Skip to content Skip to navigation

istorija

Izraelio Glikmano ir Srolio Motkės Šlaveito namas

Pateikta: 2018-06-19 10:00 (atnaujinta: 2018-06-19 12:45)
Aikštė turgaus dieną. Vaizdas iš rytų pusės, nuo vartotojų bendrovės pastato balkono Antrajame plane, vakarinėje aikštės kraštinėje antras iš dešinės stovi Srolio Motkės Šlaveito namas – geležies prekių parduotuvė. Fot. Kostas Jagutis. 1938 m.Kretingos dvarininko ir Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pastangomis Kretingos, tuo metu oficialiai vadintos Karolštatu, miestas XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje tapo mūriniu. Nuo 1771 metų aplinkui Turgaus aikštę (dabartinės Rotušės aikštės pietinę dalį) naujai statyti buvo leidžiama tik mūrinius namus, o daugiausia jų pastatyta palei šiaurinę ir vakarinę kraštines. 1833 metais mieste buvo 31 mūrinis pastatas. Mūrinių namų skaičiumi Kretinga nusileido tik Vilniui, Kaunui ir Kėdainiams. Mūriniai namai sudarė 19 % visų miesto pastatų. Šiuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 %) buvo antra Lietuvoje, lenkdama Kauną (12,2 %), Kėdainius (9,5 %), Jurbarką (4 %) ir Ukmergę (2,9 %). Lenkijos–Lietuvos istorijos, geografijos ir statistikos tyrinėtojų Mykolo Balinskio ir Tadeušo Lipinskio teigimu, Kretinga XIX a. pirmoje pusėje buvo „gražus mūrinis miestas“. 

Miestui jubiliejaus proga įteikė knygą

Pateikta: 2018-06-18 14:12 (atnaujinta: 2018-06-18 14:26)
Kretingos muziejaus Baltojoje salėje trečiadienį gausiai susirinkusiems kretingiškiams ir miesto svečiams pristatyta Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojo muziejininkystei, istoriko, daugelio lokalinės istorijos ir kultūros paveldo populiarinimo straipsnių ir knygų autoriaus Juliaus Kanarsko monografija „Kretingos istorijos bruožai“. Apie knygą papasakojęs jos autorius pirmiausiai padėkojo Kretingos turizmo informacijos centro turizmo vadybininkei Ritai Beržanskienei – būtent ji paskatino sukauptas žinias apie Kretingos rajono praeitį sudėti į monografiją ir inicijavo jos leidybą. Monografijoje apžvelgiama Kretingos miesto ir apylinkės istorinė raida nuo seniausių laikų iki šių dienų.

Pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Pateikta: 2018-06-13 08:19 (atnaujinta: 2018-06-13 08:30)
Nemažą įspūdį muziejuje palieka Centrinių rūmų dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos. Fot. J. Klietkutės, 2018Šių metų vasarą vykdomas šimtmečio kelionių projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, kurio metu lankytojai gali susipažinti su daugybe dvarų Baltijos šalyse. Apsilankius Kretingos dvare bei pakalbinus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėją, kraštotyrininkę, fotomenininkę Jolantą Klietkutę, teko patirti, kad istorija gali būti ne tik įdomi savo tyrinėjimų lauke, bet ir vienijanti bei telkianti žmones tęsti tradicijas. Pašnekovė didžiąją gyvenimo dalį buvo pasišventusi kraštotyrai, tad dėl tokio atsidavimo šioje srityje ji neliko nepastebėta – buvo pakviesta darbuotis muziejuje. Be šių pareigų muziejuje, moteris yra išleidusi dvi dėmesio vertas knygas: vieną apie Pakutuvėnų kaimo istoriją, o kitą – apie pirmąją moterį fotografę Lietuvoje Pauliną Mongirdaitę ir jos darbų tęsėją fotografą Igną Stropų. Bet apie šias istorines asmenybes kiek vėliau, visų pirma susipažinkime su Kretingos dvaru.

Imbarės praeities puslapius pasklaidžius

Pateikta: 2018-06-05 08:36 (atnaujinta: 2018-06-05 08:47)
Legendinė pilies valdovo duktė Imbarė. Skulptorius Liudas Ruginis. Salantai, 2003 m.Imbarė – seniausia Salantų krašto vietovė, garsėjanti gilia praeitimi, žilą priešistorę menančiomis kultūros paveldo vertybėmis ir iškiliomis asmenybėmis. Šiemet sukako 765 metai, kai rašytiniuose istorijos šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Imbarės vardas. Pirmasis vietovės paminėjimas tradiciškai laikomas jos įkūrimo data.
***
Archeologijos duomenys liudija, kad Imbarėje žmonės nuolat gyvena nuo II tūkstantmečio prieš Kristų. Vienas ankstyviausių jų pėdsakų – gludinto akmens laivinis kovos kirvis aptiktas Gaivališkėje, kuri seniau priklausė Imbarės kaimui. Pirmieji gyventojai kūrėsi prie Salanto upės. Šalia santakos su Pilsupiu aptikta seniausia gyvenvietė liudija, kad imbariečių protėviai gyveno nedideliuose, keturkampio plano, stulpinės konstrukcijos pastatuose, kurių sienos buvusios išpintos virbais, o šilumai palaikyti apkrėstos moliu. Patalpas šildė apvaliose duobėse įrengti židiniai, naudoti ir maisto gamybai.

