Skip to content Skip to navigation

istorija

Paulina Mongirdaitė

Pateikta: 2020-11-07 10:59

Gaudučiai. Kaimas prie Alanto ir Karkluojės santakos

Pateikta: 2020-09-09 10:00 (atnaujinta: 2020-09-09 10:00)

Piliakalnis – Pilies kalnas, Pilalė, Čerčesnagis. Fot. Julius Kanarskas, 2019 m. Į rytus nuo Kartenos miestelio, prie Palangos–Šiaulių plento stūkso Gaudučių dvaro sodybos liekanos. Jos ženklina Gaudučių kaimą, kurio žemės driekiasi nuo plento iki pat Alanto ir Karkluojės upelių santakos. Tai sena Kartenos dvaro ir valsčiaus žemdirbių gyvenvietė, kurios istorinę raidą ne kartą keitė XIX a.–XXI a. žemės ir administracinės-teritorinės reformos.

***

Šiandien Gaudučiams priklauso 462,77 ha žemės. Joje 2015 m. buvo registruotos 8 sodybos, kuriose 2011 m. gyveno 36 gyventojai. Rytiniame pakraštyje plyti Klaipėdos sklandytojų klubo Kartenos aerodromas, kurio administraciniai ir pagalbiniai pastatai glaudžiasi Daiginio miško pakraštyje. Vakaruose kaimas ribojasi su Gintarais, pietvakariuose – su Vėlaičiais, pietuose – su Lygnugariškiais, pietryčiuose – su Kupšiais ir Mamiais. Šiaurėje Gaudučius nuo kaimynystėje esančių Dauginčių skiria Palangos–Šiaulių plentas, o rytuose nuo Baltmiškių kaimo – jau minėtas Daiginio miškas.

Didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460 metų

Pateikta: 2020-08-24 09:57 (atnaujinta: 2020-08-24 10:13)

Jono Karolio Chodkevičiaus portretas. Dail. Antoine Maurin, 1856 m. Šiemet minime 460-ąsias žymiausio Lietuvos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus gimimo metines. Šis asmuo XVI a. pradžioje ryžtingai pasuko kita linkme Kretingos istoriją, įkurdamas čia bernardinų (pranciškonų) vienuolyną ir bažnyčią, paversdamas Kretingą prekybos ir amatų centru.

***

Jonas Karolis gimė 1560 m. Vilniuje, įtakingo rusėnų kilmės Lietuvos didiko, pėstininkų etmono Jono Chodkevičiaus (1537–1569) ir iš Krokuvos vaivadų giminės kilusios Kristinos Zborovskos-Chodkevičienės († 1588 m.) šeimoje. Didelės įtakos jo auklėjimui turėjo motina, su kuria jis vaikystėje atvyko į Muišės dvarą. Mokslo pradmenis įgijęs namuose, nuo 1573 m. studijavo Vilniaus, Ingolštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Keliaudamas po Europą, įgijo teorinių ir praktinių karinės vadybos žinių, o grįžęs į gimtinę, tarnavo didžiajam kunigaikščiui.

Martynaičių kaimas

Pateikta: 2020-07-28 13:17 (atnaujinta: 2020-07-28 13:38)
Į šiaurės rytus nuo Kartenos miestelio, tarp Gintarų, Dauginčių ir Sakuočių plyti Martynaičių kaimo žemės. Tai vienas seniausių Kartenos seniūnijos kaimų, ilgus šimtmečius stovėjęs šalia Kartenos (Sendvario) dvaro. Laikui bėgant dvaro nebeliko nei ženklo, o jo baudžiauninkus menantis kaimas toliau tebeskaičiuoja savo metus.

