Skip to content Skip to navigation

istorija

Kada nustosime būti savo pačių priešais?

Pateikta: 2017-11-03 17:13 (atnaujinta: 2017-12-29 13:07)


Karo muziejui padovanota gnomo (nykštuko) skulptūra iš Kretingos dvaro fontano. Fot. Donatas Butkus, 2007 m.

Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje žmonės, miestai ir šalys nori turėti bei išsaugoti savo veidą ir savitumą. Viena sričių, geriausiai padedančių išsiskirti iš kitų tai padaryti, – istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas ir jo atkūrimas.

Kretingai, pilkam carinės Rusijos imperijos pakraščio provincijos miesteliui, savotiškai pasisekė, kad ją savo rezidencija 1875 metais pasirinko garsios, kilmingos ir turtingos Tiškevičių giminės atstovas – grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Iki pat 1940 metų sovietinės okupacijos Kretingos dvaras garsėjo savo puošniais rūmais, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijomis, fontanais papuoštu parku ir visoje Europoje garsėjusiu Žiemos sodu-oranžerija. Čia lankėsi gausybė garbingų svečių, politikos ir valstybės veikėjų, vyko turtingas kultūrinis gyvenimas. Nors sovietinės okupacijos laikotarpiu dvaras neteko daug meno ir kultūros vertybių, nukentėjo oranžerija, parkas ir pastatai, vis dėlto šiandien jis priklauso prie nedaugelio Lietuvoje išlikusių dvarų, išsaugojusių beveik visus savo statinius, o taip pat dalį grafų Tiškevičių vertybių.

JUDELIO TAICO NAMAS IR PRAMONĖS ĮMONĖS

Pateikta: 2017-10-31 11:55 (atnaujinta: 2018-08-06 10:21)

Namas prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Fot. Paulina Mongirdaitė. Apie 1910 m.

Rotušės aikštės vakariniame pakraštyje prekybos centro „Senukai“ vietoje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo medinis namas. Jame tarpukariu gyveno bendrovės „Taicas ir Šeras“ bendrasavininkis Judelis Taicas, veikė šios bendrovės ofisas, o kieme stovėjusiuose sandėliuose gamybinę veiklą plėtojo garsiausios to meto Kretingoje įmonės – arbatžolių svarstymo įmonė „Virdulys“ ir sacharino fabrikas „Malūnas“.

Sugrįžo stebuklingu laikomas paveikslas

Pateikta: 2017-10-30 09:49 (atnaujinta: 2017-10-30 09:57)

Kretingos bažnyčios švč. Mergelės Marijos paveikslas po restauravimo. Fot. J. Klietkutė, 2017

Spalio mėnesio pradžioje į Kretingos katalikų bažnyčios restauruojamą švč. Mergelės Marijos altorių iš sugrįžo trečiasis, titulinis šio altoriaus paveikslas, kurį 2017 m. vasarą restauravo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijos polichromijos restauratorius Kęstutis Banys.
 
Paveikslas tapytas aliejiniais dažais ant drobės, vertikalios formos, 211 x 124 cm dydžio. Įkomponuotas plačiuose, aukso spalvos dažais dažytuose, modeliuotuose XIX a. rėmuose, puoštuose tipišku lipdytu ir pjaustytu augaliniu, kriaukliniu ornamentu.

SENOSIOS ĮPILTIES PILIES KALNAS

Pateikta: 2017-10-23 13:28 (atnaujinta: 2017-12-29 13:06)

 Jonas Puzinas. Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys. Senovė. Kaunas, 1938, t. 4

Senosios Įpilties kaime netoli Šventosios upės stūkso vienas įspūdingiausių ir didingiausių Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių – Pilies kalnas. Ant jo priešistoriniais laikais stovėjusi Impilties pilis buvo svarbi kuršių tvirtovė, Duvzarės žemės sostinė. Piliakalnis mena tragiškus 1263 metų įvykius, kai, krikšto ir Livonijos ordino globos atsisakę ir sąjungininkų palikti likimo valiai, pilies gynėjai iki paskutiniojo kario priešinosi tvirtovę apgulusiems ir sudeginusiems kryžiuočiams.

Kada bus įvykdyta grafienės Antaninos Tiškevičienės valia?

Pateikta: 2017-10-23 11:00 (atnaujinta: 2017-12-29 13:06)

A. ir F. Tiškevičiai Palangos dvaro rūmų vestibiulyje su kūdikiu, XX a. pradžia

Grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) šeimos rezidencijos įkūrimas Kretingos dvare 1875 metais turėjo didelę reikšmę ne tik Lietuvos pajūrio, bet ir visos Lietuvos ekonominei bei kultūrinei raidai, istorinio atminimo ir kultūros bei meno paveldo išsaugojimui.
 
J. Tiškevičiaus ir jo žmonos Sofijos Horvat (1839–1919) šeimoje buvo vertinamos ir puoselėjamos ne tik bendražmogiškos vertybės, bet ir pagarba praeičiai, istorijai ir kultūrai, saugant išlikusias kultūros, istorijos ir meno vertybes.
 
Gausioje 10 vaikų šeimoje užaugę grafų palikuonys tapo ne tik gerais specialistais, pramonininkais, kūrėjais, bet ir meno bei kultūros vertybių kolekcininkais, mecenatais, kuriems rūpėjo, kad jų krašto istorinės, kultūros ir meno vertybės būtų išsaugotos ateities kartoms bei taptų prieinamos visuomenei, rasdamos savo vietą ne tik privačiose kolekcijose, bet ir muziejuose.

