: 2020-04-27 10:00 (atnaujinta: 2020-04-27 10:00)

Fotografavo Jolanta Klietkutė Vaizduojamosios dailės rinkinyje yra keletas įdomių XVI–XVIII a. tapybos kūrinių. Tai daugiausia grafams Tiškevičiams priklausiusios, Kretingos ir Palangos dvaruose buvusios meno vertybės. Kiek jų buvo ir kokios, sužinoti nepaprastai sunku. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys rašo: „Prieš Pirmąjį pasaulinį karą tie patys Tiškevičiai susirinko vertingiausius meno kūrinius iš visų savo dvarų dabartinės Lietuvos teritorijoje. Karui pasibaigus, viską sugebėjo parsigabenti iš jau bolševikinės Rusijos. Tačiau tų vertybių negrąžino į atgautus dvarus, nes, kaip dauguma buvusių feodalų, įtartinai žiūrėjo į nuo Lenkijos atsiskyrusią Lietuvą. Tad visi meno kūriniai buvo įkurdinti Tiškevičių rūmuose Varšuvoje. Tačiau jau pirmosiomis karo dienomis viskas sudegė – ir rūmai, ir tai, kas juose buvo.“ (Savaitė, 2012 m.)

Kiekvienas tapybos kūrinys turi savo unikalią istoriją, ne visada užrašytą muziejų eksponatų knygose. Kartais, bendradarbiaujant su menotyrininkais, kitais muziejais, pasiseka surinkti šiek tiek įdomios medžiagos apie vieną ar kitą kūrinį.

Sugrįžusios grafų Tiškevičių relikvijos

Pateikta: 2020-04-20 10:00 (atnaujinta: 2020-04-20 10:08)

Sofija ir Juozapas Tiškevičiai. Fot. Oto van Bošas. Frankfurtas prie Maino, 1882–1885 m. KM IF6831 Antrasis pasaulinis karas ir 1940 m. prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimą, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.

Marija Tiškevičienė (1866–1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga: grafienė į Kretingą negrįžo, – mirė Lenkijoje. Palaidota seniausiose ir svarbiausiose Varšuvoje Povonzkų kapinėse.

Pranciškonų sostinė

Pateikta: 2020-04-13 10:00 (atnaujinta: 2020-04-13 10:00)

XIX a. pab. – XX a. pr. dokumentas „Vaistai nuo choleros“

Pateikta: 2020-03-28 09:58 (atnaujinta: 2020-03-28 10:08)

Karantino metu nutarėme mūsų tinklalapio skaitytojams pakelti nuotaiką ir pasidalinti Kretingos muziejuje saugomo, XIX a. pab. – XX a. pr. dokumento tekstu:

Dokumentas: vaistai no choleros, I dalis. © Kretingos muziejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė. Vaistai nuo choleros. Baklanovas pagamino nuo jos vaistus pavadintus Baklanovo vaistais iš sekančių liaudiškų priemonių. Į štofą kvortos įpilti 2 stiklines vyno stipraus acto, valgomąjį šaukštą aštrios degtinės, 1 šaukštelį baltos naftos, 1 šaukštelį balto terpentino, įdėti 2 zolotnikus (mato vnt.) amoniako, 1 zolotniką kamparo, 2 šaukštus lengvai sugrūstų apvalių pipirų, ir įpilti štofą paprastos degtinės. Pasirodžius pirmiesiems choleros požymiams jis (Baklanovas) liepia kiekvienam ligoniui duoti šiuos vaistus pagal tokią proporciją: 1/4 dalį vyno taurės papildyti paprasta degtine. Tai išgėręs ligonis turi vaikščioti kol išprakaituos, tada atsigulti, apsikloti ir miegoti. Bet jei jau prasidėjo traukuliai ir viduriavimas tai pilti jam degtinę, o jei liga užleista, jog ligonis išbertas, tai mirštančiajam į burną pilti pilną puodelį. Po tokių priemonių ligonis kietai užmiega ir atsibudęs būna visiškai sveikas“.

Eugenijos Rumeikienės velykinė dovana muziejui

Pateikta: 2018-03-20 15:47 (atnaujinta: 2020-03-27 09:42)
Šaltą vasario dieną sušildė apsilankymas Eugenijos ir Stanislovo Rumeikų namuose. Nuostabu svečiuotis tokioje šeimoje, kur tik įėjęs jauti tvyrančią ne tik tarpusavio meilę ir pagarbą, bet ir meilę savo tėvynei, tradicijoms, šviesą, ramybę. Lange puikuojasi pačios Eugenijos pasiūta Lietuvos trispalvė, skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, kuri pasak šeimininkės kabės iki Kovo 11-osios. Ant vieno kambario sienos, prie Stanislovo rašomojo stalo, kaip apibūdina Eugenija – altorius. O jame, galima sakyti, visa Lietuvos istorija, pradedant laikraščio „Lietuvos žinios“ iškarpa su Nepriklausomybės aktu, kunigaikščio Gedimino, popiežiaus Pauliaus portretais, Gedimino stulpais ir kt. Stanislovas daugelį metų dirbo finansininku, vėliau tapo katalikų religinės bendruomenės vadovu, talkino bažnyčiai ūkiniuose reikaluose. Jo rūpesčiu 1989 – 1990 metais Kretingos senosiose kapinėse atstatyta Šv. Jurgio koplyčia. Neseniai Stanislovas atšventė 90-ties metų jubiliejų, bet istorinėmis žiniomis nenusileidžia ir geram istorikui.

Ekspoziciją papildė atnaujinti „šiepai“

Pateikta: 2017-09-06 08:38 (atnaujinta: 2017-09-06 08:50)

Kretingos muziejaus etnografi nės ekspozicijos „Saulės ratu“ lankytojai joje nuo šiol galės apžiūrėti du naujus unikalius eksponatus – daugiau negu 200 metų senumo virtuvinius bufetus („šiepas“). Jie atnaujinti muziejininkams parengus ir įgyvendinus projektą „Kretingos muziejuje saugomų medinių baldų restauravimas“.
 
„Kretingos muziejaus Etnografijos skyriuje saugomos eksponatų kolekcijos atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį, papročius ir tikėjimą. Vieną iš tokių kolekcijų sudaro baldai – bufetai, spintos, lovos, kraitinės skrynios, suolai ir stalai. Tarp jų – 5 unikalūs bufetai ir spintos (šiepai), XIX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, – „Švyturiui“ pasakojo muziejaus vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.

Puslapiai