Skip to content Skip to navigation

istorija

Kretingiškiai lietuvių tautinio sąjūdžio dalyviai

Pateikta: 2018-02-14 14:57 (atnaujinta: 2018-02-14 15:23)
Draudžiamos lietuviškos spaudos spausdinimo ir knygnešystės organizatorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio pradininkų vyskupas Motiejus ValančiusMūsų valstybingumo ištakos siekia XIII amžių, kai didysis kunigaikštis Mindaugas įkūrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Prabėgus daugiau kaip 500 metų valstybė buvo panaikinta. Tautą pavergusios carinės Rusijos jungo lietuviai bandė atsikratyti per XIX a. sukilimus, kuriuos numalšinę engėjai uždraudė viešai naudoti lietuvių kalbą ir raštą. Tačiau patirtos represijos nepalaužė mūsų tautos. Užgydžiusi žaizdas, ji palengva vėl kilo į žygį dėl savarankiško, už lietuvių kalbą ir spaudą. Tai paspartino tautinį sąmonėjimą ir subrandino tautinio atgimimo sąjūdį, kuriame dalyvavo ir kretingiškiai, prisidėję prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo.
 

Užgavėnės Kretingoje

Pateikta: 2018-02-07 15:56 (atnaujinta: 2018-02-12 09:27)
Užgavėnės Genčuose 1926 m. Fotografavos Alfonsas Survila. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus rinkinys
Užgavėnės – tradicinė šio krašto žemaičių šventė. Įdomiausia šventės dalis – karnavalas, kurią liaudis čia vadino „budeliais“.
 
Prieš pirmąjį pasaulini karą ir vėliau Kretingsodžio gyventojai suruošdavo šaunų karnavalą. Jame yra dalyvavę ir ūkininkai Slušnys, Aloyzas Petrauskas, Drungilas. Karnavalo organizatorius nuo sausio mėnesio vidurio pradėdavo rūpintis karnavalo reikalais, žiūrėdavo, kad būtų pasiruošta pakankamai tinkamų kaukių, drabužių persirengėliams, burdavo būsimo karnavalo dalyvius ir atlikdavo visus kitus pasirengimo darbus. Visi karnavalo dalyviai būdavo vyrai. Kai reikėdavo kokio nors personažo moters, ja persirengdavo vyras. Karnavalas būdavo įdomus, jo dalyviai įvairiai apsirengę. Iš viso karnavalo eiseną sudarydavo daugiau kaip 25 asmenys.

Pirklio Olšvango ir gydytojo Karlinskio namas

Pateikta: 2018-02-07 12:51 (atnaujinta: 2018-02-07 13:00)
Gydytojo D. Karlinskio namo ir Viešosios (dab. Rotušės) aikštės vaizdas nuo vartotojų bendrovės (parduotuvės „Laura“) pastato balkono turgaus dieną. Fot. Kostas Jagutis. Apie 1939 m.Ties Rotušės aikštės pietvakarinės kraštinės viduriu, dabartinio pastato Rotušės a. 10 ir praėjimo į turgelį vietoje, iki didžiojo 1941 metų gaisro stovėjo mūrinis namas. Jis priklausė pirkliui G. Olšvangui, 1920–1935 metais nuomojusiam pastatą Kretingos progimnazijai (vidurinei mokyklai), o mokyklą uždarius namą įsigijo žymus tarpukario Kretingos gydytojas Dovydas Karlinskis.