KRETINGOS MUITINĖS IR ŪKIO BANKO PASTATAS

Pateikta: 2017-10-19 08:39 (atnaujinta: 2017-12-29 13:04)

Ūkio banko Kretingos skyriaus ir Kretingos apskrities viršininko įstaigos pastatas. XX a. 4 deš.

Kretingos savininkui ir Vilniaus vyskupui, kunigaikščiui Ignotui Jokūbui Masalskiui paliepus XVIII amžiaus paskutiniame ketvirtyje mieste naujus statyti tik mūrinius namus, vienas iš jų iškilo tuometinės Turgaus aikštės ir Vokiečių gatvės kampe, kur dabar stovi sovietmečiu statytas buvusio restorano ir valgyklos pastatas.
 
Namas pastatytas apie 1773–1776 metų dvaro lėšomis. Jis buvo mūrinis, dviejų aukštų, stačiakampio plano, stovėjo skersai posesijos, ilguoju fasadu atsuktas link aikštės. Sienos buvusios apylinkėse surinktų stambių lauko akmenų mūro, pastato kampai, karnizai, durų ir langų angų apvadai bei abu galiniai frontonai – dvaro plytinėje degtų raudonų plytų mūro, tinkuoti ir baltinti kalkėmis. Pastogėje buvusios įrengtos mansardos tipo gyvenamosios patalpos. Stogas – gegninės konstrukcijos, dengtas olandiško tipo čerpėmis, degtomis iš vietinio molio toje pačioje dvaro plytinėje.

JOSKAUDŲ ALKOS KALNAS – GINČIO ŠVENTYKLOS VIETA?

Pateikta: 2017-10-09 13:51 (atnaujinta: 2017-12-29 13:05)

Alkos kalno planas. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas

Joskaudų miške už Dimitravo stūkso legendomis apipintas Alkos kalnas. Daugeliui apylinkės gyventojų jis gerai žinomas dėl tragiškų 1941 metų įvykių, menančių Skuodo žydų bendruomenės holokaustą. Seniausių laikų Alkos kalno istorija dar neatskleista, o mus pasiekusios istorinės ir tautosakos žinios leidžia ją rekonstruoti tik fragmentiškai.
 

Spalio 4-toji - gyvūnų globos diena

Pateikta: 2017-10-05 10:36 (atnaujinta: 2018-07-02 08:28)

Spalio 4-tąją minime šventojo Pranciškaus gimimo dangui dieną. Kadagni šv. Pranciškus labai mylėjo ir globojo gamtą, spalio 4-toji minima ir kaip gyvūnų globos diena.

Įvairios organizacijos Lietuvoje šią dieną šventė bei gyvūnų globa rūpinosi ne tik šiais laikais. Gyvūnų globos draugijos kūrėsi ir tarpukariu.

AUSTERIJOS PASTATAS

Pateikta: 2017-10-03 09:32 (atnaujinta: 2017-10-03 10:12)

Pastatas apie 1907 m. Fot. Paulina Mongirdaitė

Nuo įkūrimo Kretinga buvo medinis miestas, tik rotušė, pirklių namai ir prieglauda buvę mūriniai. Medinį miestą dažnai niokojo ugnis, todėl dvaro valdų šeimininku tapęs Vilniaus vyskupas, kunigaikštis Ignotas Jokūbas Masalskis 1771 metais parengtuose Kretingos grafystės valdymo nuostatuose nurodė, kad „Karolštato (taip XVII–XVIII amžiais vadinosi Kretinga, – aut.) miestas visas turi būti mūrinis“. Namus reikalauta statyti pagal projektus, suderintus su dvaro administracija. Manoma, kad dalį pastatų galėjo projektuoti architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, kuris 1793 metais parengė vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio namų Kretingoje brėžinius. Mūrinei statybai paspartinti vyskupas įsakė šalia senosios dvaro plytinės pastatyti dar vieną, kad „iš abiejų plytinių per metus mažiausiai būtų pagaminama 3 000 000 plytų“.

KALNO GRIKŠTŲ PRIEŠISTORĖS LIUDININKAI

Pateikta: 2017-09-25 10:10 (atnaujinta: 2017-12-29 13:05)

 1) Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu; 2) Kalno Grikštų II piliakalnis; 3) Kačaičių piliakalnis; 4) Kalno Grikštų senovės gyvenvietė; 5) Kalno Grikštų II senovės gyvenvietė; 6) Kalno Grikštų kapinynas (V–VI a.); 7) Raguviškių II kapinynas (II–IV a.; VIII–XIII a.); 8) Raguviškių II kapinynas (VIII–XIII a.)

Žalgirio seniūnijoje, abipus Raguviškių-Baublių kelio ir Kartenalės II (Didžiosios Kartenalės) upelio kairiajame Minijos upės krante plyti Kalno Grikštų kaimo žemė. Tai viena seniausių Kretingos rajono vietovių, kurioje žmonės nuolat gyvena nuo I tūkstantmečio prieš Kristų. Jų pėdsakus saugo pora senovės gyvenviečių, kapinynas ir net trys piliakalniai – Kalno Grikštų I ir II bei Kačaičių. Apie pastarąjį mūsų laikraštyje jau pasakojome, o šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo priešistorę ir jame prieš metus aptiktus abu piliakalnius.
 

Puslapiai