Skip to content Skip to navigation

istorija

Pirmąją Kalnalio bažnyčios Krikšto metrikų knygą pasklaidžius

Pateikta: 2019-06-03 08:42 (atnaujinta: 2019-06-03 09:02)
Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, visų bažnyčių, savivaldybių ir visuomeninių organizacijų dokumentai 1940 m. buvo suvežti į Kretingoje įkurtą apskrities archyvą. Po karo archyvui likus be apsaugos, kretingiškiai dokumentus ėmė naudoti prakurui ir tabako suktinėms. Inžinierius Ignas Jablonskis iš naikinamo archyvo atrinko vertingesnius dokumentus ir perdavė Kretingos muziejui. Tarp jų buvo ir Kalnalio bažnyčios krikšto metrikų knyga su autentišku įrašu apie būsimojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus (1801–1875) krikštą.
***
Pirmoji Kalnalio Romos katalikų bažnyčios krikšto metrikų knyga pradėta pildyti 1793 m. gegužės 17 d., o baigta – 1821 m. rugpjūčio 26 d. Iš viso joje sunumeruoti 75 lapai, kuriuose yra 1007 įrašai apie Šv. Lauryno bažnyčioje krikštytus kūdikius, jų tėvus ir krikštatėvius.

Kukoriškiai. Kaimas, kuriam tiko ir Kelmiškių vardas

Pateikta: 2019-05-27 08:49 (atnaujinta: 2019-05-27 08:55)
Į rytus nuo Kretingos, kelio į Raguviškius (Budrius) kairėje pusėje, yra nedidelis Kukoriškių kaimas. Tai viena mažiausių Kretingos rajono savivaldybės gyvenviečių, kuriai priklauso 61,55 ha žemės. Už Kukoriškius mažesni yra tik Dimitravas, Gestautai, Grabšyčiai, Ilginiai, Kalnalis, Kumponai, Lapgaudžiai, Medininkai, Užkylininkai ir Užparkasiai.
***
Kukoriškių žemė plyti nuo Kretingos gatve vadinamo Kretingos–Raguviškių–Budrių kelio į šiaurę, tarp gatvės ir Slučkų kaimo. Rytuose ji ribojasi su Laumalių, pietvakariuose – su Žygų, vakaruose – su Dupulčių kaimų žemėmis, o pietryčiuose – su valstybiniu Žalgirio mišku. Išilgai kaimo, lygiagrečiai keliui, teka kairysis Akmenos upės intakas Jaurykla, į kurią pietvakarinėje Kukoriškių dalyje įteka iš Žalgirio miško atitekantis bevardis kairysis intakas. Pietvakariniame žemių pakraštyje abipus Jauryklos auga nedidelis Baltaneikio (Paltaneikio) miškas, kurio vakarinė dalis priklauso Dupulčiams.

Traidžiai arba Pilsupis

Pateikta: 2019-05-21 10:01 (atnaujinta: 2019-05-21 10:07)
Į šiaurės rytus nuo Kretingos, tarp Kurmaičių, Klibių ir Voveraičių kaimų, abipus Pilsupio upelio plyti Traidžiai. Tai 14-tas pagal dydį Kretingos seniūnijos kaimas, kuriam priklauso 387,23 hektaro žemės. XX amžiaus pabaigoje jis buvo priskiriamas prie išnykstančių rajono gyvenviečių, tačiau atkūrus Nepriklausomybę ir panaikinus kolūkius, ramioje vietoje netoli Kretingos esantis kaimas buvo išsaugotas.  
***
Traidžiai įsikūrę prie Pilsupio upelio, tekančio į vakarus link Akmenos upės. Šiaurinę kaimo dalį apima Rėžio miškas, susisiekiantis su Tūbausių kaimo Degimalio mišku. Rytuose ribojasi su Voveraičiais, pietuose – su Klibiais, pietvakariuose – su Tinteliais, o vakaruose – su Kurmaičiais. Pietvakarinėje dalyje auga nedidelis, apie 138 kv. metrų ploto Traidžių miškas, iš kurio išteka ir kaimo žemės vakariniu pakraščiu link Burkštino į pietus teka Dirsupio upelis. Per kaimą praeina vienintelė Topolių gatvė, jungianti gyvenvietę su Klibiais ir Voveraičiais. Pietrytinis kaimo pakraštys remiasi į Klaipėdos–Šiaulių geležinkelį.

Akmenalės. Kaimas prie Akmenos aukštupio

Pateikta: 2019-05-13 12:39 (atnaujinta: 2019-05-13 12:47)
Atokiau nuo pagrindinių krašto kelių, šalia Vaineikių ir Grūšlaukės miškų masyvo abipus Akmenos upės ir kelio Vaineikiai–Grūšlaukė stovi Akmenalių kaimo sodybos. Tai 16-tas pagal teritorijos dydį Darbėnų seniūnijos kaimas, turintis 524,27 hektaro žemės. Iš jų apie 319 ha sudaro dirbami laukai, o likusią dalį apima miškai. 
***
Kaimui vardą davė Akmenos upė, ištekanti iš netoliese esančio Grūšlaukės pušyno. Rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietės pavadinimas lenkiškai rašomas „Okminele“, „Okminiele“, rusiškai – „Окминели“‚ „Aкмeнaлиcъ“, latviškai – „Okmineļi“, lietuviškai – „Akminaliai“, „Akmenaliai“, „Akmenalės“. 

