Skip to content Skip to navigation

istorija

Aleksandras Tiškevičius – paskutinysis Kretingos grafas

Pateikta: 2020-06-23 14:00 (atnaujinta: 2020-06-23 14:06)
Prieš 75 metus Vokietijoje mirė paskutinysis Kretingos dvarininkas Aleksandras Tiškevičius. Jo nuveiktus darbus Kretingoje mena grafo puoselėta dvaro sodyba, jo rūpesčiu pastatyta II-ųjų parapijos kapinių tvora ir grafų Tiškevičių koplyčia, taip pat perstatyta pranciškonų bažnyčia.


Grafų Tiškevių pėdsakai Užnemunėje

Pateikta: 2020-06-04 09:20 (atnaujinta: 2020-06-04 09:30)
Apie garsios Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos didikų Tiškevičių giminės palikimą šiandien ryškiausiai pasakoja Palangos, Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės, Astravo, Kretingos dvarai, tapę gausiai lankomais kultūros paveldo objektais. Kurdamiesi Lietuvoje, šios giminės atstovai buvo apsigyvenę ir Užnemunėje – Suvalkijoje bei Dzūkijoje.
 

Kretingos dvaro ir miesto puoselėtojas Juozapas Tiškevičius

Pateikta: 2020-05-28 08:33 (atnaujinta: 2020-05-28 08:41)
Ryškiausius pėdsakus Kretingos istorijoje paliko du didikai – karvedys Jonas Karolis Chodkevičius ir grafas Juozapas Tiškevičius. Pirmasis XVII a. pr. įkūrė pranciškonų vienuolyną, bažnyčią ir miestą. Antrasis XIX a. antroje pusėje išgarsino Kretingą vienu didžiausių Europoje privačiu Žiemos sodu, mišriu parku, pirmąja Lietuvoje elektrine ir telefono linija.


Dingusios skulptūros pėdsakais

Pateikta: 2020-05-26 13:11 (atnaujinta: 2020-05-26 15:21)
Pirmąsias žinias apie Lietuvos gotikinę skulptūrą 1930 m. mums pateikė menotyrininkas Paulius Galaunė. Jis mini vienintelę jam žinomą gotikinę XVII amžiaus skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“, buvusią Kretingos katalikų bažnyčioje. Apie šią skulptūrą menotyrininkė Marija Matušakaitė savo knygoje „Lietuvos skulptūra iki XVII a. vidurio“ (2007) rašo: „Labai gero meistro išdrožta į dešinę palinkusi figūra įgavo XVI a. pradžiai būdingą atlašų torsą ir tvirtai rėmėsi, kaip rodo senos nuotraukos, basomis kojomis į žemę. Kairėn pasukta galva teikė Kristui lankstų siluetą, apibrėžtą švelniai banguota linija. Į viršų pakelta jo dešinė laimino dviem vėliau prarastais pirštais, o kairėje, spaudžiančioje prie korpuso jį supančios kapos kraštą, turėjo būti įdėta vėliavėlė [...]

Lentvario grafas ir Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantas Juozapas Tiškevičius

Pateikta: 2020-05-05 11:11 (atnaujinta: 2020-05-05 11:16)

Rusijos husarų karininkas, Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantas grafas Juozapas Tiškevičius. Fot. O. Noišėferis. Apie 1860 m. Kretingos muziejus (IF-6917) Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė vienas turtingiausių XIX a. Lietuvos žemvaldžių Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Pradėjęs karinę tarnybą ir sukūręs šeimą, ilgesnį laiką jis gyveno Vilniuje ir Lentvaryje, o likusią gyvenimo dalį praleido Kretingoje. Šįkart susipažinsime su grafo veikla ir gyvenimu Vilnijos krašte.

Cigonaliai – Čigonėliai

Pateikta: 2020-04-30 11:00 (atnaujinta: 2020-04-30 20:07)
Kretingos rajono rytiniame pakraštyje prie Minijos upės plyti Cigonaliai. Tai atokioje vietoje esantis vienas mažiausių Kartenos seniūnijos kaimų, įsikūręs vaizdingame upės senslėnyje ir jį puslankiu juosiančioje aukštumoje. Didžiąją kaimo dalį apima miškai ir miško žemė, patenkantys į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Prakalbinti Kretingos muziejaus tapybos eksponatai

Pateikta: 2020-04-27 10:00 (atnaujinta: 2020-04-27 10:00)

Fotografavo Jolanta Klietkutė Vaizduojamosios dailės rinkinyje yra keletas įdomių XVI–XVIII a. tapybos kūrinių. Tai daugiausia grafams Tiškevičiams priklausiusios, Kretingos ir Palangos dvaruose buvusios meno vertybės. Kiek jų buvo ir kokios, sužinoti nepaprastai sunku. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys rašo: „Prieš Pirmąjį pasaulinį karą tie patys Tiškevičiai susirinko vertingiausius meno kūrinius iš visų savo dvarų dabartinės Lietuvos teritorijoje. Karui pasibaigus, viską sugebėjo parsigabenti iš jau bolševikinės Rusijos. Tačiau tų vertybių negrąžino į atgautus dvarus, nes, kaip dauguma buvusių feodalų, įtartinai žiūrėjo į nuo Lenkijos atsiskyrusią Lietuvą. Tad visi meno kūriniai buvo įkurdinti Tiškevičių rūmuose Varšuvoje. Tačiau jau pirmosiomis karo dienomis viskas sudegė – ir rūmai, ir tai, kas juose buvo.“ (Savaitė, 2012 m.)

Kiekvienas tapybos kūrinys turi savo unikalią istoriją, ne visada užrašytą muziejų eksponatų knygose. Kartais, bendradarbiaujant su menotyrininkais, kitais muziejais, pasiseka surinkti šiek tiek įdomios medžiagos apie vieną ar kitą kūrinį.

Dingusi Kretinga

Pateikta: 2020-04-25 10:00 (atnaujinta: 2020-04-25 10:00)

Peceliai. Kaimas, kuriame gyveno kunigaikščio Gedimino palikuonys

Pateikta: 2020-04-14 12:40 (atnaujinta: 2020-04-14 12:46)

Peceliai (Pieczule) 1915 m. kaizerinės Vokietijos kartografų parengtame Kartenos apylinkių topografiniame žemėlapyje Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose driekiasi Pecelių kaimo žemė. Šią primirštą ir atokiai nuo rajono centro atitolusią vietovę dažniausiai aplanko Minijos vingiais baidarėmis keliaujantys iškylautojai, apsistojantys Peceliuose įrengtoje poilsio zonoje – „Sauliaus stovyklavietėje“.

Pranciškonų sostinė

Pateikta: 2020-04-13 10:00 (atnaujinta: 2020-04-13 10:00)

Puslapiai