Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Kretingos burmistras Tomas Dambrauskas

Pateikta: 2017-09-18 09:04 (atnaujinta: 2017-09-18 09:18)

Tomas Dambrauskas, Kretingos burmistras ir Kretingos apskrities tarybos narys. Nežinomas fotografas. Apie 1938 m.

Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Kretinga turėjo miesto savivaldos teisę. Miestui valdyti miestiečiai rinko tarybą, kurią sudarė 9 nariai. Tarybos nariai išsirinkdavo burmistrą, kuris vadovavo tarybos veiklai ir buvo aukščiausias miesto vykdomosios valdžios atstovas. Pirmuoju tarpukario Kretingos burmistru 1924 metais tapo Jonas Paulauskas iš Platelių valsčiaus Mačiūkių kaimo. 1934 metais jį pakeitė žurnalistas ir savivaldybininkas Tomas Dambrauskas, kilęs iš Suvalkijos.
 
Tomas Dambrauskas gimė 1899 metų spalio 14 dieną Rūdos kaime, esančiame tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, į vakarus nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės Gižų seniūnijos centro Gižų gyvenvietės.

SENOSIOS ĮPILTIES MARIJOS KALNELIS

Pateikta: 2017-09-11 08:50 (atnaujinta: 2017-09-11 09:06)

Piliakalnio planas. 1960 m. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4-12

Senosios Įpilties gyvenvietės šiaurės vakariniame pakraštyje, Įpilties ir Graistupio upelių santakoje priešais Pilies kalną, menantį kryžiuočių sudegintą istorinę Įpilties (Impilties) pilį, stūkso neišvaizdus ir mįslingas piliakalnis, vadinamas Marijos kalneliu. 
 
***
 
Marijos kalnelis registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ir saugomas kaip nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 5245), turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.

AUKSŪDŽIO PILALĖS

Pateikta: 2017-09-03 18:17 (atnaujinta: 2017-09-03 18:18)


Pilalės, Pilaitės kalno, Pilkalnio vaizdas iš rytų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2013 m.

Tarp Darbėnų ir Senosios Įpilties, abipus kelio į Skuodą, plyti vienas seniausių pajūrio krašto kaimų – Auksūdys. Pasakojama, kad jame priešistoriniais laikais veikė svarbi apylinkės pagonių šventykla, kurioje degusi šventoji ugnis ir buvo aukojamos aukos dievams. Dėl to, esą, kaimas buvęs pavadinta Auksūdžiu, t. y. Aukų kaimu. Šiandien gilią priešistorę mena kaime išlikę archeologijos paminklai – kapinynai, apeiginė vieta, atsitiktiniai archeologiniai radiniai, mitologiniai akmenys ir pora Pilalių – tariamų piliakalnių.

VALĖNŲ PILIAKALNIS – KRETINGOS ĮKŪRĖJO ARMONO PILIAVIETĖ?

Pateikta: 2017-08-30 09:52 (atnaujinta: 2017-08-30 10:03)


Valėnų, Šudabarzdžių (Kėkštų), Vitinių ir Sarčių (Cartų) kaimų žemių ribų planas. 1938 m.

Į pietus nuo Kretingos miesto, rajono pietvakariniame pakraštyje prie Dangės upės stūkso Pajūrio žemumai būdingas krantinis piliakalnis, esantis Valėnų kaimo žemių vakarinėje dalyje. Manoma, kad ant jo tautų kraustymosi laikotarpiu stovėjo legendinio Kretingos įkūrėjo, gotų karaliaus Armono pilis, menanti seniausias Kretingos miesto istorijos ištakas.

SENOSIOS ĮPILTIES KARO KALNAS

Pateikta: 2017-08-28 08:39 (atnaujinta: 2017-08-28 08:50)


Piliakalnis iš pietvakarių pusės. Juozo Mickevičiaus nuotr., 1959 m. Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys

Gilias istorines šaknis turintis Senosios Įpilties kaimas didžiuojasi piliakalnių gausumu. Jo žemėse vienas netoli kito išliko net trys piliakalniai, menantys senųjų šio krašto gyventojų kuršių kovas su priešais. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie atokiausiai nuo kaimo nutolusį, pačiame Kretingos rajono ir Lietuvos valstybės paribyje prie Šventosios upės stūksantį Karo kalną.

