Skip to content Skip to navigation

istorija

Eniko Šero namas ir žvakių fabrikas

Pateikta: 2018-11-12 10:41 (atnaujinta: 2018-11-12 10:58)
Verslininkai Enikas Šeras (kairėje) ir Judelis Taicas (dešinėje) prie bendrovės „Taicas ir Šeras“ produkcijos reklaminio kiosko Lietuvos pramonės pasiekimų parodoje. Kaunas, 1925 m. Nuotrauka iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos archyvo
Tarpukariu Kretingje veikė nemažai įvairių smulkios pramonės įmonių, kurios daugiausia užsiėmė vietinių žaliavų perdirbimu į vartojimui ir pardavimui tinkamus gaminius ir produktus. Iš jų išsiskyrė žvakių fabrikas „Švyturys“. Jo produkcija buvo prekiaujama ne tik Vakarų Žemaitijoje, bet ir Klaipėdoje. Įmonė veikė Birutės gatvėje, jos savininko Eniko Šero ūkiniame pastate.
***
Apie prieškario Kretingos žydų kilmės verslininką Eniką (Henechą) Šerą žinome labai nedaug. 1889–1890 metais sudarytuose žydų, nuomojusių mieste posesijas, sąrašuose nerandame nei vieno asmens, turinčio Šero pavardę. Todėl manoma, kad jis kilo ne iš kretingiškių šeimos, o XIX a. pabaigoje arba XX a. pradžioje atsikėlė iš kito Žemaitijos miestelio. Artimiausias miestelis, kuriame tuo metu gyveno Šerai, buvo Salantai.

Marų kapinaitės – primirštos mūsų protėvių amžinojo poilsio vietos

Pateikta: 2018-11-09 15:57 (atnaujinta: 2018-11-11 17:46)

Klibių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais. Fot. Julius Kanarskas, 2009 m. Visų Šventųjų dieną civilinėse ir konfesinėse kapinėse sužibo tūkstančiai žvakių liepsnelių. Taip mes pagerbėme amžinybėn iškeliavusius artimuosius. Tačiau savivaldybės teritorijoje yra dar dešimtys senųjų kapinių, kuriose ilsisi pamiršti tolimi mūsų protėviai. Deja, retai kas juos prisimena ir pagerbia jų atminimą.

Kretingiškių generolas

Pateikta: 2018-11-08 10:19 (atnaujinta: 2018-11-08 10:40)

Gimnazistas Vladislovas Antanas Nagevičius su motina Marija Magdalena Nagevičienė. Apie 1895 m. Kuriant prieškario Lietuvos Respubliką, vieną ryškiausių pėdsakų krašto istorijoje paliko tautinio judėjimo dalyvis, visuomenės ir valstybės veikėjas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas ir ilgametis vadovas, archeologas, karo gydytojas, generolas Vladas Nagevičius.

Grafų Tiškevičių koplyčios duris pravėrus

Pateikta: 2018-10-18 13:40 (atnaujinta: 2018-10-18 14:07)
Koplyčia-mauzoliejus iš vakarų pusės. Nežinomas fotografas. 1902–1912 m. Kretingos muziejus
Įvažiuojant Vilniaus gatve į Kretingą mus pasitinka abipus plytinčios senosios miesto kapinės. Kairėje pusėje stūkso neogotikinė tvora su grakščiomis vartų kolonomis, o atokiau nuo jos stovi neseniai restauratorių atkurtas vienas gražiausių ir seniausių miesto pastatų – grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus. 

Paslaptingoji moteris iš grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus

Pateikta: 2018-10-11 08:13 (atnaujinta: 2018-10-11 08:24)

Praardyta kripta su nežinomos moters sarkofagu. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m. Atidengus prieš ketvertą metų Kretingos II senųjų kapinių grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus kriptos pakylas, jose buvo aptikti keturi metaliniai sarkofagai. Ekspertams pavyko nustatyti, kad trijuose karstuose palaidoti grafas Juozapas Tiškevičius († 1891 m.), grafaitė Marija Tiškevičiūtė († 1896 m.) ir grafienė Sofija Horvataitė-Tiškevičienė († 1919 m.). Deja, ketvirtajame sarkofage rastų moters palaikų identifikuoti nepavyko.

Tiškevičių kriptos duris pravėrus. Marijos Tiškevičiūtės sarkofagas

Pateikta: 2018-10-03 08:33 (atnaujinta: 2018-10-03 09:12)

Marija Tiškevičiūtė su broliukais Stanislovu Juozapu Marijonu (kairėje) ir Juozapu (dešinėje). Vladislovo Zatorskio fotoateljė. Kaunas, 1895 m. Po dvejus metus trukusių restauravimo darbų, kretingiškius II-iose miesto kapinėse pasitinka neatpažįstamai pasikeitusi ir pirmapradę išvaizdą susigrąžinusi grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus. Į jos kriptą pirmosiomis rudens dienomis sugrįžo remonto darbų laikotarpiui išvežti karstai. Viename iš jų, mažiausiame sarkofage, ilsisi vyriausios ir trumpiausiai gyvenusios Kretingos grafų Aleksandro ir Marijos Tiškevičių dukters Marijos palaikai.

