Skip to content Skip to navigation

istorija

Imbarės praeities puslapius pasklaidžius

Pateikta: 2018-06-05 08:36 (atnaujinta: 2018-06-05 08:47)
Legendinė pilies valdovo duktė Imbarė. Skulptorius Liudas Ruginis. Salantai, 2003 m.Imbarė – seniausia Salantų krašto vietovė, garsėjanti gilia praeitimi, žilą priešistorę menančiomis kultūros paveldo vertybėmis ir iškiliomis asmenybėmis. Šiemet sukako 765 metai, kai rašytiniuose istorijos šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Imbarės vardas. Pirmasis vietovės paminėjimas tradiciškai laikomas jos įkūrimo data.
***
Archeologijos duomenys liudija, kad Imbarėje žmonės nuolat gyvena nuo II tūkstantmečio prieš Kristų. Vienas ankstyviausių jų pėdsakų – gludinto akmens laivinis kovos kirvis aptiktas Gaivališkėje, kuri seniau priklausė Imbarės kaimui. Pirmieji gyventojai kūrėsi prie Salanto upės. Šalia santakos su Pilsupiu aptikta seniausia gyvenvietė liudija, kad imbariečių protėviai gyveno nedideliuose, keturkampio plano, stulpinės konstrukcijos pastatuose, kurių sienos buvusios išpintos virbais, o šilumai palaikyti apkrėstos moliu. Patalpas šildė apvaliose duobėse įrengti židiniai, naudoti ir maisto gamybai.

Paroda „Vardan Lietuvos“

Pateikta: 2018-05-21 13:33 (atnaujinta: 2018-09-19 09:16)

2018 m. gegužės 17 d. Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Vardan Lietuvos“, skirta Lietuvos valstybingumo atgavimo šimtmečiui.

Gegužinės pamaldos

Pateikta: 2018-05-15 10:15 (atnaujinta: 2018-05-15 10:48)
Nijolė Vasiliauskienė pasakoja apie Mergelės Marijos skulptūrėles. Fot. J. KlietkutėLaikas, kai gamta išsiskleidžia visu savo grožiu paskirtas ypatingam Dievo Motinos pagerbimui. Dauguma iš vaikystės prisimename, kaip mama aprengdavo šviesia suknele, pasiimdavo už rankų ir vesdavosi prie kaimo koplytėlės. Mergaites suklupdydavo iš abiejų koplytėlės pusių, liepdavo gražiai suglausti delniukus ir laikyti prie krūtinės. Jausdavomės pakylėti, ypatingos, iškilmingos, šventiškos nuotaikos. Taip klūpėdavome giedant Šv. Mergelės Marijos litaniją, o giedant kitas giesmes leisdavo atsistoti, nors ant šiltos, minkštos žolelės būdavo visai smagu klūpoti (aišku, jei būdavo šlapia neklūpėdavome). Vakar kalbinta 78 metų Morta Jautakienė pasakojo, kad gegužines pamaldas jų šeima melsdavosi troboje, buvo daug vaikų, vieni klūpėjo, mažieji sėdėjo ant grindų, dar kitas lopšyje, vyresnieji su tėvais giedojo.

Gegužinių pamaldų Dvaro malūne nuotraukų galerija...

Kretingos vardai ir jų kilmė

Pateikta: 2018-05-14 08:45 (atnaujinta: 2018-05-14 15:55)
Ištrauka iš 1629 m. Prūsijos žemėlapio, kuriame pirmąkart pažymėtas Kretinga – CratinenJau prabėgo 765-eri metai, kai Kretingos vardas pirmąkart buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Suprantama, kad jis atsirado daug anksčiau, kai žmonės savo žinias ir patirtį perduodavo iš lūpų į lūpas. Per prabėgusius šimtmečius smalsuoliai bandė įvairiai aiškinti vardo kilmę, o besikeičiant istorinėms epochoms dokumentuose jis buvo rašomas skirtingai.

Šiemet Kretingai sukanka 765-eri metai

Pateikta: 2018-04-23 09:48 (atnaujinta: 2018-04-23 09:55)
Valėnų piliakalnis – ankstyvoji Kretingos piliavietė. Fot. Vytautas Daugudis, 1966 m. Lietuvos istorijos instituto rankraštynasIstorinė tradicija linkusi gyvenvietės įkūrimo data laikyti pirmąjį jos vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Kretingos vardas pirmąkart paminėtas 1253 metais, nuo kurių ir skaičiuojame rašytinę trijų Kretingų – Kretingos miesto, Kretingalės miestelio ir Kretingsodžio kaimo istoriją. Tad kretingiškiai, kretingališkiai ir kretingsodiškiai pelnytai gali didžiuotis, kad jų miestas, miestelis ir kaimas yra žymiai senesni už mūsų krašto sostinę Vilnių, šiemet minintį tik 695-mečio jubiliejų.

