Skip to content Skip to navigation

istorija

Pažinkime savo rajono Garbės piliečius

Pateikta: 2017-12-13 08:46 (atnaujinta: 2017-12-29 13:09)


Baigiamasis kultūrinio svetingumo programos renginys „Pažinkime savo rajono Garbės piliečius“ vyko gruodžio 8 dieną muziejaus Baltojoje salėje. Į renginį atvyko Kretingos rajono Garbės piliečiai, kuriems yra suteiktas rajono Garbės piliečio vardas už Kretingos rajono vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ir kitose srityse. Renginio dalyviai -Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviai susipažino su poete Nijole Rimkiene, medike pediatre Janina Rapaliene, tautodailininke, visuomenininke Laimute Kristina Grigaitiene, miškininku Antanu Algimantu Baranausku, triskart pasaulio čempionu, maratonininku Piotru Silkinu, medžio skulptoriumi, tautodailininku Adolfu Andriejumi Viluckiu, Valerijonu Kubiliumi, kuriam Garbės piliečio vardas buvo suteiktas už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenės labui ūkio, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo, sporto, aplinkosaugos srityse.

Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimas

Pateikta: 2017-12-11 10:07 (atnaujinta: 2017-12-11 10:28)
Vokietijos valstybinės sienos perėjimo kontrolės punktas su sale (kairėje) ir karantino pastatas (dešinėje). Atvirukas. Leidėjas B. Perlingas, Karaliaučius. 1911 m.Šį straipsnį parašyti paskatino mokytojos Irenos Zapalienės muziejui dovanota fotografija. Joje įamžinta grupė Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimo tarnautojų, tarp kurių yra jos uošvis Juozapas Zapalis ir Nepriklausomybės kovų dalyvis Juozas Arlauskas. Prieš daugiau kaip 90 metų Bajoruose atidarytą ir 13 metus veikusią specialią pataisos įstaigą, kurioje kalėjo ir visuomenei naudingus pataisos darbus dirbo valstybės vardu kaltais pripažinti kriminaliniai ir politiniai nusikaltėliai, šiandien mena Klaipėdos gatvėje šalia garsiojo „Laisvės“ fabriko griuvėsių stūksanti visų pamiršta tvora su simboliniais kalėjimo vartais. Už tvoros dabar verda komercinis-ūkinis gyvenimas, o tarpukariu sprendėsi įvairios dorovės ir ideologijų asmenų likimai.

Kokia tvorelė puošia Kretingos teismo balkoną?

Pateikta: 2017-12-06 10:42 (atnaujinta: 2017-12-06 11:51)

Grafų Tiškevičių Žiemos sodo tvorelė kažkuriuo metu papuošė pastato, kuriame dabar įsikūręs Kretingos apylinkės teismas, balkoną. Fotografavo J. Klietkutė, 2015

Į šį klausimą nė trupučio negalvojęs greičiausiai atsakytų tik vienas kitas kretingiškis, artimai susijęs su Kretingos muziejaus Žiemos sodo atkūrimu. Muziejininkai tarsi mozaiką vis dar dėlioja detales, atskleidžiančias, kur šiuo metu yra grafų Tiškevičių laikus menančios Žiemos sodo tvorelės, sodą puošę akmenys, kiti papuošimai. O jų, kaip sužinota, yra privačiose sodybose ar kituose muziejuose.

Nagarbos pilis – Mėguvos sostinė?

Pateikta: 2017-12-04 09:06 (atnaujinta: 2017-12-29 13:07)

Papėdės gyvenvietė ir Nagarbos kalnas iš šiaurės vakarų pusės 1966 metais. Algimanto Merkevičiaus nuotrauka. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas

Rūdaičių kaimo žemių pakraštyje ties riba su Negarbos ir Senkų kaimais prie Tenžės upės stūkso didingas piliakalnis, vienų apylinkės gyventojų nuo seno vadinamas Nagarbos kalnu, o kitų – Bliūdkalniu. Jis plačiai žinomas apylinkėje, apipintas legendomis ir padavimais, apie kuriuos mūsų laikraštyje 2017 m. vasario 18 d. rašė Aurelija Gelzminauskienė („Užkeiktas Negarbos kalnas“). Šiame straipsnyje supažindiname su piliavietės priešistore, pilies reikšme X–XIII amžių kuršių žemėje, vadintoje Mėguva. 

Pirmieji grafų Tiškevičių rūmai Palangoje – kurorto istorijos lopšys

Pateikta: 2017-12-01 10:44 (atnaujinta: 2017-12-01 13:08)

Palangos grafų Tiškevičių rūmų pastato piešinys, apie 1892 m. Fragmentas iš Paulinos Mongirdaitės albumėlio „Polonga Bains de mer“ (pranc. „Palanga Jūros maudyklės“). Dainiaus Raupelio kolekcijaPalanga nuo seno apipinta legendomis, XIX a. pab. visame pasaulyje išgarsinta gausaus būrio grafų Tiškevičių draugų ir artimųjų, studentų ir inteligentijos. Grafas Juozapas Tiškevičius, o vėliau jo sūnus Feliksas Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros dvarą, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: įveisė parką, pastatė kelias vilas, pirmąjį viešbutį–kurhauzą (vok. poilsio namai kurorte), vasaros teatrą. Atsirado specializuotų gydyklų, pajūrio kavinė, miesto parke vyko koncertai. Palangą ėmė lankyti turtingi įvairių Rusijos gubernijų ir Lenkijos poilsiautojai.