Mėguvos gatvės istorija

Pateikta: 2018-09-18 13:26 (atnaujinta: 2018-09-19 09:15)
Karolštato (Kretingos) miesto 1771 m. planas. Aut. Pranciškus Jodka
Kai kurie Kretingos rajono politikos ir visuomenės veikėjai siūlo pakeisti Kretingoje esančios Mėguvos gatvės pavadinimą. Ši gatvė XVIII a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje buvo dvasinis-religinis Kretingos žydų bendruomenės centras, kuriame stovėjo judėjų maldos namai (sinagoga, kloizai), religinė mokykla (betmidrašas), gyveno rabinas. Dėl to siūloma gatvę pervadinti Sinagogos vardu.
***
Istorijos šaltiniai liudija, kad keičiantis istorinėms epochoms Mėguvos gatvė Kretingoje ne kartą keitė savo vardą, o krašte vykę politiniai ir socialiniai santykiai ne sykį kaitaliojo jos gyventojus. Per Kretingos (Karolštato) miesto 410-metį gatvė turėjo mažiausiai septynis vardus.

Iš užmaršties prikėlė kraštotyros draugiją

Pateikta: 2018-09-13 15:53 (atnaujinta: 2018-09-19 09:14)
 
Kretingos muziejaus Baltojoje salėje praėjusį penktadienį vyko popietė „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“ bei surengta šiai temai skirta spaudinių paroda. Tai buvo pirmasis renginys iš trijų, į kuriuos muziejininkai pakvies projekto „Lietuvos muziejų kelias“, šiemet pristatančio Nepriklausomybės metų ženklus, metu.
 
Padėkojo krašto istorijos saugotojams
„Kraštotyros draugijos buvo mažieji kultūros sąjūdžiai. Jų veikloje dalyvavę žmonės neleido pamiršti tautiškumo istorijos, namuose kaupė ir taip ateities kartoms išsaugojo ir materialinius, ir dvasinius kultūros lobynus. Kaip savo laiku, skatinant lietuvybę, svarbų vaidmenį suvaidino bažnyčia, taip kraštotyrininkų draugijos „uždegė“ žmones saugoti savo krašto paveldą. Gaila, kad šios organizacijos veikla išblėso, nunyko, reikėtų jos veiklą atgaivinti. Būtent todėl kraštotyros draugija pasirinkta Nepriklausomybės metų ženklu, būtent todėl iš užmaršties prikėlėme žmones entuziastus, kurie, negaudami jokio atlygio, skiepijo meilę savo kraštui, jo istorijai, lietuvybei“, – sveikindama popietės dalyvius kalbėjo muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Paroda „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“

Pateikta: 2018-09-10 09:06 (atnaujinta: 2018-09-12 16:15)
Kraštotyra – teminis ar išsamus regiono vietovių ir gyvenviečių tyrimas, atliekamas laisvalaikiu neprofesionalių visuomenės atstovų. Tai pagalbinė istorijos tyrimų šaka, daugiausia tyrinėjanti etnologiją ir kultūrinę antropologiją. Kraštotyra yra svarbi mokslui, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimui bei meilės gimtajam kraštui ugdymui.

Juozapas Tiškevičius – primirštas Lietuvoje vienas stambiausių XIX amžiaus žemvaldžių ir investuotojų

Pateikta: 2018-08-20 10:50 (atnaujinta: 2018-08-20 11:19)
Juozapas Tiškevičius Paryžiuje. Fot. L. Lafonas. Apie 1864 m.Kretingos istorijoje reikšmingus pėdsakus paliko ne tik miesto, mokyklos, vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjas, žymus Lietuvos karvedys Jonas Karolis Chodkevičius, bet ir XIX amžiuje Kretingos dvaro valdas valdęs Juozapas Tiškevičius (1835-1891), garsėjęs kaip vienas turtingiausių ir įtakingiausių XIX amžiaus Lietuvos žemvaldžių, aktyvus naujų technologinių sprendimų ir inovacijų šalininkas, pramonės įmonių kūrėjas.
 
Jis gimė ir augo grafų Tiškevičių giminės II (Biržų) linijos atstovo, Trakų Vokės, Valažino ir Palangos dvarininko, Ašmenos apskrities bajorų maršalkos Juozapo Mykolo Tiškevičiaus (1805–1844) ir iš Labūnavos dvaro (Kėdainių r.) kilusios Onos Zabielaitės (1807–1857) šeimoje.

Puslapiai