istorija

Nuo XIX amžiaus iki pat Pirmojo pasaulinio karo Kretinga garsėjo dvaro parku, kurį labiausiai išpuoselėjo grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs 1875 metais Kretingoje savo šeimos rezidenciją. Pasauliniai karai ir sovietinė okupacija šią nuostabią grožio oazę sunaikino. Buvusį parką mena išlikę fragmentai – liepų ir kaštonų alėjos, parko tvoros, tvenkiniai, krioklio uola, altanos kalva ir pora akmeninių suolų... 

Sekmadienį pagrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios šventovės – Vilniaus arkikatedros aikštėje įvyko iškilminga beatifikacijos ceremonija, kurios metu palaimintuoju buvo paskelbtas arkivyskupas, kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis (1873–1962).

Birželio mėnesį, minint Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatymo 400 metų jubiliejų, buvo išleista monografija „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“. Nors savo pobūdžiu tai rimta mokslinė knyga, jos bendraautorė Kretingos muziejaus darbuotoja Jolanta Klietkutė teigia, jog informacija joje pateikta labai prieinamai, gausiai iliustruota, tad tinkama labai įvairiam skaitytojų ratui. Kadangi publikuojami net 9 skirtingų autorių straipsniai, sau įdomų tekstą ir įvairių požiūrio aspektų atras kiekvienas. Pasak jos, knyga suskirstyta į tris pagrindinius skyrius: istoriją (miesto, pranciškonų vienuolyno, bažnyčios), kultūros paveldą ir žymių asmenų biografijas.

Į Kretingos bažnyčią po restauravimo sugrįžo Mergelės Marijos altoriaus antrojo tarpsnio paveikslas – Vilniaus Aušros vartų paveikslo kopija. Paveikslą restauravo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijos polichromijos restauratorius Kęstutis Banys.

 

Nėra išlikusių žinių, kokie paveikslai puošė 1617 m. pastatytos Kretingos bažnyčios altorius. XVII ir XVIII a. per karus su švedais bažnyčia labai nukentėjo. 1754 m. vietoje senojo Mergelės Marijos altoriaus kunigaikščių Masalskių rūpesčiu buvo pastatytas naujas, kurį 1768 m. birželio 20 d. pašventino Žemaičių vyskupas sufraganas ir Eluzos titulinis vyskupas Ignotas Chominskis. 2016 m. žiemą Mergelės Marijos altoriaus antrajame tarpsnyje, Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo papėdėje, Linos Navikienės restauratorės atidengė užrašą: „Dirbtas 1754. Pataisytas 1908“. Baigus altoriaus restauravimo darbus šis užrašas vėl bus paslėptas po dekoro detale.

 

NUMATOMA PROGRAMA:

12.30–13.00 val. Svečių ir dalyvių registracija.

Platonas Zubovas (1767–1822) – Rusijos valstybės ir karo veikėjas, paskutinis Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas, generolas anšefas, grafas, šviesiausias kunigaikštis. Kai kurie XX a. pradžios autoriai rašė, jog po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo carienė Jekaterina II Zubovui dovanojo Kretingą. Deja, ji P. Zubovui dovanojo Šiaulių ekonomiją, į kurios sudėtį Kretinga neįėjo. 1806 m. kovo 8 d. Platonas Zubovas iš Vincento Potockio (1740–1825) nusipirko praskolintus Kretingos, Grūšlaukės, Plungės dvarus ir Tarvydų kaimą. Jo valdymo laikotarpiu Kretingoje toliau buvo formuojama dvaro sodyba, pradėtas kurti landšaftinis parkas, 1816 m. palei kelią į miestą (dab. Vilniaus gatvę) išmūryta nauja akmenų tvora.

 

Mokytojas, kraštotyrininkas Konstantinas Gukovskis (1857–1906) savo redaguojamo leidinio „Kauno gubernijos informacinė knyga“ (Памятная книжка Ковенской губернии) 1906 m. išleistame priede apie Kretingą (Местечко Кретингенъ, Краткій историко-статистическій очеркъ) minėjo, kad Kretingos vienuolyne yra didelių gabaritų portretai, vaizduojantys Chodkevičių ir jo žmoną, grafą Platoną Zubovą bei kitus garsius asmenis. Stanislovo Karvovskio 1913 m. Poznanėje išleistoje knygelėje „Połąga i Kretynga“ taip pat rašoma, kad vienuolyno svečių kambariuose kabėjo daug portretų, tarp jų – Platono Zubovo bei jo žmonos. Lietuvos teisininkas, advokatas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas Zigmas Toliušis (1889–1971) savo prisiminimuose apie apsilankymą Kretingos vienuolyne tarpukariu rašė: „Kunigas K. Kuprys vedžiojo mane po vienuolyną ir pravedė pro valgomąją salę su senovinėmis skliautuotomis lubomis. Toje salėje be kitko teko matyti puikų kurio tai seno meistro [tapytą] grafo Zubovo portretą“.

2017 metų Lietuvos muziejų renginių ciklas „Muziejų kelias“ yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui bei prie mūsų valstybės atkūrimo prisidėjusioms ir ją puoselėjusioms asmenybėms. Šių metų „Muziejų kelias“ veda per vietoves, iš kurių kilo garsūs Lietuvos žmonės: Nepriklausomybės akto signatarai, valstybės ir visuomenės veikėjai, rašytojai, menininkai, varpininkai ir aušrininkai, kurie judino ir kėlė tautinę sąmonę nuo pat 1863-ųjų sukilimo ir vedė tautą valstybingumo atkūrimo link.

 

Kretingos kraštas gali didžiuotis savo garbinga praeitimi ir gausa asmenybių, įėjusių ne tik į mūsų, bet ir visos Lietuvos istoriją. Jeigu norėtume papasakoti apie visus – nepakaktų muziejaus salių biografijų eksponavimui. Todėl šioje parodoje pristatoma tik šešiolika iškiliausių Kretingos krašto asmenybių, kurios aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime, Lietuvos valstybės atkūrime, kūrė Lietuvos kariuomenę, prisidėjo prie valstybingumo įtvirtinimo.

Kretingos dvaro parką bandantys atkurti muziejininkai susidūrė su netikėtais vietos politikų viražais, kurie gali lemti tolesnę grafų Tiškevičių paveldo plėtrą. 

 

Politikų ir muziejininkų interesai išsiskyrė dėl sovietmečiu įrengtos ir vaizdą darkančios sporto aikštelės, kurios vietoje kadaise buvo trečiasis parko fontanas su skulptūra bei rožynas. Kai kurie Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai įsitikinę, jog neverta atkurti šios oazės, neva prasmingiau būtų įrengti visiškai naują aikštelę vaikams. Kretingos muziejaus vadovai atkerta, kad dvaro parko atkūrimą privalu vykdyti kompleksiškai, o sporto mėgėjams galima rasti ir kitų vietų. Dėl šio klausimo politikai turės apsispręsti birželį.