Paroda „Vardan Lietuvos“

Pateikta: 2018-05-21 13:33 (atnaujinta: 2018-05-22 07:59)

2018 m. gegužės 17 d. Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Vardasn Lietuvos“, skirta Lietuvos valstybingumo atgavimo šimtmečiui.

Gegužinės pamaldos

Pateikta: 2018-05-15 10:15 (atnaujinta: 2018-05-15 10:48)
Nijolė Vasiliauskienė pasakoja apie Mergelės Marijos skulptūrėles. Fot. J. KlietkutėLaikas, kai gamta išsiskleidžia visu savo grožiu paskirtas ypatingam Dievo Motinos pagerbimui. Dauguma iš vaikystės prisimename, kaip mama aprengdavo šviesia suknele, pasiimdavo už rankų ir vesdavosi prie kaimo koplytėlės. Mergaites suklupdydavo iš abiejų koplytėlės pusių, liepdavo gražiai suglausti delniukus ir laikyti prie krūtinės. Jausdavomės pakylėti, ypatingos, iškilmingos, šventiškos nuotaikos. Taip klūpėdavome giedant Šv. Mergelės Marijos litaniją, o giedant kitas giesmes leisdavo atsistoti, nors ant šiltos, minkštos žolelės būdavo visai smagu klūpoti (aišku, jei būdavo šlapia neklūpėdavome). Vakar kalbinta 78 metų Morta Jautakienė pasakojo, kad gegužines pamaldas jų šeima melsdavosi troboje, buvo daug vaikų, vieni klūpėjo, mažieji sėdėjo ant grindų, dar kitas lopšyje, vyresnieji su tėvais giedojo.

Gegužinių pamaldų Dvaro malūne nuotraukų galerija...

Kretingos vardai ir jų kilmė

Pateikta: 2018-05-14 08:45 (atnaujinta: 2018-05-14 15:55)
Ištrauka iš 1629 m. Prūsijos žemėlapio, kuriame pirmąkart pažymėtas Kretinga – CratinenJau prabėgo 765-eri metai, kai Kretingos vardas pirmąkart buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Suprantama, kad jis atsirado daug anksčiau, kai žmonės savo žinias ir patirtį perduodavo iš lūpų į lūpas. Per prabėgusius šimtmečius smalsuoliai bandė įvairiai aiškinti vardo kilmę, o besikeičiant istorinėms epochoms dokumentuose jis buvo rašomas skirtingai.

Šiemet Kretingai sukanka 765-eri metai

Pateikta: 2018-04-23 09:48 (atnaujinta: 2018-04-23 09:55)
Valėnų piliakalnis – ankstyvoji Kretingos piliavietė. Fot. Vytautas Daugudis, 1966 m. Lietuvos istorijos instituto rankraštynasIstorinė tradicija linkusi gyvenvietės įkūrimo data laikyti pirmąjį jos vardo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Kretingos vardas pirmąkart paminėtas 1253 metais, nuo kurių ir skaičiuojame rašytinę trijų Kretingų – Kretingos miesto, Kretingalės miestelio ir Kretingsodžio kaimo istoriją. Tad kretingiškiai, kretingališkiai ir kretingsodiškiai pelnytai gali didžiuotis, kad jų miestas, miestelis ir kaimas yra žymiai senesni už mūsų krašto sostinę Vilnių, šiemet minintį tik 695-mečio jubiliejų.

Akcinė bendrovė „Akmena“

Pateikta: 2018-04-20 13:33 (atnaujinta: 2018-04-20 15:31)
„Akmenos“ gaminti žaislai. Fotografavo J. Klietkutė, 20182018 m. liepos 13 – spalio 14 d. Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks paroda, skirta Lietuvos dizaino istorijai „Daiktų istorijos“ paroda. Joje numatoma eksponuoti per pastaruosius 100 metų Lietuvoje sukurtus įsimintiniausius pramoninio ir unikalaus dizaino objektus.
 
Šioje parodoje dalyvaus ir Kretingos muziejaus eksponatai – įmonės „Akmena“ gaminti mediniai žaislai.
 
Kviečiame prisiminti ir pačios įmonės nueitą kelią.
 

Ubagiškiai – kaimas, kurį įkūrė Grūšlaukės ubagai

Pateikta: 2018-04-16 12:36 (atnaujinta: 2018-04-16 12:44)
Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo 1872 m. parengto žemėlapio fragmentas su Grūšlaukės apylinkės vietovėmis. Į šiaurės vakarus nuo Grūšlaukės pažymėti kaimo ganyklose esantys naujakurių užusieniai (rus. З. Грушлавки), kurie vėliau pavadinti Grūšlaukės MedsėdžiaisŠalyje vykstančios ekonominės ir socialinės permainos negrįžtamai keičia mūsų krašto demografinę situaciją. Provincijos jaunimui keliantis į miestus ar išvykstant į svetimus kraštus, o senoliams iškeliaujant amžinybėn, nyksta ir atokiau nuo miestų ir miestelių nutolę kaimai. Išmirę, be sodybų likę kaimai administracinio-teritorinio suskirstymo reformų metu braukiami iš gyvenamųjų vietovių sąrašų, o jų žemė prijungiama prie išlikusių stambesnių gyvenviečių.

Puslapiai