Skip to content Skip to navigation

istorija

Grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas iškeliavo į restauravimo dirbtuves

Pateikta: 2017-07-12 10:36 (atnaujinta: 2017-07-14 14:28)


Rusijos imperijos kariuomenės husarų karininkas Juozapas Tiškevičius

Liepos 5 dieną į metalo dirbinių restauratoriaus-eksperto Gintaro Kazlausko restauravimo dirbtuves Labūnavoje (Kėdainių r. sav.) iškeliavo grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas.

Juozapas Tiškevičius (1835–1891) – garsus Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, dvarininkas, pramonininkas-investuotojas, karinis veikėjas, gimė Trakų Vokėje. Anksti netekęs tėvo, vaikystę leido Trakų Vokėje bei giminių dvaruose Voložine ir Lohoiske. Sankt Peterburge baigęs karo mokyklą, tapo Rusijos imperijos husarų kariuomenės karininku. Tarnavo Vilniaus I Sumų husarų pulke, buvo paskirtas Vilniaus generalgubernatorių Iljos Bibikovo (~1853–1855 m.) ir Vladimiro Nazimovo (1855–1863 m.) adjutantu. 1860 metais vedė grafaitę Sofiją Horvataitę (1837–1919). Su ja susilaukė 12-kos vaikų, iš kurių išgyveno ir užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Po 1863 m. sukilimo atsisakė adjutanto pareigų, liko husarų kariuomenės karininku, o 1882 m. išėjo į atsargą.

IŠ KRETINGOS DVARO PARKO ISTORIJOS

Pateikta: 2017-07-03 09:48 (atnaujinta: 2017-07-03 10:55)

Prancūziškojo parko šiaurės rytinis skveras ir fontanas su gnomo skulptūra iš šiaurės rytų pusės. Dešinėje pusėje virš liepų kyšo rotondos stogas su smaile. Fot. Paulina Mongirdaitė. XX a. pr.

Nuo XIX amžiaus iki pat Pirmojo pasaulinio karo Kretinga garsėjo dvaro parku, kurį labiausiai išpuoselėjo grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs 1875 metais Kretingoje savo šeimos rezidenciją. Pasauliniai karai ir sovietinė okupacija šią nuostabią grožio oazę sunaikino. Buvusį parką mena išlikę fragmentai – liepų ir kaštonų alėjos, parko tvoros, tvenkiniai, krioklio uola, altanos kalva ir pora akmeninių suolų... 

Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos

Pateikta: 2017-06-28 08:19 (atnaujinta: 2017-06-28 08:24)

Pranciškono br. Mykolo Tamošiūno albume išlikusioje nuotraukoje palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofi lius Matulionis nufotografuotas su Alfonsu Marija Macaičiu, kuriam suteikė kunigo šventimus, jo motina ir provincijolu t. Kazimieru Čepuliu

Sekmadienį pagrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios šventovės – Vilniaus arkikatedros aikštėje įvyko iškilminga beatifikacijos ceremonija, kurios metu palaimintuoju buvo paskelbtas arkivyskupas, kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis (1873–1962).

Knyga „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“ – ir akademikui, ir turistui, ir tikinčiajam

Pateikta: 2017-06-27 09:49 (atnaujinta: 2017-06-27 09:50)

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Birželio mėnesį, minint Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatymo 400 metų jubiliejų, buvo išleista monografija „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“. Nors savo pobūdžiu tai rimta mokslinė knyga, jos bendraautorė Kretingos muziejaus darbuotoja Jolanta Klietkutė teigia, jog informacija joje pateikta labai prieinamai, gausiai iliustruota, tad tinkama labai įvairiam skaitytojų ratui. Kadangi publikuojami net 9 skirtingų autorių straipsniai, sau įdomų tekstą ir įvairių požiūrio aspektų atras kiekvienas. Pasak jos, knyga suskirstyta į tris pagrindinius skyrius: istoriją (miesto, pranciškonų vienuolyno, bažnyčios), kultūros paveldą ir žymių asmenų biografijas.

Kretingos bažnyčioje – paslaptinga paveikslo kopija

Pateikta: 2017-06-19 09:36 (atnaujinta: 2017-06-19 09:38)

Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija, sugrįžusi po restauravimo. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2017 m.

Į Kretingos bažnyčią po restauravimo sugrįžo Mergelės Marijos altoriaus antrojo tarpsnio paveikslas – Vilniaus Aušros vartų paveikslo kopija. Paveikslą restauravo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijos polichromijos restauratorius Kęstutis Banys.
 
Nėra išlikusių žinių, kokie paveikslai puošė 1617 m. pastatytos Kretingos bažnyčios altorius. XVII ir XVIII a. per karus su švedais bažnyčia labai nukentėjo. 1754 m. vietoje senojo Mergelės Marijos altoriaus kunigaikščių Masalskių rūpesčiu buvo pastatytas naujas, kurį 1768 m. birželio 20 d. pašventino Žemaičių vyskupas sufraganas ir Eluzos titulinis vyskupas Ignotas Chominskis. 2016 m. žiemą Mergelės Marijos altoriaus antrajame tarpsnyje, Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo papėdėje, Linos Navikienės restauratorės atidengė užrašą: „Dirbtas 1754. Pataisytas 1908“. Baigus altoriaus restauravimo darbus šis užrašas vėl bus paslėptas po dekoro detale.

MOKSLINĖ KONFERENCIJA „KRETINGOS PRANCIŠKONŲ BAŽNYČIAI - 400“

Pateikta: 2017-06-16 10:11 (atnaujinta: 2017-06-27 10:31)

MOKSLINĖ KONFERENCIJA „KRETINGOS PRANCIŠKONŲ BAŽNYČIAI - 400“
2017 m. birželio 16 d.
Kretingos muziejaus Baltojoje salėje
 
NUMATOMA PROGRAMA:
12.30–13.00 val. Svečių ir dalyvių registracija.

