Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje žmonės, miestai ir šalys nori turėti bei išsaugoti savo veidą ir savitumą. Viena sričių, geriausiai padedančių išsiskirti iš kitų tai padaryti, – istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas ir jo atkūrimas.
Kretingai, pilkam carinės Rusijos imperijos pakraščio provincijos miesteliui, savotiškai pasisekė, kad ją savo rezidencija 1875 metais pasirinko garsios, kilmingos ir turtingos Tiškevičių giminės atstovas – grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Iki pat 1940 metų sovietinės okupacijos Kretingos dvaras garsėjo savo puošniais rūmais, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijomis, fontanais papuoštu parku ir visoje Europoje garsėjusiu Žiemos sodu-oranžerija. Čia lankėsi gausybė garbingų svečių, politikos ir valstybės veikėjų, vyko turtingas kultūrinis gyvenimas. Nors sovietinės okupacijos laikotarpiu dvaras neteko daug meno ir kultūros vertybių, nukentėjo oranžerija, parkas ir pastatai, vis dėlto šiandien jis priklauso prie nedaugelio Lietuvoje išlikusių dvarų, išsaugojusių beveik visus savo statinius, o taip pat dalį grafų Tiškevičių vertybių.
