Skip to content Skip to navigation

istorija

Tūbausiai

Pateikta: 2019-02-20 14:27 (atnaujinta: 2019-02-20 14:41)
Seniausias Tūbausių kaimo žemių planas. Sudarė matininkas Pranciškus Jodka, 1771 m. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo rinkinių
Tarp Kurmaičių ir Genčų, netoli Darbėnų plento, abipus Akmenos upės yra įsikūręs gilias istorines šaknis turintis Tūbausių kaimas. Nuo minėto plento jį skiria miškų masyvas, todėl kaimą pamatyti galima parvažiuojant nuo Kurmaičių arba Tarvydų (Dimitravo) pusės. Tai didžiausias Kretingos seniūnijos kaimas, užimantis 1 264 ha dydžio teritoriją, o rajone pagal plotą nusileidžiantis tik Budriams, Grūšlaukei, Baubliams, Kūlupėnams, Naujajai Įpilčiai ir Rubuliams.

Anduliai. Kretingos pilies žemėje plytėjęs kaimas

Pateikta: 2019-02-04 09:56 (atnaujinta: 2019-02-04 10:05)
Andulių kaimo žemės ribų planas. 1910 m.
Istorinis Andulių kaimas buvo Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų sandūroje, į pietus nuo Bajorų, abipus Dangės upės, žemiau Tenžės žiočių. Kaimui priklausė apie 152 hektarus žemės, kuri driekėsi Kretingalės seniūnijos Šlikių kaimo rytinėje dalyje tarp Klaipėdos–Kretingos kelio bei Dangės upės, Žalgirio seniūnijos Ėgliškių kaimo pietinėje dalyje tarp kelio Kretinga–Triušiai ir Šaltupio, Tolių kaimo žemių vakariniame pakraštyje į rytus nuo Šaltupio ir Degalo santakos esančios aukštumos kyšulyje bei Valėnų kaimo žemių šiaurės vakariniame pakraštyje.

Žvilgsnis į Kretingos miesto savivaldos 410 metų istoriją

Pateikta: 2019-01-28 09:16 (atnaujinta: 2019-01-28 09:28)
Lietuvos kariuomenės didysis etmonas, Žemaičių seniūnas, Livonijos valdytojas, Kretingos miesto savivaldos įkūrėjas Jonas Karolis Chodevičius (1560/1561–1621)
Kretingos istorijoje yra dvi svarbios dokumentuotos datos, menančios miesto atsiradimo ištakas ir istorinę raidą. Pirmoji, 1253-ųjų metų balandis – pirmasis vietovės vardo paminėjimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose, kuris laikomas Kretingos įkūrimo data. Antroji – 1609-ųjų metų sausio 23 diena, kurią Kretinga gavo teisę įkurti savivaldą. Jeigu lygintume šiuos du istorinius įvykius su žmogaus gyvenimu, tai pirmoji data reikštų kūdikio gimimą, o savivaldos teisės gavimas tolygus paso gavimui, patvirtinantis, kad subjektas subrendo tolesniam savarankiškam gyvenimui.

Dauginčių kaimas

Pateikta: 2019-01-21 12:37 (atnaujinta: 2019-01-21 15:16)
Dauginčių kaimo gyvenvietės vaizdas iš šiaurės pusės, nuo Kalno gatvės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2015 m.
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, tarp Palangos–Šiaulių plento ir Minijos upės, už Kartenos miestelio plyti Dauginčių kaimas. Jis apima 678,47 ha dydžio teritoriją, kuri rytuose ribojasi su Pecelių ir Cigonalių, o vakaruose su Lapgaudžių, Martynaičių ir Gintarų kaimais. Rytiniu pakraščiu teka Dubeikio upelis, o šiaurine dalimi – Slinkupis, įtekantis į Miniją, kuri šiaurėje Dauginčius skiria nuo Sauserių kaimo. Pietiniu pakraščiu praeina Palangos–Šiaulių plentas, skiriantis kaimą nuo Gaudučių. Šiaurinėje dalyje Minijos vingyje ošia paslaptingas Šilpelkės miškas, kuris su Sinkupio pakrantėmis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Kretingos (Karolštato) rotušė

Pateikta: 2019-01-15 15:21 (atnaujinta: 2019-01-28 09:29)
 
Ištrauka iš Kretingos miesto 1771 m. plano. Miesto aikštės viduryje pažymėtas rotušės pastatas. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo
Suteikus Kretingai 1609 metais Magdeburgo teisę, priešais bernardinų vienuolyną ir bažnyčią buvo pastatytas miestas, kurio širdimi tapo keturkampė aikštė, skirta turgui, prekymečiams ir miesto piliečių susirinkimams. Jos centre miesto iždo lėšomis iškilo magistrato (miesto tarybos) namai, vadinami rotuše. Ji XVII–XVIII amžiais buvo pagrindiniu miesto savivaldos simboliu ir dominuojančiu architektūriniu akcentu, apie kurį telkėsi visapusis miestiečių gyvenimas.