Dvarčininkai – dvariūno įkurtas kaimas

Pateikta: 2019-05-09 12:05 (atnaujinta: 2019-05-09 12:18)
Šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje prieš pusšimtį metų dar stovėjo Davrčininkų kaimo sodybos. Šiandien šios gyvenvietės nebėra, o ją mena prie kaimo gatvės rymanti koplytėlė ir monumentalus kryžius bei šalia Salanto ir Notės santakos stūksantys vandens malūno griuvėsiai.

Kačaičiai. Kaimas prie dviejų Kartenalių

Pateikta: 2019-04-29 10:17 (atnaujinta: 2019-04-29 10:24)
Pietinėje dabartinio Budrių kaimo žemių dalyje, esančioje į pietus-pietvakarius nuo Tvenkinio gatvės, prieš pusę amžiaus dar stovėjo vieno seniausių Žalgirio seniūnijoje Kačaičių kaimo sodybos. Šiandien kaimo nebėra, o jį ženklina Budrių kaimo Kačaičių gatvė, prie kurios stūkso Atgimimo laikais atstatytas monumentalus kaimo kryžius. Kaimavietėje yra pora sodybų, o prie Kartenalės I upelio rymo senosios kapinės, kuriose amžinam poilsiui atgulė senieji išnykusio kaimo gyventojai.

Sakuočiai – kaimas Minijos vingyje

Pateikta: 2019-04-26 08:43 (atnaujinta: 2019-04-26 08:56)
Labiausiai į šiaurę nutolusiame Kartenos seniūnijos pakraštyje, plačiai išsidriekusiame Minijos vingio slėnyje ir į jį įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje priešais santaką su Salantu plyti Sakuočių kaimo žemė. Nors kaimas priskiriamas prie mažiausių seniūnijos ir Kretingos rajono gyvenviečių, tačiau jo ištakos siekia gilius priešistorinius laikus.

Žvilgsnis į Kęstučio gatvės istoriją

Pateikta: 2019-04-16 08:37 (atnaujinta: 2019-04-16 08:47)
Kęstučio gatvė Karolštato (Kretingos) miesto statytojų sumanymu XVII a. pradžioje buvo kuriama kaip viena iš pagrindinių prekybinių magistralių, kuri turėjo sujungti Turgaus aikštę su Gargždų keliu. Dėl to ji buvo pavadinta Gargždų gatve (rašytiniuose XVII–XIX a. šaltiniuose lenkiškai vadinama „ulica Gorżdowska“, o rusiškai – „Горждовская улица“).
 
Kuriantis miestui nutiesta gatvė siekė 300 metrų ilgio, prasidėjo nuo aikštės pietrytinio kampo ir ėjo tiesia linija iki dabartinės sankryžos su J. K. Chodkevičiaus ir Laisvės gatvėmis. 1771 metų miesto planas liudija, kad jungtimi tarp turgavietės ir Gargždų kelio XVII–XVIII amžiais gatvė taip ir netapo, nes ji rėmėsi į miestą juosusį akmenų pylimą (miesto sieną), o Gargždų kelias ties dabartine J. Jablonskio ir Vytauto gatvių sankryža įsiliejo į Kartenos kelią, kuris jungėsi su Kartenos (dab. Vytauto) gatve.

Gudai arba Gudgaliai – budriškių atmintyje išlikęs kaimas

Pateikta: 2019-04-08 15:16 (atnaujinta: 2019-04-09 08:43)
Daugelis mūsų krašto žmonių, gyvenančių arba užaugusių kaime, pergyvena, kad nyksta senieji tradiciniai kaimai. Tačiau gyvenvietės nyko visose istorinėse epochose. Vienas gyvenvietes neatstatomai sunaikindavo karai, o kitų kaimų nelikdavo vykdant žemės reformas. Nemažai jų į nebūtį išsiuntė pobaudžiavinė žemės reforma, kai plėtojant palivarkinį ūkininkavimą buvo naikinami palivarkui parinktoje žemėje atsidūrę kaimai. Toks likimas ištiko Gudus arba Gudgalius, apie kuriuos iš savo senelių yra girdėję tik Budrių apylinkės gyventojai.

Kveciai – seniausia Kretingos rajono vietovė

Pateikta: 2019-04-03 08:58 (atnaujinta: 2019-04-03 09:08)
Kveciai (žemaitiškai: Kvecē) – tarp Kretingos ir Palangos kurorto įsikūręs kaimas. Jo vardas pirmąkart paminėtas 1566 metų Kretingos valsčiaus inventoriuje. Tačiau archeologijos paminklai mena, kad tai esanti seniausia mūsų rajono vietovė, kurioje pirmieji gyventojai pasirodė dar mezolite.
***
Kaimas plyti Kretingos kaimiškosios seniūnijos vakariniame pakraštyje, ties riba su Vydmantų seniūnija, tarp Kretingsodžio ir Kiauleikių kaimų. Jis apima 916,87 hektaro ir pagal plotą seniūnijoje nusileidžia tik Tūbausiams ir Rūdaičiams. Šiaurės rytuose Kveciai ribojasi su Rūdaičiais ir Ankštakiais, pietvakariuose – su Vydmantais. 

Puslapiai