Skip to content Skip to navigation

istorija

Magistralinė Kretingos gatvė, jungusi miestą su Klaipėdos keliu

Pateikta: 2019-10-15 09:22 (atnaujinta: 2019-10-15 09:35)
Statant XVII a. pradžioje Karolštatą (taip XVII–XVIII a. oficialiai vadinosi Kretingos miestas), nuo turgavietės link Akmenos upės slėnio salos ir brastos buvusi nutiesta gatvė, sujungusi miestą su keliais, vedančiais link Klaipėdos ir Šventosios uostų. Ši magistralinė miesto arterija iš pradžių vadinta Vokiečių, vėliau – Palangos, Vandens, Pakalnės, o paskutinius 90 metų – Birutės gatve.

Lendimai. Plėšimuose išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-10-08 09:59 (atnaujinta: 2019-10-08 10:04)
Į pietus nuo gilias istorines šaknis turinčio Senosios Įpilties kaimo abipus kelio į Laukžemę stovi Lendimų sodybos. Kaimo vakariniu pakraščiu palei Latvijos sieną vingiuoja Šventosios upė, rytinę dalį apima Šilinės (Vidgirių) miškas, o šiauriniame pakraštyje stovi Darbėnų gimnazijos Piliakalnio ugdymo skyriaus pastatai.

Prarasta Palangos istorijos relikvija

Pateikta: 2019-10-01 16:17 (atnaujinta: 2019-10-01 16:24)
1932 m. gegužės 3 d. „Lietuvos žinios“ rašė: „Palangoje, Vytauto gatv. Nr. 70 yra senas namukas, kurio kampe pastatytas pastogėje mažutis biustas garsaus rašytojo A. Mickevičiaus. Mickevičius, vasarodamas Palangoje, tame name gyveno. Tas namas Palangos relikvija, paminklas. Bet kokia ironija, – tas namas pagal statybos komisijos nutarimą turi būti nugriautas. Tiesa, jis – senas ir jo išvaizda, ir statybos stilius ne mūsų laikų.
Jeigu Vokietija gabena į muziejus senų laikų ūkininkų gryčias, klėtis, jeigu rusų valdžia neleido Liepojuj pakeisti namo fasado iš fronto, to namo, kur Petras Didysis ten buvusioje smuklėje alų gėrė (tas namas sulyginus su kitais atrodė kaip kurmis), o mes negalim pakęsti to namo, kuriame Mickevičius kūrė, galvojo, sėmė įkvėpimą ir rašė.
Namas priklauso inž. Bacevičiui: kodėl savininkas negina jo teisių sunku suprasti. Viena tik žinau, kad šiomis dienomis atvažiavo pirklys apžiūrėti krosnis ir langus nupirkimui iš griaunamo namo.
Griaukit senus paminklus, kurkite sau pajuokos ir paniekos vainiką, – ateities karta tinkamai įvertins jūsų darbus. Raitelis
Kodėl pradėjau šimtmečio senumo citata? Nes labai aiškiai pamačiau, kad civilizacija gali žengti gigantiškais žingsniais į priekį, o kai kurie dalykai nesikeičia. Kaip prieš beveik 100 metų Palangos valdantiesiems nerūpėjo jos istorijos išsaugojimas, taip ir dabar... Istorijos ratas apsisuko ir valdininkų aplaidumas nušlavė dar vieną Palangos istorijos perlą – relikviją...

Feliksas Vincentas Tiškevičius – šeimos rezidencijos ir kurorto Palangoje kūrėjas

Pateikta: 2019-09-30 11:37 (atnaujinta: 2019-09-30 11:48)
Jauniausias Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sūnus gimė 1869 m. liepos 19 d. grafų šeimai tebegyvenant pirmojoje savo rezidencijoje – Lentvario dvare. Tų pačių metų rugpjūčio 17 d. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje buvo pakrikštytas Feliksu Vincentu.

Kirkšiai. Kaimas, kurį mena senas kelias ir dykra virtę laukai

Pateikta: 2019-09-25 09:16 (atnaujinta: 2019-09-25 13:26)
 
Į šiaurės vakarus nuo Salantų, tarp Juodupėnų ir Bargalio kaimų plyti Kirkšių kaimas. Jis priklauso tiems sovietmečio melioracijos ir kolektyvizacijos sunaikintiems kaimams, kurių išliko tik pavadinimas ir plačiais dirbamais laukais paversta žemė be trobesių ir juose gyvenusių žemdirbių šeimų. Per kaimą tebevingiuoja vienas seniausių apylinkės kelių, iš Salantų pro Žudgalį ir Kirkšius vedęs link Urbaičių ir Juodupėnų.

