Skip to content Skip to navigation

istorija

Restauruotas grafo Juozapo Tiškevičiaus įkapinis kryžius

Pateikta: 2017-03-06 09:19 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

2014 m. Juozapo Tiškevičiaus sarkofage rastas kryžius. Jolantos Klietkutės nuotr., 2014 m.

Prieš trejetą metų Kretingos muziejaus iniciatyva vykdant mokslinius tiriamuosius grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje palaidotų asmenų palaikų identifi kavimo darbus, grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) sarkofage tarp kitų įkapių buvo rastas įkapinis kryžius. Tyrėjus nustebino, kad šis palyginti masyvus, 199 x 105 cm dydžio ir 97,4 g masės sidabro kryžius liko nepastebėtas XX a. 6 dešimtmetyje grafų koplyčioje „pasidarbavusių“ kapų plėšikų.

Grafų Tiškevičių relikvijos grįžta į Kretingos dvarą

Pateikta: 2017-02-22 09:39 (atnaujinta: 2017-03-27 08:17)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). Paulinos Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė 1940-aisiais prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimus, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.
 
Marija Tiškevičienė (1866-1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga, nes grafienė į Kretingą negrįžo, mirė Lenkijoje.
 
Kretingos grafą Aleksandrą Tiškevičių (1864-1945) enkavedistai 1940 m. iškeldino iš rūmų, leisdami apsigyventi Pryšmančių dvare. Tačiau netrukus Pryšmančius pavertė pasienio zona, iš kurios evakavo visus gyventojus. Tokiu būdu grafas 1941 m. atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona buvo gavusi kaip kraitį iš tėvo Stanislovo Puslovskio. Išsikraustydami iš Kretingos, enkavedistai Aleksandrui Tiškevičiui leido pasiimti asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas. Visa kita buvo nacionalizuota: dalis perduota Vytauto Didžiojo kultūros, Telšių ir Kretingos muziejams, kita dalis – išgrobstyta.

Knyga su teisingai sudėliotais faktais

Pateikta: 2017-02-22 09:00 (atnaujinta: 2017-09-06 08:55)

Kretingos muziejaus Baltojoje salėje Vasario 16-osios išvakarėse pristatyta krašto istorijos tyrinėtojo Juliaus Kanarsko knyga „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejui. Autorius neslėpė, kad parengti leidinį lengva nebuvo, nes tai – ne šiaip sau istorija, tinkamai atrinkti faktus prireikė ir daug laiko, ir daug fizinių jėgų.

Paroda LAISVĖS KELIAS

Pateikta: 2017-02-09 12:50 (atnaujinta: 2017-03-27 09:32)

Kviečiame vasario 8 d. – kovo 13 d. muziejaus parodų salėse aplankyti parodą LAISVĖS KELIAS.

Interaktyvus „Salaspilio mūšio“ pristatymas

Pateikta: 2016-12-07 12:07 (atnaujinta: 2017-09-06 08:57)

Šiuolaikinis muziejaus lankytojas ieško visapusiškų įspūdžių. Jam nebeužtenka statiško įdomių ir retų muziejinių eksponatų pateikimo ekspozicijoje. 
 
Vienas iš būdų keisti informacijos suvokimą – tai interaktyvūs sprendimai – elektroniniai įrenginiai, kurie šiuolaikinių technologijų pagalba sukuria tam tikrą valdymo sistemą. Jos  dėka galima nemonotoniškai pateikti kuo daugiau informacijos, įvesti žaidybinius elementus,  atsižvelgiant į lankytojų amžiaus grupes, galimų interesų sritis. 
 
2012 m. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus dėka, Kretingos muziejus gavo teisę padaryti žymaus flamandų dailininko Pieterio Snayerso (1592-1667) XVII a. pradžioje nutapytos batalinės kompozicijos paveikslo „Salaspilio mūšis“ kopiją. Ši kopija – tai kompiuterinė kopija  ir žymiai didesnė negu originalas. 
 

Dovana Kretingos muziejui – skiltuvas ir karoliukas

Pateikta: 2016-10-27 14:02 (atnaujinta: 2017-06-09 15:02)

Klaipėdietis Denisas Nikitenka Kretingos muziejui jau nebe pirmą kartą dovanoja įdomius eksponatus.

Š. m. spalio mėnesį Denisas muziejaus archeologijos rinkiniui padovanojo ne tik įdomius skiltuvą ir karoliuką, bet ir šių eksponatų istorijas.

D. Nikitenka lankosi traktorių ratų ir plūgų naikinamuose archajiškuose kapinynuose ir valandų valandas vaikštinėja ieškodamasžemės paviršiuje įkapių bei jų liekanų. Viename iš pajūrio regiono vakarų baltų kapinynų jis rado romėniškojo periodo II a. 10 cm ilgio akmeninį skiltuvą iš sunaikinto vyro kapo. Tokių net archeologai mūsų kraštuose randa nedaug...

Puslapiai