Platono Zubovo portreto pėdsakais

Pateikta: 2017-06-12 08:57 (atnaujinta: 2017-06-12 09:59)

Platono Zubovo (1767–1822) portretas buvęs Kretingos vienuolyne. Dail. Johann Baptist Lampi, XVIII a. II pab. – XIX a. 3 deš. Portretas saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje (ČDM Mt-1529)

Platonas Zubovas (1767–1822) – Rusijos valstybės ir karo veikėjas, paskutinis Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas, generolas anšefas, grafas, šviesiausias kunigaikštis. Kai kurie XX a. pradžios autoriai rašė, jog po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo carienė Jekaterina II Zubovui dovanojo Kretingą. Deja, ji P. Zubovui dovanojo Šiaulių ekonomiją, į kurios sudėtį Kretinga neįėjo. 1806 m. kovo 8 d. Platonas Zubovas iš Vincento Potockio (1740–1825) nusipirko praskolintus Kretingos, Grūšlaukės, Plungės dvarus ir Tarvydų kaimą. Jo valdymo laikotarpiu Kretingoje toliau buvo formuojama dvaro sodyba, pradėtas kurti landšaftinis parkas, 1816 m. palei kelią į miestą (dab. Vilniaus gatvę) išmūryta nauja akmenų tvora.
 
Mokytojas, kraštotyrininkas Konstantinas Gukovskis (1857–1906) savo redaguojamo leidinio „Kauno gubernijos informacinė knyga“ (Памятная книжка Ковенской губернии) 1906 m. išleistame priede apie Kretingą (Местечко Кретингенъ, Краткій историко-статистическій очеркъ) minėjo, kad Kretingos vienuolyne yra didelių gabaritų portretai, vaizduojantys Chodkevičių ir jo žmoną, grafą Platoną Zubovą bei kitus garsius asmenis. Stanislovo Karvovskio 1913 m. Poznanėje išleistoje knygelėje „Połąga i Kretynga“ taip pat rašoma, kad vienuolyno svečių kambariuose kabėjo daug portretų, tarp jų – Platono Zubovo bei jo žmonos. Lietuvos teisininkas, advokatas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas Zigmas Toliušis (1889–1971) savo prisiminimuose apie apsilankymą Kretingos vienuolyne tarpukariu rašė: „Kunigas K. Kuprys vedžiojo mane po vienuolyną ir pravedė pro valgomąją salę su senovinėmis skliautuotomis lubomis. Toje salėje be kitko teko matyti puikų kurio tai seno meistro [tapytą] grafo Zubovo portretą“.

Ką mena Mišučių dvarvietė

Pateikta: 2017-05-29 08:22 (atnaujinta: 2017-06-01 08:38)

Mongirdų giminės herbas Wadwicz.

Prieš 140 metų Mišučių dvaro Notiškės palivarke gimė lietuvių tautinio judėjimo dalyvis, vienas iš pirmojo lietuviško vaidinimo Palangoje organizatorių ir aktorių, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Lietuvos valstybingumui pamatus padėjusios 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis, Sibiro tremtinys, gydytojas Vladas Mongirdas.
 
***
 
Gimtojo Vlado Mongirdo Notiškės palivarko seniai nebelikę: sodybos pastatai sovietmečiu nugriauti, o vietovardis seniai nebenaudojamas. Šiandien Notiškės žemės priklauso Kalno Grikštų ir Nausodžio kaimams. Buvusį palivarką tebeprimena Kartenalės upės slėnyje stūksantys vandens malūno užtvankos griuvėsiai.

Kretingos pranciškonų bažnyčios išorės kaita 1617–1982 metais

Pateikta: 2017-05-08 13:37 (atnaujinta: 2017-05-08 14:12)

Kretingos bažnyčios piešinys 1779–1781 metais Hiršo Leibovičiaus išleistame Lietuvos bernardinų provincijos žemėlapyje. Iš knygos „Lietuva žemėlapiuose“ (Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002)

Kretingos puošmena Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – seniausia Vakarų Lietuvoje išlikusi bažnyčia, tikintiesiems duris atvėrusi prieš 400 metų. Istorijos ratui be perstojo riedant į priekį, neišvengiamai keitėsi ne tik bažnyčios geradariai, ją lankantys maldininkai, tačiau ir pastato išorė. Per savo amžių bažnyčios išore kito 6-tą sykių. Šiai kaitai įtakos turėjo karai, miestą siaubę gaisrai, išaugusios religinės bendruomenės poreikiai, bažnyčios koliatorių ir įtakingų geradarių simpatijos naujiems architektūros stiliams. Šiuo straipsniu siekiama supažindinti „Švyturio“ skaitytojus su garbingą jubiliejų švenčiančios mūsų katalikų bažnyčios eksterjero istorine raida.

Amatų centro langus papuošė karpiniai

Pateikta: 2017-04-12 08:55 (atnaujinta: 2017-04-12 09:09)

Apie karpymą ir karpinius kalbėjo ir karpyti mokė Halina Šakinienė, šalia jos – popietės „Velykiniai karpiniuoti parėdymai“ sumanytoja Roma Luotienė.

Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre surengta edukacinė popietė „Velykiniai karpiniuoti parėdymai“, kurioje karpymo meno mokė kretingiškė Halina Šakinienė. Karpiniais ketinama papuošti ne tik Centro langus, bet ir etnografinės ekspozicijos „Saulės ratu“ lentynėles su jose eksponuojamais babyčių indais.

Puslapiai