Žutautų Medsėdžiai

Pateikta: 2019-09-09 09:11 (atnaujinta: 2019-09-09 09:19)
Kretingos rajono savivaldybės ir Žalgirio seniūnijos teritorijos pietrytiniame pakraštyje, paribyje su Plungės rajono Palioniškių kaimu ir Reiskių tyru, Žutautų, Bumbulinės ir Trakynės (Trakų) miškų masyve buvo išsimėčiusios Žutautų Medsėdžių kaimo sodybos. Šiandien kaimo nebėra, o jį mena senosios kapinės su memorialiniais smulkiosios architektūros paminklais.

Elena Klotilda Marija Tiškevičiūtė

Pateikta: 2019-09-02 08:48 (atnaujinta: 2019-09-02 08:57)
Jauniausia Juozapo Tiškevičiaus ir Sofijos Horvataitės duktė gimė 1876 m. rugpjūčio 10 d. Kretingos dvare. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei ir šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčioje buvo pakrikštyta Elena Klotilda Marija. Klotildos vardą ji gavo senelės iš motinos pusės Klotildos Volodkavičiūtės garbei.
 
Augo Kretingos dvare prižiūrima auklių ir guvernančių. Nuo vaikystės pasižymėjo gyvu charakteriu, judrumu, komunikabilumu, nesunkiai rasdavo bendrą kalbą tiek su namiškiais, tiek ir su svečiais. Mėgo puošniai rengtis ir jodinėti žirgais, ypač tėvo augintais žemaitukais. Sykį Palangos pajūryje dalyvavo tėvo surengtose žemaitukų varžybose, kuriose su broliu Antanu jojo ant žirgo dviviečiame cirko artistų balne.

Šašaičiai. Kaimas tarp Jokūbavo ir Minijos

Pateikta: 2019-08-26 14:31 (atnaujinta: 2019-08-26 14:39)
Į rytus nuo Jokūbavo miestelio, tarp Jokūbavo miško ir Minijos upės plyti Šašaičių kaimo žemės. Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas minimas nuo 1566 metų, tačiau archeologiniai radiniai liudija, kad gyventojai jame įsikūrė keliais šimtmečiais anksčiau. Įdomu tai, kad Kretingos dvarui, vėliau – Kretingos valsčiui, priklausęs kaimas beveik keturis šimtus metų buvo visiškas eksklavas, iš visų pusių apsuptas Kartenos ir Gargždų valsčiams priklausiusių kaimų ir miškų.

Žutautai ir Greičiai

Pateikta: 2019-08-22 09:45 (atnaujinta: 2019-08-22 09:52)
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietrytiniame pakraštyje abipus Kartenos–Mikoliškių–Vėžaičių kelio plyti Žutautų ir Greičių kaimų žemės, kurias skiria Mažosios Kartenalės upelis, oficialiai vadinamas Kartenale II. Prieš porą–trejetą šimtų metų šioje teritorijoje plytėjo vienas – Žutautų kaimas, kuriam taip pat priklausė Žutautų Medsėdžiai, Žutautų, Bumbulynės ir Trakynės (Trakų) miškai bei rytinė Alksnos miško dalis.

Kretingos dvaro švenčių istorija

Pateikta: 2019-08-19 11:42 (atnaujinta: 2019-09-24 08:21)

Kretingos Dvaro švenčių organizavimo tradicija labai jauna. Jos pradžia – 1998 metai, kai Kretingos muziejus, kartu su čia įsikūrusiu klubu „Kretingos krašto ainiai“, sukvietė kretingiškius į pirmąjį Dvaro festivalį'98. Šventės scenarijų kūrė kraštietis Juozas Pocius, aktorius Adolfas Večerskis, muziejaus direktorė Vida Kanapkienė šventės simboliu pasirinkę Angelą Trimitininką. Ir išties Angelas kvietė susiburti, trimitavo miestui džiaugsmą, nešė geras naujienas kiekvieniems namams. Renginio moto – „Šventė visiems mums turi padėti iškentėti ir džiaugtis, jaustis laimingais, gyventi aktyviai ir prasmingai, išaukštinti krašto meno ir dvasinės kultūros lobius“. Šventės programa buvo itin įvairi ir žaisminga. Joje dalyvavo devyni profesionalūs kolektyvai: Niujorko „Diaspora Production“ kolektyvo aktoriai, Lietuvos Valstybinio operos ir baleto teatro šokėjai Živilė Baikštytė ir Mindaugas Baužys, istorinių šokių ansamblis „Saltana“, įvyko spektaklio „Grafo legenda“ premjera.

Puslapiai