Kretingiškiai Nepriklausomybės kovų dalyviai

Pateikta: 2018-02-05 11:12 (atnaujinta: 2018-02-05 11:33)
Kretingos komendantūros kuopa. 1919 m. Žemaičių dailės muziejus, Nr. ŽDM-BA(s)6Lietuvos Tarybai 1918 m. vasario 16-tąją paskelbus apie Lietuvos valstybės atkūrimą, netrukus buvo pradėta kurti ne tik valstybės valdymo institucijas, bet ir savisaugos būrius vidaus tvarkai palaikyti bei kraštui nuo priešų apginti.
Lietuvos kariuomenę kurti ėmėsi iš Rusijos sugrįžę lietuviai karininkai. Tarp jų buvo kretingiškiai Vladas Nagevičius ir Adolfas Birontas, iš Kretingos krašto kilę Domas Grabys, Pranas Tamašauskas, Jonas Valentinavičius. Karo gydytojas Vladas Nagevičius 1918 m. spalio 15 d. buvo  paskirtas Apsaugos komisijos prezidiumo sekretoriumi. Jis rūpinosi lietuvių karininkų bei lietuvių karo belaisvių sugrąžinimu į Lietuvą, pirmųjų savanorių aprūpinimu kareivinėmis, ginkluote ir amunicija. Laikinajai vyriausybei 1918 m. lapkričio 23 d. sudarius Krašto apsaugos tarybą, tapo jos nariu, vadovavo Karo sanitarijos tarnybai.

Notaro Jono Kentros namas

Pateikta: 2018-01-29 13:37 (atnaujinta: 2018-01-29 15:01)
Kretingos miesto aikštės pietvakarinė dalis. Kairėje – aikštės centre stūksanti stačiatikių cerkvė, o dešinėje, aikštės pietvakariniame pakraštyje – aprašomas namas. Apie 1915 m.Prieškarinės Kretingos pagrindinę miesto aikštę puošė įvairių architektūrinių stilių pastatai, atspindėję XVIII a. antrosios – XX a. pirmosios pusės architektūros ir urbanistikos vystymosi bruožus. Labiausiai iš visų statinių išsiskyrė aikštės pietvakariniame pakraštyje, dabartinio namo Rotušės a. 11 vietoje stovėjęs pastatas, kurį senieji kretingiškiai vadina notaro Kentros namu.
 

Palangos turizmo informacijos centras parengė unikalų leidinį – maršrutą apie žydų paveldą

Pateikta: 2018-01-26 09:01

Sausio 27 dieną pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šiai datai Palangos turizmo informacijos centras parengė leidinį – maršrutą „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“, kuriuo siekiama prisidėti prie žydų kultūros paveldo išlaikymo ir viešinimo. Leidinys bus įdomus visiems, norintiems giliau pažinti Palangos žydų istoriją ir kultūrą.

Leidinį „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“ galima įsigyti nemokamai Palangos turizmo informacijos centre (Vytauto g. 94). Artimiausiu metu Palangos turizmo informacijos centre taip pat bus galima įsigyti ir kitus nemokamus leidinius-maršrutus: „Atrask senąsias Palangos vilas“, „Skulptūros ir paminklai Palangoje, Šventojoje“ bei „Pramogaukime Palangoje ir Šventojoje“ (pramogos vaikams ir jaunimui).

Žymės: 

Kretingos banko vadovas – Lietuvos laisvės dainius

Pateikta: 2018-01-24 08:17 (atnaujinta: 2018-01-24 08:38)
Justinas Zubrickas. Kretingos muziejaus archyvasLietuvos literatas, teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas Justinas Zubrickas gimė prieš 150 metų – 1868 m. sausio 20 d. Turčinų kaime (Šakių aps., Bublelių vlsč.), neturtingų ūkininkų Juozo ir Mortos Naujokaitytės Zubrickų šeimoje. Krikštytas tikriausiai buvo Vladislovavo (dab. Kudirkos Naumiestis) bažnyčioje. Zubrickai augino penkis sūnus ir dvi dukteris: Marijoną (1856-?), Juozapą (~1858-1859), Joną (1860-?), Jurgį (1862-?), Vincentą (~1865-1930), Justiną (1869-1925). Tėvas, išėjęs tik slaptą mokyklą, labai mėgo skaityti, žinojo daug senovinių dainų, pasakų, padavimų, kuriuos skiepijo ir savo vaikams. Nuo vaikystės Justinas pasižymėjo karštu noru mokytis ir jau šešerių metų gerai skaitė ir rašė spausdintinėmis raidėmis. Eidamas aštuntuosius metus pradėjo mokytis Naumiesčio (dab. Kudirkos Naumiesčio) pradžios mokykloje, tačiau sunkiai susirgo ir dvejus metus negalėjo mokytis. Tuo metu ganė gyvulius ir mokėsi namuose, o tėvo nuvežtas į pradžios mokyklą, per vieną žiemą pasiruošė stojimui į gimnaziją.