SENKŲ PILIAKALNIS

Pateikta: 2017-08-23 12:17 (atnaujinta: 2017-08-23 12:20)

Piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. 2011 m.

Praeities pažinimo šaltiniai liudija, kad svarbus vaidmuo Kretingos krašto priešistorėje teko Tenžės upei. Archeologijos duomenimis jos pakrantės priešistoriniais laikais buvusios tankiausiai apgyvendinta Vakarų Lietuvos teritorija, kurioje, 20 km ruože nuo ištakų iki žiočių, šiandien yra žinomi 3 pilkapynai, 10 kapinynų, trejetas piliakalnių, pora alkaviečių ir senovės gyvenvietė. Vienas iš naujausiai, prieš 15-ką metų išaiškintų senovės kultūros paminklų – Senkų piliakalnis.
 

REKETĖS PILALĖ

Pateikta: 2017-08-21 08:05 (atnaujinta: 2017-08-21 08:25)

Reketės pilalė 1940 metais. Prano Baleniūno nuotr.

Į pietus nuo Salantų, Kretingos rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Plungės rajono Šateikių seniūnija yra Reketės kaimas. Tai viena seniausių Šiaurės vakarų Lietuvos gyvenviečių, kurioje žmonės sėsliai gyvena nuo pirmųjų amžių po Kristaus.
 

KURMAIČIŲ PILIAKALNIS

Pateikta: 2017-08-16 08:59 (atnaujinta: 2017-08-16 10:03)

Piliakalnis iš šiaurės pusės. Algirdo Mulvinsko nuotr., 1996 05 07

Kurmaičiai – viena seniausių pajūrio regiono gyvenviečių. Tarpukariu Akmenos kairiajame krante kasant žvyrą buvo aptiktas griautinis virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su gludinto akmens laiviniu kovos kirviu, liudijantis, kad žmonės Kurmaičiuose gyveno jau vėlyvajame neolite – maždaug 3200–1800 metais prieš Kristų.
 
Vėliau prie Akmenos gyvenusią kurmaitiškių protėvių bendruomenę mena dešiniajame upės krante šalia Bažnyčios kalno buvęs pilkapynas ir kapinynas, kur mirusieji laidoti nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki mūsų eros V amžiaus.

KAČAIČIŲ PILIAKALNIS – IŠNYKUSIO KAIMO PRIEŠISTORĖS LIUDININKAS

Pateikta: 2017-08-09 08:14 (atnaujinta: 2017-08-09 09:14)


 www.piliakalniai.lt)

Apie 2 kilometrus į pietryčius nuo Žalgirio seniūnijos administracinio centro – Raguviškių kaimo, Kalno Grikštų kaimo žemių šiaurės rytiniame pakraštyje, Mažosios ir Didžiosios Kartenalių santakoje stūkso Kačaičių piliakalnis – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas, turintis archeologinį, istorinį, kraštovaizdžio ir mitologinį vertingųjų savybių pobūdį.

NAUSODŽIO (MIŠUČIŲ) MONGIRDO PILALĖ

Pateikta: 2017-08-07 11:35 (atnaujinta: 2017-08-08 08:20)

Mongirdo pilalė iš šiaurės pusės. Vlado Šaulio nuotr., 1956 m.

Nausodžio kaimo pietvakariniame pakraštyje, Minijos upės kairiajame krante stūkso seniausią apylinkės praeitį menantis piliakalnis, vadinamas Pilale. Seniau jis priklausė Mišučių dvarui, kurio sodybos liekanos tebėra apie 300 metrų į pietvakarius nuo piliakalnio. Dėl to piliakalnis ilgą laiką buvo priskiriamas Mišučių kaimui. Dvarą nuo XIX amžiaus vidurio valdė bajorų Mongirdų giminė. Kartenos apylinkės Minijos pakrantėse esančius piliakalnius XX amžiaus pradžioje lankęs lenkų etnologas, Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis rašė, kad jau tuo metu valstiečiai piliakalnį vadino dvaro savininko vardu – Mongirdo pilale.

Puslapiai