Akmenės gatvė

Pateikta: 2019-01-07 10:54 (atnaujinta: 2019-01-28 09:30)
Kampininkų namai prie Akmenos upės 1771 m. Karolštato (Kretingos) miesto plane. Iš Lietuvos valstybės archyvo
Kretingos senamiesčio vakariniame pakraštyje, lygiagrečiai Akmenos upės kairiajam krantui, vinguriuoja Akmenės gatvė. Ji smarkiai skiriasi nuo kitų miesto gatvių – siaura, vingiuota, tankiai užstatyta, o jos tobesiai – namai ir pagalbiniai pastatai, stovi prie pat upės. Kai kas mano, kad gatvė pavadinta Šiaurės Lietuvoje esančio Akmenės miesto garbei. Tačiau iš tikrųjų gatvei vardą davė pro šalį tekanti upė, kuri pirmajame tarpukario dešimtmetyje oficialiai vadinta Akmene.

Atidaryta atnaujinta Tiškevičių koplyčia

Pateikta: 2019-01-04 13:01 (atnaujinta: 2019-01-04 13:02)
Atnaujintą koplyčią pašventino brolis pranciškonas Jurdanas Statkus. Fot. Aistas Mendeika
Lapkričio 1-ąją visi norintieji galėjo pagerbti grafų Tiškevičių atminimą ir už juos pasimelsti – Visų šventųjų dienos išvakarėse lankytojams duris atvėrė atnaujinta Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus.

Į Kretingą grįžo Tiškevičių sarkofagai

Pateikta: 2019-01-04 09:12 (atnaujinta: 2019-01-04 11:50)
Restauruotose ir į Kretingą atvežtuose sarkofaguose ilsisi grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių palaikai. Fot. Jolanta Klietkutė, 2018 m.
Prieš didžiąsias metų šventes į šeimos koplyčios kriptą senosiose Kretingos kapinėse grįžo restauruoti šimtamečiai sutuoktinių grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai. Restauratoriams teko nemenki iššūkiai, mat laidojimo paminklai buvę ne tik paveikti laiko, bet ir vandališkai suniokoti kapų plėšikų. „Kai 2014 metais kriptoje sensacingai buvo rasti sarkofagai, pažadėjome kretingiškiams, kad juos restauruosime ir grąžinsime. Tai buvo rizikingas sprendimas, nes nežinojome, ar pavyks projektas. 2017 metais gavus lėšų darbo ėmėsi restauratorius Gintaras Kazlauskas, tačiau dėl netikėtos jo ligos procesas užtruko. Dabar, kai abu sarkofagai su grafų palaikais karstuose vėl grįžo į koplyčią, širdyje labai gera. Pažadą tesėjome“, – pasakojo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Kaimas prie Erlos upės vingio

Pateikta: 2018-12-31 09:30 (atnaujinta: 2018-12-31 09:55)
Erlėnai (Orlany) 1915 metais Vokietijos kariuomenės topografų parengtame Salantų apylinkių žemėlapyje
Salantų regioniniame parke, Kretingos rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Skuodo rajonu, abipus kelio Skuodas–Plungė plyti Erlėnų kaimas. Istorijos šaltiniai liudija, kad tai esanti viena seniausių ir didžiausių Salantų krašto gyvenviečių, kurios vardas minimas nuo 1511 metų.

Pirkuliai – istorinė Latvelių kaimo dalis

Pateikta: 2018-12-19 15:28 (atnaujinta: 2018-12-19 15:31)
Pirkuliai (Пиркуле) 1868–1900 metais Rusijos imperijos armijos generalinio štabo karininkų parengtame Kretingos apylinkių topografiniame žemėlapyje
Vieškelio Darbėnai–Grūšlaukė kairėje pusėje  priešais sankryžą su keliuku, pareinančiu iš Kumpikų, tarp Auksūdžio ir Latvelių plytėjo kelių vienkieminių sodybų kaimas, vadintas Pirkuliais. Teritorinės-administracinės reformos ir sovietmečio melioracija jį sunaikino. Šiandien istorinėje kaimavietėje plyti miškų juosiami dirbami laukai, kurių vakariniu pakraščiu teka melioracijos kanalu paverstas dešinysis Šlaveitos intakas – Laukupio upelis.

Puslapiai