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Juozas Zamkus

Pateikta: 2018-01-23 11:52 (atnaujinta: 2018-01-23 12:00)
Lietuvos kariuomenės karys savanoris, pėstininkų leitenantas Juozas Zamkus. Fotografas Sakadauskas, 1921 m. KMIFR, nr. IF-7364Įėjus į Kretingos senąsias kapines pagrindinio tako pradžioje į akis krenta kukliai įrengtas kapas. Jo antkapinėje paminklinėje plokštėje iškalta epitafija liudija, kad čia palaidotas Juozas Zamkus (1896–1942), o šalia kapo stovi kovotojui už Lietuvos laisvę atminti skirtas ženklas.
 

Angelas, saugojęs Kretingos „raupsuotosios“ ramybę

Pateikta: 2018-01-19 21:54 (atnaujinta: 2018-01-19 22:23)

Kretingiškė Lazdauskaitė prie angelo-skulptūros, 1927 m. Kretingos muziejaus rinkinys Kretingiškiai, atsigręždami į savo praeitį, atranda vis naujus praėjusio laiko bei okupacijų ištrintus ir beveik pamirštus savo krašto istorijos puslapius. Grafų Tiškevičių buvimas Kretingoje įamžintas ne tik išlikusiais jų dvaro rūmais, parku, pastatais, kultūriniu bei istoriniu paveldu, bet ir Kretingos senosiomis II kapinėmis, kuriose nuo 1893 m. stovi ne tik pajūrio neogotikos perlas – Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus, bet ir šalia jos palaidoti dvaro aplinkoje gyvenę žmonės, turėję įdomias savo gyvenimo istorijas bei likimus.

Viena jų – Kretingos miesto senbuvio Edmundo Giedrimo, kurio tėvas Pranas Giedrimas (gim. 1905 m.) ilgą laiką buvo grafo Aleksandro Tiškevičiaus (1864–1945 m.) asmeninio lengvojo automobilio vairuotojas, girdėta ir žurnalistės Vitalijos Vitkauskienės 2002 m. bei muziejininkės-kraštotyrininkės Jolantos Klietkutės 2015 m. pagarsinta istorija. Ne veltui sakoma, kad legendos gyvena tol, kol yra gyvi jas menantys žmonės.

Ir pakilo tauta – nepabūgus mirties

Pateikta: 2018-01-12 15:21 (atnaujinta: 2018-01-15 09:31)
Kretingiškiai prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Parlamento rūmų. 1991-01-121991 metų sausio 13-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: apie mus išgirdo visas pasaulis, nes Lietuvos žmonės plikomis rankomis bandė sulaikyti okupantų tankus. Tačiau šis žygdarbis pareikalavo aukų. Keturiolika Lietuvos vaikų už Tėvynės laisvę atidavė gyvybes, per tūkstantį žmonių buvo sužeista. Jie visi liudijo Tautos valią gyventi nepriklausomai.
 
Dėl tėvynės laisvės savo gyvybes paaukojo Loreta Asanavičiūtė, kuriai tuomet buvo 24-eri, 22-ejų Virginijus Druskinis, 14-metis Darius Gerbutavičius, 22-ejų Rolandas Jankauskas, 25-erių Rimantas Juknevičius, 39-erių Alvydas Kanapinskas, 52-ejų Algimantas Petras Kavoliukas, 25-erių Vidas Maciulevičius, 29-erių Titas Masiulis, 36-erių Alvydas Matulka, 54-erių Apolinaras Juozas Povilaitis, 14-metis Ignas Šimulionis, 44-erių Vytautas Vaitkus, 50-metis Vytautas Koncevičius.

Puslapiai