istorija

1991 metų sausio 13-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje. Tą dieną apie mus išgirdo visas pasaulis, nes Lietuvos žmonės plikomis rankomis bandė sulaikyti okupantų tankus. Tačiau šis žygdarbis pareikalavo aukų: keturiolika Lietuvos vaikų už Tėvynės laisvę atidavė gyvybes, per tūkstantį žmonių buvo sužeista – jie visi liudijo Tautos valią gyventi nepriklausomai.

 

Po 27 metų į kai kuriuos tų dienų įvykius žvelgiame kiek kitaip, bet šios dienos svarbos niekas nesumenkins – tai buvo masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento rūmus ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.

Kretingos II senosiose kapinėse, pagrindinio tako kairėje pusėje stovi rausvo granito obeliskas, ženklinantis Nepriklausomybės kovų dalyvio, Kretingos policijos nuovados viršininko Kazio Grižo (1902–1927) kapą.

 

Kazys Grižas gimė 1902 metų sausio 12 dieną Kauno gubernijos Novoaleksandrovsko (Zarasų) apskrities Kamajų valsčiaus Gučiūnų kaimo valstiečio Kazimiero Grižo šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje rusų karinei valdžiai įsakius gyventojams evakuotis į Rusijos imperijos gilumą, 1915 metais su artimaisiais tapo karo pabėgėliu ir atsidūrė Tuloje.

Kretingos miestas nuo jo įkūrimo XVII amžiuje buvo daugiatautė gyvenvietė. Greta žemaičių jame gyveno vokiečiai, lietuvininkai, lenkai, latviai, rusėnai, rusai. Didžiausią tautinę bendruomenę XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje sudarė žydai aškenaziai, Lietuvoje vadinti dar litvakais. Jie įnešė svarbų vaidmenį į Lietuvos žydų (litvakų) kultūrą, paliko ryškius pėdsakus miesto ir krašto istorijoje.

 

Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas yra Berekas Joselevičius. Jis gimė 1764 metų rugsėjo 17 dieną viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų, stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės gatvės ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba – Josepo) šeimoje. Tuo metu pavardės buvo duodamos pagal tėvo vardą, todėl gimęs hebrajiškai buvo pavadintas Dovo Bero ben Josepo (liet. Dovo Bero, sūnaus Juozapo) vardu. Oficialioje to meto Abiejų Tautų Respublikos lenkų kalboje jis tapo Bereku Joselevičiumi. Berekas – lenkų kalboje naudota vardo Beras forma, o Joselevičius – iš tėvavardžio (aškenazių naudotoje jidiš kalboje Juozapas vadintas Joseliu) suformuota pavardė su lenkiška priesaga „–ewicz“.

TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.

 

 

Pirmosios Lietuvos respublikos progreso sprogimas – ne tik Kaune – visoje Lietuvoje. Modernizmo ženklai, iškilios asmenybės ir šių dienų miesto žmonės su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis. 15 miestų – nuo Biržų iki Vilkaviškio, nuo Kretingos iki Ukmergės.

 

Artėjant 2017-ųjų metų pabaigai, Piliakalnių metų straipsnių ciklą norėčiau baigti pasakojimu apie Ėgliškių (Andulių) piliakalnį. Tarp Kretingos ir Kretingalės prie Dangės, Degalo ir Šaltupio upių santakos rymantis piliakalnis priešistoriniais laikais buvo svarbiausia Kretingos apylinkėje gyvenusių kuršių tvirtovė. Jame tradiciškai lokalizuojama istorinė, 1253–1290 metų Livonijos ordino dokumentuose minima Kretingos pilis.

 

Baigiamasis kultūrinio svetingumo programos renginys „Pažinkime savo rajono Garbės piliečius“ vyko gruodžio 8 dieną muziejaus Baltojoje salėje. Į renginį atvyko Kretingos rajono Garbės piliečiai, kuriems yra suteiktas rajono Garbės piliečio vardas už Kretingos rajono vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ir kitose srityse. Renginio dalyviai -Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviai susipažino su poete Nijole Rimkiene, medike pediatre Janina Rapaliene, tautodailininke, visuomenininke Laimute Kristina Grigaitiene, miškininku Antanu Algimantu Baranausku, triskart pasaulio čempionu, maratonininku Piotru Silkinu, medžio skulptoriumi, tautodailininku Adolfu Andriejumi Viluckiu, Valerijonu Kubiliumi, kuriam Garbės piliečio vardas buvo suteiktas už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenės labui ūkio, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo, sporto, aplinkosaugos srityse.

Šį straipsnį parašyti paskatino mokytojos Irenos Zapalienės muziejui dovanota fotografija. Joje įamžinta grupė Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimo tarnautojų, tarp kurių yra jos uošvis Juozapas Zapalis ir Nepriklausomybės kovų dalyvis Juozas Arlauskas. Prieš daugiau kaip 90 metų Bajoruose atidarytą ir 13 metus veikusią specialią pataisos įstaigą, kurioje kalėjo ir visuomenei naudingus pataisos darbus dirbo valstybės vardu kaltais pripažinti kriminaliniai ir politiniai nusikaltėliai, šiandien mena Klaipėdos gatvėje šalia garsiojo „Laisvės“ fabriko griuvėsių stūksanti visų pamiršta tvora su simboliniais kalėjimo vartais. Už tvoros dabar verda komercinis-ūkinis gyvenimas, o tarpukariu sprendėsi įvairios dorovės ir ideologijų asmenų likimai.

Į šį klausimą nė trupučio negalvojęs greičiausiai atsakytų tik vienas kitas kretingiškis, artimai susijęs su Kretingos muziejaus Žiemos sodo atkūrimu. Muziejininkai tarsi mozaiką vis dar dėlioja detales, atskleidžiančias, kur šiuo metu yra grafų Tiškevičių laikus menančios Žiemos sodo tvorelės, sodą puošę akmenys, kiti papuošimai. O jų, kaip sužinota, yra privačiose sodybose ar kituose muziejuose.