Mokslinė konferencija „Žiemos sodai – oranžerijos: praeitis, dabartis ir perspektyvos“

Pateikta: 2017-11-29 16:36 (atnaujinta: 2018-05-18 08:54)
2017 m. lapkričio 24 dieną Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyko mokslinė konferencija „Žiemos sodai – oranžerijos: praeitis, dabartis ir perspektyvos“.
 
Konferencijoje pranešimus skaitė:

Jakovo Rabinovičiaus namas

Pateikta: 2017-11-27 08:33 (atnaujinta: 2017-11-27 08:58)

S. Livšico vaistų ir reikmenų parduotuvė apie 1910 m. Fot. Paulina Mongirdaitė. Kretingos muziejus

Po 1941 metų gaisro Kretingos senamiestyje prie Rotušės aikštės išliko tik keli seni namai, statyti XIX amžiuje. Vienas iš jų – aikštės ir Vytauto gatvės kampe stovintis Jakovo Rabinovičiaus tinkuoto mūro namas, sovietmečiu garsėjęs jame gaminamais ir parduodamas skaniais kulinarijos gaminiais. Per pusantro šimtmečio istoriją ne kartą keitėsi pastato savininkai, kito jo išvaizda, patalpose veikė įvairios komercinės, administracinės ir visuomeninės įstaigos.

Rašytojo plunksnos vertas Rožės Parčevskytės gyvenimas

Pateikta: 2017-11-06 08:36 (atnaujinta: 2017-11-15 11:31)

R. Parčevskytės portretas. Dail. A. Maurin, graviūra. Nemenčinės bažnyčios archyvas. Fotografavo Gintas Kavoliūnas, 2017

Kretingos pranciškonų bažnyčios švč. Mergelės Marijos altoriaus paveikslo autorės Rožės Parčevskytės vardas ir kūryba Lietuvoje mažai žinomi. Po kruopelytę iš XIX a. spaudos surankiotas ir šiame straipsnyje pateiktas dailininkės gyvenimas – tai tik mažučiai šviesos blykstelėjimai nugrimzdusios istorijos klodų paviršiuje. Jos gyvenimas vertas rašytojo romanisto plunksnos ir daug išsamesnio istorinio tyrimo (mokslinis straipsnis šia tema numatomas publikuoti spaudoje 2018 metų I ketv. – aut. past.). XIX a. pradžioje žinomų moterų dailininkių būta ne tiek jau daug – niekas rimtai nežiūrėjo į moterų kūrybą, todėl informacijos apie to laikotarpio moteris dailininkes išliko nepaprastai mažai.

Kada nustosime būti savo pačių priešais?

Pateikta: 2017-11-03 17:13 (atnaujinta: 2017-12-29 13:07)


Karo muziejui padovanota gnomo (nykštuko) skulptūra iš Kretingos dvaro fontano. Fot. Donatas Butkus, 2007 m.

Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje žmonės, miestai ir šalys nori turėti bei išsaugoti savo veidą ir savitumą. Viena sričių, geriausiai padedančių išsiskirti iš kitų tai padaryti, – istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas ir jo atkūrimas.

Kretingai, pilkam carinės Rusijos imperijos pakraščio provincijos miesteliui, savotiškai pasisekė, kad ją savo rezidencija 1875 metais pasirinko garsios, kilmingos ir turtingos Tiškevičių giminės atstovas – grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Iki pat 1940 metų sovietinės okupacijos Kretingos dvaras garsėjo savo puošniais rūmais, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijomis, fontanais papuoštu parku ir visoje Europoje garsėjusiu Žiemos sodu-oranžerija. Čia lankėsi gausybė garbingų svečių, politikos ir valstybės veikėjų, vyko turtingas kultūrinis gyvenimas. Nors sovietinės okupacijos laikotarpiu dvaras neteko daug meno ir kultūros vertybių, nukentėjo oranžerija, parkas ir pastatai, vis dėlto šiandien jis priklauso prie nedaugelio Lietuvoje išlikusių dvarų, išsaugojusių beveik visus savo statinius, o taip pat dalį grafų Tiškevičių vertybių.

JUDELIO TAICO NAMAS IR PRAMONĖS ĮMONĖS

Pateikta: 2017-10-31 11:55 (atnaujinta: 2017-10-31 12:11)

Namas prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Fot. Paulina Mongirdaitė. Apie 1910 m.

Rotušės aikštės vakariniame pakraštyje prekybos centro „Senukai“ vietoje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo medinis namas. Jame tarpukariu gyveno bendrovės „Taicas ir Šeras“ bendrasavininkis Judelis Taicas, veikė šios bendrovės ofisas, o kieme stovėjusiuose sandėliuose gamybinę veiklą plėtojo garsiausios to meto Kretingoje įmonės – arbatžolių svarstymo įmonė „Virdulys“ ir sacharino fabrikas „Malūnas“.

Puslapiai