Lentvario paveldėtojas bei Vilniaus mokslo ir meno muziejaus įkūrėjas Vladislovas Tiškevičius

Pateikta: 2020-07-21 09:30 (atnaujinta: 2020-07-21 09:35)
Prieš 155 metus gimė visuomenės veikėjas, teisininkas, odontologas, kolekcininkas, muziejininkas Vladislovas Tiškevičius, puoselėjęs ir išgarsinęs netoli Vilniaus esantį Lentvarį.
***
Manoma, kad Vladislovas gimė 1865 m. birželio 26 d. Kretingoje, tėvams Juozapui ir Sofijai Tiškevičiams įsikūrus iš grafų Zubovų išsinuomotame dvare. Sesuo Elena Klotilda prisimena, kad brolis nuo mažens buvo labai draugiškas, lengvabūdiškai elgėsi su pinigais, greitai juos išleisdavo. Sykį Vilniuje išėjęs su motina pasivaikščioti, pirmam pasitaikiusiam elgetai išbėrė į kepurę visus piniginėje turėtus pinigus. Pasak sesers, jis nuolat turėjo skolų.

Prieš 100 metų Kretingoje įsikūrė Izraelitų darbininkų kultūros draugija

Pateikta: 2020-07-10 12:27 (atnaujinta: 2020-07-10 12:47)
Liepos 4-ąją, sukanka lygiai šimtas metų, kai Kretingoje pradėjo veikti Izraelitų darbininkų kultūros draugijos vietos skyrius. Ta proga prisiminkime žydų tautos indėlį į Kretingos istoriją, ypač – nuo XX a. pradžios.

Alka. Senovės baltų šventvietėje išaugęs kaimas

Pateikta: 2020-07-10 11:51 (atnaujinta: 2020-07-10 12:12)
Plačiai išsidriekusiame Erlos slėnyje šalia Salantų stūkso pagonių tikėjimo reliktus saugantis Alkos kalnas. Jos viršūnėje įsikūręs vienas mažiausių Imbarės seniūnijos kaimų, kaip ir kalva, vadinamas Alka (Alku).
***
Apie 1,2 km ilgio, 0,43 km pločio ir 23 m aukščio moreninė kalva – paskutiniojo ledynmečio palikimas. Ji atsirado ledynų tirpsmo metu vandens srautams aplinkui išgraužus gilų ir platų Erlos upės slėnį.
 
Tautosaka mena, kad šiame slėnyje gilioje senovėje tyvuliavęs ežeras, o kalvos viršūnė buvusi sala, kyšanti virš ją supančio vandens. Pasak vieno padavimo, sykį iš dangaus čia nusileido ežeras, tačiau jam nepatikę būti šioje vietoje ir po trijų dienų persikėlęs į Platelius.

Aleksandras Tiškevičius – paskutinysis Kretingos grafas

Pateikta: 2020-06-23 14:00 (atnaujinta: 2020-06-23 14:06)
Prieš 75 metus Vokietijoje mirė paskutinysis Kretingos dvarininkas Aleksandras Tiškevičius. Jo nuveiktus darbus Kretingoje mena grafo puoselėta dvaro sodyba, jo rūpesčiu pastatyta II-ųjų parapijos kapinių tvora ir grafų Tiškevičių koplyčia, taip pat perstatyta pranciškonų bažnyčia.


Grafų Tiškevičių pėdsakai Užnemunėje

Pateikta: 2020-06-04 09:20 (atnaujinta: 2020-07-09 23:26)
Apie garsios Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos didikų Tiškevičių giminės palikimą šiandien ryškiausiai pasakoja Palangos, Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės, Astravo, Kretingos dvarai, tapę gausiai lankomais kultūros paveldo objektais. Kurdamiesi Lietuvoje, šios giminės atstovai buvo apsigyvenę ir Užnemunėje – Suvalkijoje bei Dzūkijoje.
 

Kretingos dvaro ir miesto puoselėtojas Juozapas Tiškevičius

Pateikta: 2020-05-28 08:33 (atnaujinta: 2020-05-28 08:41)
Ryškiausius pėdsakus Kretingos istorijoje paliko du didikai – karvedys Jonas Karolis Chodkevičius ir grafas Juozapas Tiškevičius. Pirmasis XVII a. pr. įkūrė pranciškonų vienuolyną, bažnyčią ir miestą. Antrasis XIX a. antroje pusėje išgarsino Kretingą vienu didžiausių Europoje privačiu Žiemos sodu, mišriu parku, pirmąja Lietuvoje elektrine ir telefono linija.


Puslapiai