Skip to content Skip to navigation

istorija

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Juozas Zamkus

Pateikta: 2018-01-23 11:52 (atnaujinta: 2018-08-06 10:17)
Lietuvos kariuomenės karys savanoris, pėstininkų leitenantas Juozas Zamkus. Fotografas Sakadauskas, 1921 m. KMIFR, nr. IF-7364Įėjus į Kretingos senąsias kapines pagrindinio tako pradžioje į akis krenta kukliai įrengtas kapas. Jo antkapinėje paminklinėje plokštėje iškalta epitafija liudija, kad čia palaidotas Juozas Zamkus (1896–1942), o šalia kapo stovi kovotojui už Lietuvos laisvę atminti skirtas ženklas.
 
Žymės: 
asmenybės, Lietuvai 100, Zamkus Juozas, istorija, Julius Kanarskas, Nepriklausomybės kovos
Skaityti daugiau...

Angelas, saugojęs Kretingos „raupsuotosios“ ramybę

Pateikta: 2018-01-19 21:54 (atnaujinta: 2018-08-06 10:18)

Kretingiškė Lazdauskaitė prie angelo-skulptūros, 1927 m. Kretingos muziejaus rinkinys Kretingiškiai, atsigręždami į savo praeitį, atranda vis naujus praėjusio laiko bei okupacijų ištrintus ir beveik pamirštus savo krašto istorijos puslapius. Grafų Tiškevičių buvimas Kretingoje įamžintas ne tik išlikusiais jų dvaro rūmais, parku, pastatais, kultūriniu bei istoriniu paveldu, bet ir Kretingos senosiomis II kapinėmis, kuriose nuo 1893 m. stovi ne tik pajūrio neogotikos perlas – Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus, bet ir šalia jos palaidoti dvaro aplinkoje gyvenę žmonės, turėję įdomias savo gyvenimo istorijas bei likimus.

Viena jų – Kretingos miesto senbuvio Edmundo Giedrimo, kurio tėvas Pranas Giedrimas (gim. 1905 m.) ilgą laiką buvo grafo Aleksandro Tiškevičiaus (1864–1945 m.) asmeninio lengvojo automobilio vairuotojas, girdėta ir žurnalistės Vitalijos Vitkauskienės 2002 m. bei muziejininkės-kraštotyrininkės Jolantos Klietkutės 2015 m. pagarsinta istorija. Ne veltui sakoma, kad legendos gyvena tol, kol yra gyvi jas menantys žmonės.

Žymės: 
asmenybės, istorija, Dingusi Kretinga, Beniušis Romualdas
Skaityti daugiau...

Ir pakilo tauta – nepabūgus mirties

Pateikta: 2018-01-12 15:21 (atnaujinta: 2019-03-27 09:02)
Kretingiškiai prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Parlamento rūmų. 1991-01-121991 metų sausio 13-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: apie mus išgirdo visas pasaulis, nes Lietuvos žmonės plikomis rankomis bandė sulaikyti okupantų tankus. Tačiau šis žygdarbis pareikalavo aukų. Keturiolika Lietuvos vaikų už Tėvynės laisvę atidavė gyvybes, per tūkstantį žmonių buvo sužeista. Jie visi liudijo Tautos valią gyventi nepriklausomai.
 
Dėl tėvynės laisvės savo gyvybes paaukojo Loreta Asanavičiūtė, kuriai tuomet buvo 24-eri, 22-ejų Virginijus Druskinis, 14-metis Darius Gerbutavičius, 22-ejų Rolandas Jankauskas, 25-erių Rimantas Juknevičius, 39-erių Alvydas Kanapinskas, 52-ejų Algimantas Petras Kavoliukas, 25-erių Vidas Maciulevičius, 29-erių Titas Masiulis, 36-erių Alvydas Matulka, 54-erių Apolinaras Juozas Povilaitis, 14-metis Ignas Šimulionis, 44-erių Vytautas Vaitkus, 50-metis Vytautas Koncevičius.
Žymės: 
istorija, sausio 13, Danguolė Gedgaudienė, Lietuvai 100
Skaityti daugiau...