Akcinė bendrovė „Akmena“

Pateikta: 2018-04-20 13:33 (atnaujinta: 2018-04-20 15:31)
„Akmenos“ gaminti žaislai. Fotografavo J. Klietkutė, 20182018 m. liepos 13 – spalio 14 d. Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks paroda, skirta Lietuvos dizaino istorijai „Daiktų istorijos“ paroda. Joje numatoma eksponuoti per pastaruosius 100 metų Lietuvoje sukurtus įsimintiniausius pramoninio ir unikalaus dizaino objektus.
 
Šioje parodoje dalyvaus ir Kretingos muziejaus eksponatai – įmonės „Akmena“ gaminti mediniai žaislai.
 
Kviečiame prisiminti ir pačios įmonės nueitą kelią.
 

Ubagiškiai – kaimas, kurį įkūrė Grūšlaukės ubagai

Pateikta: 2018-04-16 12:36 (atnaujinta: 2018-04-16 12:44)
Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo 1872 m. parengto žemėlapio fragmentas su Grūšlaukės apylinkės vietovėmis. Į šiaurės vakarus nuo Grūšlaukės pažymėti kaimo ganyklose esantys naujakurių užusieniai (rus. З. Грушлавки), kurie vėliau pavadinti Grūšlaukės MedsėdžiaisŠalyje vykstančios ekonominės ir socialinės permainos negrįžtamai keičia mūsų krašto demografinę situaciją. Provincijos jaunimui keliantis į miestus ar išvykstant į svetimus kraštus, o senoliams iškeliaujant amžinybėn, nyksta ir atokiau nuo miestų ir miestelių nutolę kaimai. Išmirę, be sodybų likę kaimai administracinio-teritorinio suskirstymo reformų metu braukiami iš gyvenamųjų vietovių sąrašų, o jų žemė prijungiama prie išlikusių stambesnių gyvenviečių.

Nulenkime galvą Asmenybei...

Pateikta: 2018-04-10 16:20 (atnaujinta: 2018-08-06 10:11)
Kretingos muziejaus baltojoje salėje surengta popietė „Laikas ir asmenybė“, skirta XIX a. istoriko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autoriaus Simono Daukanto metams. Renginyje virtualią parodą bei kalendorių-knygą „Simonui Daukantui – 225“ pristatė leidinio sudarytoja istorikė Vida Girininkienė.

Į Padvarių praeitį pažvelgus

Pateikta: 2018-04-03 09:46 (atnaujinta: 2018-04-03 09:59)
Padvarių pilkapiai. II–I a. prieš Kristų. Fot. Julius Kanarskas. 2002 m.Kretingos rajono savivaldybės Gatvių pavadinimų suteikimo komisija pritarė pasiūlymui Padvarių kaimą su Klibiais jungiančią gatvę pavadinti Zobernių vardu. Tai seniausias kaimo pavadinimas, naudotas iki XIX a. vidurio. Ta proga norėtume skaitytojus supažindinti su Kretingos priemiesčiu tapusių Padvarių istorija, kurios ištakos siekia gilius priešistorinius laikus.

Pirmosios Kretingoje vidurinės mokyklos pastatas

Pateikta: 2018-03-27 16:27 (atnaujinta: 2018-03-27 16:38)
Pastatas apie 1910 m., carinės Rusijos okupacijos metais. Vaizdas nuo aikštės šiaurinės kraštinės. Paulinos Mongirdaitės atvirukas, išleistas PalangojeDabartinio pastato Rotušės a. 14 vietoje, kur dabar veikia parduotuvė ir kavinė „Grifas“, XVIII a. antroje pusėje buvo pastatyta pirmoji Kretingoje vidurinė mokykla, kurioje išsilavinimą gaudavo ne tik Kretingos apylinkių, bet ir visos Vakarų Žemaitijos jaunuoliai. Tačiau vėliau kretingiškiai pamiršo apie čia buvusią švietimo įstaigą. Mokyklą iškėlus, jos pastate XIX a. – XX a. I pusėje veikė įvairios įstaigos, iš kurių kretingiškių labiausiai lankoma buvusi provizoriaus Stasio Ščefanavičiaus vaistinė „Naujoji aptieka“.
 

Puslapiai