Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų, kurios yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis su Muziejumi, ekskursijų grupėms – 30 proc. nuolaida.
Nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 15 d. (trečiadieniais) Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, pateikus mokinio pažymėjimą, - įėjimas nemokamas.
Asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygio netekimas 55 ir daugiau procentų bei turintiems I ir II grupių invalidumą, vaikų globos namų auklėtiniams, ikimokyklinio amžiaus vaikams – įėjimas nemokamas.
Gimė 1952 m. Kaune. Mokėsi J. Aleksonio vid. mokykloje (dabar Saulės gimnazija), vėliau – St. Žuko taikomosios dailės technikume (dab. J.Vienožinskio menų fakultetas) studijavo fotografijos specialybę. Ilgą laiką dirbo Lietuvos fotomeno draugijos Kauno skyriuje. Yra surengęs keletą personalinių parodų.
Vasario 15 d. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta popietė „Lietuva, šalis mana“, kurios metu pristatyta rajono moksleivių piešinių paroda „Mano dovana Lietuvai“.
Gražvydas Kasparavičius gimė 1968 m. vasario 10 d. Palangoje, meniškoje ir muzikalioje šeimoje. Mama – kultūros žymūnė, daug metų dirbusi kultūros vertybių apsaugos srityje. Tėvas dirbo Telšiuose kultūros mokyklos dėstytoju, skaičiavimo mašinų gamyklos dūdų orkestro vadovu, medicinos moterų choro vadovu.
Tėvui baigus konservatoriją Gražvydas su tėvais išvyko gyventi į Telšius, kur ir baigė 8 klases. 1983 m. įstojo į Kretingos ŽŪT. 1985 m. dirbo liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“ medžio drožėju. 1986 m. buvo pašauktas į sovietinę armiją. 1988 m. grįžęs iš armijos lankė Žemaitės dramos teatrą, ir toliau dirbo medžio drožėju. Susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, begalinė meilė Palangai ir jūrai, apsprendė tai, kad savo darbu pasirinko jūrinę, verslinę žvejybą.
2018 m. vasario 15-16 d. Kretingos rajono moksleivių piešinių parodą „Mano dovana Lietuvai“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui galima aplankyti Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.
Vėliau moksleivių piešinių paroda bus eksponuojama Ūkvedžio namo Tapybos salėje.
Dešimt rajono mokylų pristato keturiasdešimt penkis moksleivių piešinius:
Lietuvos literatas, teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas Justinas Zubrickas gimė prieš 150 metų – 1868 m. sausio 20 d. Turčinų kaime (Šakių aps., Bublelių vlsč.), neturtingų ūkininkų Juozo ir Mortos Naujokaitytės Zubrickų šeimoje. Krikštytas tikriausiai buvo Vladislovavo (dab. Kudirkos Naumiestis) bažnyčioje. Zubrickai augino penkis sūnus ir dvi dukteris: Marijoną (1856-?), Juozapą (~1858-1859), Joną (1860-?), Jurgį (1862-?), Vincentą (~1865-1930), Justiną (1869-1925). Tėvas, išėjęs tik slaptą mokyklą, labai mėgo skaityti, žinojo daug senovinių dainų, pasakų, padavimų, kuriuos skiepijo ir savo vaikams. Nuo vaikystės Justinas pasižymėjo karštu noru mokytis ir jau šešerių metų gerai skaitė ir rašė spausdintinėmis raidėmis. Eidamas aštuntuosius metus pradėjo mokytis Naumiesčio (dab. Kudirkos Naumiesčio) pradžios mokykloje, tačiau sunkiai susirgo ir dvejus metus negalėjo mokytis. Tuo metu ganė gyvulius ir mokėsi namuose, o tėvo nuvežtas į pradžios mokyklą, per vieną žiemą pasiruošė stojimui į gimnaziją.
1991 metų sausio 13-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje. Tą dieną apie mus išgirdo visas pasaulis, nes Lietuvos žmonės plikomis rankomis bandė sulaikyti okupantų tankus. Tačiau šis žygdarbis pareikalavo aukų: keturiolika Lietuvos vaikų už Tėvynės laisvę atidavė gyvybes, per tūkstantį žmonių buvo sužeista – jie visi liudijo Tautos valią gyventi nepriklausomai.
Po 27 metų į kai kuriuos tų dienų įvykius žvelgiame kiek kitaip, bet šios dienos svarbos niekas nesumenkins – tai buvo masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento rūmus ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.
Šv. Kūčių išvakarėse Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas iškilmingai pašventino restauruotą Mergelės Marijos altorių.
2017 m. nuo spalio 7 d. Kretingos muziejuje tvyrojo grafų Tiškevičių legendų dvasia – iki pat gruodžio 9 dienos vyko IV-asis Dvaro menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“, kurio metu muzikinio lobyno legendas įkūnijo „Mėmelio kvartetas“, Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), instrumentinis ansamblis „4Tango“, bardas Gediminas Storpirštis, aktorė Ligita Kondrotaitė, aktorė Virginija Kochanskytė, Giedrė Zeicaitė (sopranas), Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas), Čiurlionio kvartetas, Veronika Pavilionienė, Petras Vyšniauskas (saksofonas), Kretingos meno mokyklos respublikinių, tarptautinių konkursų laureatai.
Gruodžio 9 d. Žiemos sode vyko baigiamasis Dvaro menų festivalio renginys „Legendinių operečių ir miuziklų perlai“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Dalia Kužmarskytė, Loreta Ramelienė ir Steponas Zonys klausytojus pakvietė į užburiantį operų, operečių ir miuziklų pasaulį.
Palanga nuo seno apipinta legendomis, XIX a. pab. visame pasaulyje išgarsinta gausaus būrio grafų Tiškevičių draugų ir artimųjų, studentų ir inteligentijos. Grafas Juozapas Tiškevičius, o vėliau jo sūnus Feliksas Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros dvarą, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: įveisė parką, pastatė kelias vilas, pirmąjį viešbutį–kurhauzą (vok. poilsio namai kurorte), vasaros teatrą. Atsirado specializuotų gydyklų, pajūrio kavinė, miesto parke vyko koncertai. Palangą ėmė lankyti turtingi įvairių Rusijos gubernijų ir Lenkijos poilsiautojai.
2017 m. lapkričio 24 dieną Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyko mokslinė konferencija „Žiemos sodai – oranžerijos: praeitis, dabartis ir perspektyvos“.
