Skip to content Skip to navigation

Jolanta Klietkutė

Pasibaigė penktoji „Vasaros artelė malūne“

Pateikta: 2019-06-25 09:59 (atnaujinta: 2019-06-25 11:29)
 
Užsiėmimą „Lino kelias“ veda Nijolė Vasiliauskienė. Fot. Jolantos Klietkutės
Pasibaigus mokslo metams Kretingos muziejus jau penktą kartą dvi dešimtis 7–10 metų vaikų pakvietė į vasaros stovyklą „Vasaros artelė malūne“. Dvi savaites stovyklautojų kasdien laukė užsiėmimai ir naujas kūrybos bei pažinimo džiaugsmas.
 
Organizuoti šią stovyklą yra didelė prabanga, nes muziejaus darbuotojai atsitraukia nuo savo darbo muziejuje, tačiau tai darome iš pagarbos vaikams, o į stovyklą susirenka patys drąsiausi, pareigingiausi, paklusniausi ir smalsiausi. Su vaikais dalinsimės tuo, ką turime sukaupę: žiniomis, eksponatais, idėjomis. Patirkite daug įspūdžių, o mažuosiuose savo kompiuteriuose – galvelėse – sukaupkite kuo daugiau informacijos“, – stovyklos atidarymo dieną stovyklautojams linkėjo muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Šv. Antano atlaidai: nuo tarpukario iki šių dienų

Pateikta: 2019-06-17 09:15 (atnaujinta: 2019-06-17 09:21)
Švč. Sakramento adoracija šventoriuje tarpukariu. Kretingos muziejus
Šiais metais jau 20 kartą Kretingoje švenčiami šv. Antano atlaidai, kuriuos lydi net savaitę trunkantys atlaidų ir miesto šventės renginiai. Tarpukariu buvusi populiari ir visoje Lietuvoje pagarsėjusi Kretingos Šv. Antano atlaidų tradicija atgimė 1999 m., kuomet tuometinio parapijos klebono br. Gedimino Numgaudžio OFM iniciatyva nutarta sugrąžinti šv. Antano atlaidus – sujungti parapijos ir savivaldybės bei įvairių įstaigų pajėgas organizuojant miesto šventę.

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-04-15 10:00 (atnaujinta: 2019-04-15 10:05)
XX a. pab., šilkografijos būdu spausdintas atvirukas
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Paroda „Mes buvome ten“ – 2019-01-11/02-05

Pateikta: 2019-01-11 14:35 (atnaujinta: 2019-02-13 11:40)
Kretingos muziejaus parodų salėse veikia fotografijų ir dokumentų paroda „Mes buvome ten“, parengta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus.
 
Kiekvienas iš mūsų TĄ naktį buvome TEN. Kiekvienas jam savitu būdu: buvimu, dalyvavimu, susirūpinusiu stebėjimu per televiziją ar radiją, malda, mintimis ar nerimu. Mes visi – visa Lietuva – buvome TEN.

Eleonora Bucevičienė – Palangą garsinusi rašytoja

Pateikta: 2018-08-06 08:58 (atnaujinta: 2019-03-06 15:13)
Seserys Janina (kairėja) ir Eleonora (dešinėje) Valickos. Fotografavo P. Mongirdaitė (?), ~1907 m. Agnieškos Jakubčyk šeimos albumas (Lenkija)Pajūrio istorijos paribiuose, tarsi perlai istorijos vandenyno gelmėje, vis dar išnyra ir sublizga seniai pamirštos, tačiau nepaprastai talentingos ir kūriniais savo laikmetį gerokai pralenkusios asmenybės. Viena tokių – dramaturgė, poetė, publicistė Eleonora Bucevičienė.
Ji gimė 1885 m. gruodžio 31 d. Varšuvoje, Kauno gubernijos bajorų Stanislovo ir Zofijos Ladzic–Valickų šeimoje. Tėvo pavardė buvo Valickis, tačiau giminės herbo Lada (Ładzic, Łada) pavadinimą jis prirašydavo prieš pavardę. Šeimoje augo dvi dukterys: Eleonora ir daug jaunesnė Janina (1892–1976). Vyresnėlė šeimoje ir draugų buvo vadinama sutrumpintu vardu – Nora. Apytiksliai nuo 1901 m. mergina mokėsi Adriano Baranieckio kursuose Krokuvoje, puikiai mokėjo prancūzų kalbą, nors gimtoji kalba buvo lenkų. Lietuviškai puikiai galėjo susikalbėti, tačiau rašyti nemokėjo.

Pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Pateikta: 2018-06-13 08:19 (atnaujinta: 2018-08-01 09:33)
Nemažą įspūdį muziejuje palieka Centrinių rūmų dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos. Fot. J. Klietkutės, 2018Šių metų vasarą vykdomas šimtmečio kelionių projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, kurio metu lankytojai gali susipažinti su daugybe dvarų Baltijos šalyse. Apsilankius Kretingos dvare bei pakalbinus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėją, kraštotyrininkę, fotomenininkę Jolantą Klietkutę, teko patirti, kad istorija gali būti ne tik įdomi savo tyrinėjimų lauke, bet ir vienijanti bei telkianti žmones tęsti tradicijas. Pašnekovė didžiąją gyvenimo dalį buvo pasišventusi kraštotyrai, tad dėl tokio atsidavimo šioje srityje ji neliko nepastebėta – buvo pakviesta darbuotis muziejuje. Be šių pareigų muziejuje, moteris yra išleidusi dvi dėmesio vertas knygas: vieną apie Pakutuvėnų kaimo istoriją, o kitą – apie pirmąją moterį fotografę Lietuvoje Pauliną Mongirdaitę ir jos darbų tęsėją fotografą Igną Stropų. Bet apie šias istorines asmenybes kiek vėliau, visų pirma susipažinkime su Kretingos dvaru.

Lietuvos muziejų kelio atidarymas Kaune

Pateikta: 2018-05-22 12:11 (atnaujinta: 2018-05-23 09:51)
Kariliono garsai skelbia ƒ„Lietuvos Muziejų kelio“ pradžią 2018 m. gegužės 18 d., Tarptautinę muziejų dieną, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidarytas šalies muziejus vienijantis projektas „Lietuvos muziejų kelias“.
 
Programos „Nepriklausomybės metų ženklai“ pradžią 14 val. paskelbė Muziejaus varpų bokšto kariliono garsai, koncertavo Julius Vilnonis.

Virtuali paroda „Atgimstančios Lietuvos paminklai“

Pateikta: 2018-03-10 23:59 (atnaujinta: 2018-03-21 11:33)
Fotografas Kastytis Laužadis
 
Gimė 1952 m. Kaune. Mokėsi J. Aleksonio vid. mokykloje (dabar Saulės gimnazija), vėliau – St. Žuko taikomosios dailės technikume (dab. J.Vienožinskio menų fakultetas) studijavo fotografijos specialybę. Ilgą laiką dirbo Lietuvos fotomeno draugijos Kauno skyriuje. Yra surengęs keletą personalinių parodų.

Popietė „Lietuva, šalis mana“

Pateikta: 2018-02-23 14:14 (atnaujinta: 2018-02-26 15:57)
Vasario 15 d. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta popietė „Lietuva, šalis mana“, kurios metu pristatyta rajono moksleivių piešinių paroda „Mano dovana Lietuvai“.

Paroda „Illuminati“ – LR meno kūrėjo Gražvydo Kasparavičiaus kūrybos darbai

Pateikta: 2018-02-19 08:50 (atnaujinta: 2018-08-06 10:14)
Gražvydas Kasparavičius gimė 1968 m. vasario 10 d. Palangoje, meniškoje ir muzikalioje šeimoje. Mama – kultūros žymūnė, daug metų dirbusi kultūros vertybių apsaugos srityje. Tėvas dirbo Telšiuose kultūros mokyklos dėstytoju, skaičiavimo mašinų gamyklos dūdų orkestro vadovu, medicinos moterų choro vadovu.
 
Tėvui baigus konservatoriją Gražvydas su tėvais išvyko gyventi į Telšius, kur ir baigė 8 klases. 1983 m. įstojo į Kretingos ŽŪT. 1985 m. dirbo liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“ medžio drožėju. 1986 m. buvo pašauktas į sovietinę armiją. 1988 m. grįžęs iš armijos lankė Žemaitės dramos teatrą, ir toliau dirbo medžio drožėju. Susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, begalinė meilė Palangai ir jūrai, apsprendė tai, kad savo darbu pasirinko jūrinę, verslinę žvejybą.

Puslapiai