Virtuali paroda „Skambėkit, Tėvynės varpai“

Pateikta: 2018-01-11 15:32 (atnaujinta: 2020-03-28 10:34)
Iš knygos „Bokšto gynimas“, Vilnius, 2000, p. 681991 metų sausio 13-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje. Tą dieną apie mus išgirdo visas pasaulis, nes Lietuvos žmonės plikomis rankomis bandė sulaikyti okupantų tankus. Tačiau šis žygdarbis pareikalavo aukų: keturiolika Lietuvos vaikų už Tėvynės laisvę atidavė gyvybes, per tūkstantį žmonių buvo sužeista – jie visi liudijo Tautos valią gyventi nepriklausomai.
 
Po 27 metų į kai kuriuos tų dienų įvykius žvelgiame kiek kitaip, bet šios dienos svarbos niekas nesumenkins – tai buvo masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento rūmus ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.
Žymės: 
virtuali paroda, Lietuvai 100, istorija, paroda, Danguolė Gedgaudienė, Jolanta Klietkutė, sausio 13
Skaityti daugiau...

Kazio Grižo kapas paskelbtas nacionaliniu kultūros paveldo objektu

Pateikta: 2018-01-11 09:16 (atnaujinta: 2018-08-06 10:18)
Rokiškio apskrities viešosios policijos policininkas Kazys Grižas. Apie 1923–1925 m. Nuotrauka iš Gyčio Grižo (Vilnius) asmeninio archyvo.Kretingos II senosiose kapinėse, pagrindinio tako kairėje pusėje stovi rausvo granito obeliskas, ženklinantis Nepriklausomybės kovų dalyvio, Kretingos policijos nuovados viršininko Kazio Grižo (1902–1927) kapą.
 
Kazys Grižas gimė 1902 metų sausio 12 dieną Kauno gubernijos Novoaleksandrovsko (Zarasų) apskrities Kamajų valsčiaus Gučiūnų kaimo valstiečio Kazimiero Grižo šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje rusų karinei valdžiai įsakius gyventojams evakuotis į Rusijos imperijos gilumą, 1915 metais su artimaisiais tapo karo pabėgėliu ir atsidūrė Tuloje.
Žymės: 
asmenybės, Grižas Kazys, istorija, Nepriklausomybės kovos, Lietuvai 100, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Žymieji Kretingos litvakai

Pateikta: 2018-01-08 09:01 (atnaujinta: 2018-08-06 10:18)
Bereko Joselevičiaus (1764–1809) atminimo ženklas Litvakų atminimo sode Medsėdžiuose, Plungės r. sav. (pastatė Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas, lėšas skyrė Karina ir Alenas Cimbleriai, Londonas; 2014 m.). Juliaus Kanarsko nuotr., 2015 m.Kretingos miestas nuo jo įkūrimo XVII amžiuje buvo daugiatautė gyvenvietė. Greta žemaičių jame gyveno vokiečiai, lietuvininkai, lenkai, latviai, rusėnai, rusai. Didžiausią tautinę bendruomenę XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje sudarė žydai aškenaziai, Lietuvoje vadinti dar litvakais. Jie įnešė svarbų vaidmenį į Lietuvos žydų (litvakų) kultūrą, paliko ryškius pėdsakus miesto ir krašto istorijoje.
 
Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas yra Berekas Joselevičius. Jis gimė 1764 metų rugsėjo 17 dieną viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų, stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės gatvės ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba – Josepo) šeimoje. Tuo metu pavardės buvo duodamos pagal tėvo vardą, todėl gimęs hebrajiškai buvo pavadintas Dovo Bero ben Josepo (liet. Dovo Bero, sūnaus Juozapo) vardu. Oficialioje to meto Abiejų Tautų Respublikos lenkų kalboje jis tapo Bereku Joselevičiumi. Berekas – lenkų kalboje naudota vardo Beras forma, o Joselevičius – iš tėvavardžio (aškenazių naudotoje jidiš kalboje Juozapas vadintas Joseliu) suformuota pavardė su lenkiška priesaga „–ewicz“.
Žymės: 
asmenybės, istorija, Dingusi Kretinga, litvakai, žydai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

LRT Kultūra laida „Stop juosta“ – Kretingoje!

Pateikta: 2018-01-04 15:52 (atnaujinta: 2018-08-01 09:35)
TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.
 
Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, sausio 7 d. 13.30 val. per LRT Kultūrą.
 
Pirmosios Lietuvos respublikos progreso sprogimas – ne tik Kaune – visoje Lietuvoje. Modernizmo ženklai, iškilios asmenybės ir šių dienų miesto žmonės su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis. 15 miestų – nuo Biržų iki Vilkaviškio, nuo Kretingos iki Ukmergės.
 
Maršrutas Nr. 41 – Kretinga
Žymės: 
istorija, video, Artimiausi renginiai, Antanas Blužas, Julius Kanarskas, LRT
Skaityti daugiau...

Pašventintas atnaujintas Mergelės Marijos altorius

Pateikta: 2017-12-29 21:53 (atnaujinta: 2020-03-17 10:46)

Altoriaus šventinimo iškilmės. Fot. J. Klietkutė Šv. Kūčių išvakarėse Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai  bažnyčioje Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas iškilmingai pašventino restauruotą Mergelės Marijos altorių.

Žymės: 
istorija, Kretingos bažnyčia, altoriai, Jolanta Klietkutė, religija
Skaityti daugiau...

Evangelikų liuteronų bažnyčios Kretingoje

Pateikta: 2017-12-28 17:38 (atnaujinta: 2020-03-17 10:57)

Kretingos aukštesniosios (vidurinės) mokyklos pastatas, kuriame 1808 m. buvo įrengta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonija. Fot. Kostas Jagutis. 1939 m. Kretingos muziejus (KM-IF1522) Šiemet sukanka 215 metų nuo Kretingos evangelikų liuteronų parapijos įsteigimo ir 120 metų nuo dabartinės bažnyčios statybos darbų pradžios. Šiame straipsnyje norėčiau supažindinti mūsų laikraščio skaitytojus su evangelikų liuteronų parapijos bažnyčių pastatais, stovėjusiais Kretingoje XIX amžiuje.

Žymės: 
Dingusi Kretinga, Kretingos bažnyčia, liuteronai, Julius Kanarskas, istorija, religija
Skaityti daugiau...

Ėgliškių piliakalnis – istorinė Kretingos piliavietė

Pateikta: 2017-12-18 08:48 (atnaujinta: 2017-12-29 13:08)
Piliakalnio su alkakalnio panoraminis vaizdas skrydyje iš šiaurės vakarų pusės. Fot. Algirdas Mulvinskas. 1996 m. gegužės 7 d. Kretingos muziejus (KMIFR, IF-3972)Artėjant 2017-ųjų metų pabaigai, Piliakalnių metų straipsnių ciklą norėčiau baigti pasakojimu apie Ėgliškių (Andulių) piliakalnį. Tarp Kretingos ir Kretingalės prie Dangės, Degalo ir Šaltupio upių santakos rymantis piliakalnis priešistoriniais laikais buvo svarbiausia Kretingos apylinkėje gyvenusių kuršių tvirtovė. Jame tradiciškai lokalizuojama istorinė, 1253–1290 metų Livonijos ordino dokumentuose minima Kretingos pilis.
 
Žymės: 
piliakalnių metai, istorija, piliakalniai, Ėgliškiai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Puslapiai