Skip to content Skip to navigation

Jolanta Klietkutė

Virtuali paroda – jaunųjų amatininkų mugė „Suku, suku darbų malūnėlį“

Pateikta: 2020-05-19 14:18 (atnaujinta: 2020-05-22 11:46)
 
Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena, kuomet viso pasaulio muziejai savo renginiuose kviečia aktyviai dalyvauti visuomenę.
 
Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse Kretingos muziejus nuo 2012 metų Dvaro malūno kiemelyje rengia jaunųjų amatininkų mugę „Suku, suku darbų malūnėlį“, kurios metu rajono moksleiviai kartu su technologijų mokytojais, tautodailininkais demonstruoja amatus, siūlo įsigyti savo darbų.

Mįslingas eksponatas – grafų Tiškevičių karūna

Pateikta: 2020-05-19 09:26 (atnaujinta: 2020-05-19 09:30)
Kretingos muziejaus fonduose saugoma aštuonkampė baltos spalvos metalo karūna (KM IB18), kurią Darbėnų miestelio žydų bendruomenė kartu su užuojautos laišku dėl Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties (1891 m. gegužės 26 d.) atsiuntė Tiškevičių šeimai. 1950 m. dirbinys rastas grafų Tiškevičių koplyčios palėpėje, 1958 m. – padovanotas Kretingos muziejui: sulankstytas, aplaužytas, be inkrustacijų.
 
Karūna buvusi puošni: vainiko viršus ir apačia apjuosti gelsvos spalvos metalo juostelėmis, sujungtomis ažūrinėmis to paties metalo gėlytėmis (stilizuotos saulutės?).

Grafienės Sofijos Horvataitės Tiškevičienės dienoraštis

Pateikta: 2020-05-17 10:00 (atnaujinta: 2020-05-19 15:09)

Tarptautinė muziejų diena nuo 1978 m. gegužės 18 d. minima 150 šalių.

Daug metų Tarptautinę muziejų dieną šventėme, drauge kurdami ir įgyvendindami projektus Lietuvos muziejų kelias ir Muziejų naktis.

Šiemet Lietuvos muziejų asociacijos ir Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus valdybos kvietė muziejus kartu sukurti ir gegužės 18 d. nuotoliniu būdu įgyvendinti bendrą nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuriuo parodytume savo bendruomenės vieningumą, kūrybines galias, svarbą ir išskirtinę vertę.

Šis projektas – tarsi kultūrinis medaus korys, į vientisą kūrinį sudėtas Lietuvos muziejų sukurtų vaizdo siužetų ciklas viena tema ir pagal vieną modelį, tačiau ir kartu – visai skirtingas savo turiniu ir idėjomis.

Pristatome Kretingos muziejaus šiam projektui sukurtą filmuką ir supažindiname su išskirtiniu, nepaprastai į domiu eksponatu – grafienės Sofijos Horvataitės Tiškevičienės dienoraščiu.

Sekmadienių rytmečiai su pasaka žiemos sode – „Žirniukas“

Pateikta: 2020-04-26 12:00 (atnaujinta: 2020-04-26 12:00)

Latvių rašytojos Anos Sakse pasakas apie gėles vaikams seka aktorius Algimantas Verbutas, teatro lėlės ir žiemos sodo gyventojai.

Kretingos muziejaus žiemos sodas – Žydroji pūkūnė

Pateikta: 2020-04-24 10:00 (atnaujinta: 2020-04-24 10:00)

Apie Kretingos dvaro žiemos sode augančią Žydrąją pūkūnę pasakoja Muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Kretingos muziejaus žiemos sodas – Bugenvilija

Pateikta: 2020-04-17 10:00 (atnaujinta: 2020-04-17 10:00)

Apie Kretingos muziejaus žiemos sode žydinčias bugenvilijas pasakoja Muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Virtuali paroda – kun. A. Petronaičio piešti velykiniai atvirukai

Pateikta: 2020-04-14 10:00 (atnaujinta: 2020-04-14 10:00)

Kun. A. Petronaičio pieštas atvirukas. Juditos Felicijos Ožeraitytės archyvas Šiais metais Velykos buvo kitokios – ramesnės, tylesnės, be giminių, draugų ir artimųjų lankymo. Tačiau draugus bei artimuosius vis vien prisiminėme ir el. pašto, feisbuko ar telefono žinutėmis skriejo tūkstančiai mirksinčių paveikslėlių su riedančiais margučiais, cypsinčiais viščiukais, linksmais pūkuotais triušiukais ar įvairiaspalvių gėlių puokštėmis. O tais laikais, kai prisilietimas nebuvo uždraustas ir nekėlė baimės, kai laiškas pašto dėžutėje nesukeldavo įtampos ir nerimo, tais laikais žmonės vieni kitus džiugindavo savo pačių pieštais arba dailininkų, grafikų kurtais pirktiniais atvirukais.

- - -

Šiandien pristatome kunigo, politinio kalinio, tremtinio Antano Petronaičio pieštus Velykinius atvirukus.

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2020-04-11 10:00 (atnaujinta: 2020-04-11 10:00)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Kretingos muziejaus žiemos sodas – Kinrožė

Pateikta: 2020-04-08 09:34 (atnaujinta: 2020-04-08 09:34)

Kretingos muziejaus žiemos sode žydinčią kinrožę pristatys ir kaip ja dažyti margučius papasakos Muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Karavykas – kryžius, saugojęs nuo maro

Pateikta: 2020-04-07 10:25 (atnaujinta: 2020-04-07 11:10)

Karavyko kryžius Kretingos bažnyčios šventoriuje. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2014 m. Kretingos bažnyčios šventoriuje, netoli centrinių vartų stovi medinis dviejų kryžmų kryžius, vadinamasis „karavykas“. Karavykas – patriarcho tipo kryžius su dviem kryžmomis, kurio viršutinis skersinis yra trumpesnis negu žemutinis, o ant liemens ir skersinių būdavo išraižomi ženklai ar simboliai. Buvo tikima, kad tą vietą, kur stovi karavyko kryžiai, Dievas apsaugo nuo maro, choleros, dizenterijos ir kitų užkrečiamų ligų protrūkio, nuo audros, perkūnijos ar krušos pasekmių. Lietuvoje liaudiškai šie kryžiai tebevadinami „pavietrės“ ar „maro“ kryžiais.

Puslapiai