Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Ubagiškiai – kaimas, kurį įkūrė Grūšlaukės ubagai

Pateikta: 2018-04-16 12:36 (atnaujinta: 2018-04-16 12:44)
Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo 1872 m. parengto žemėlapio fragmentas su Grūšlaukės apylinkės vietovėmis. Į šiaurės vakarus nuo Grūšlaukės pažymėti kaimo ganyklose esantys naujakurių užusieniai (rus. З. Грушлавки), kurie vėliau pavadinti Grūšlaukės MedsėdžiaisŠalyje vykstančios ekonominės ir socialinės permainos negrįžtamai keičia mūsų krašto demografinę situaciją. Provincijos jaunimui keliantis į miestus ar išvykstant į svetimus kraštus, o senoliams iškeliaujant amžinybėn, nyksta ir atokiau nuo miestų ir miestelių nutolę kaimai. Išmirę, be sodybų likę kaimai administracinio-teritorinio suskirstymo reformų metu braukiami iš gyvenamųjų vietovių sąrašų, o jų žemė prijungiama prie išlikusių stambesnių gyvenviečių.

Į Padvarių praeitį pažvelgus

Pateikta: 2018-04-03 09:46 (atnaujinta: 2018-04-03 09:59)
Padvarių pilkapiai. II–I a. prieš Kristų. Fot. Julius Kanarskas. 2002 m.Kretingos rajono savivaldybės Gatvių pavadinimų suteikimo komisija pritarė pasiūlymui Padvarių kaimą su Klibiais jungiančią gatvę pavadinti Zobernių vardu. Tai seniausias kaimo pavadinimas, naudotas iki XIX a. vidurio. Ta proga norėtume skaitytojus supažindinti su Kretingos priemiesčiu tapusių Padvarių istorija, kurios ištakos siekia gilius priešistorinius laikus.

Pirmosios Kretingoje vidurinės mokyklos pastatas

Pateikta: 2018-03-27 16:27 (atnaujinta: 2018-03-27 16:38)
Pastatas apie 1910 m., carinės Rusijos okupacijos metais. Vaizdas nuo aikštės šiaurinės kraštinės. Paulinos Mongirdaitės atvirukas, išleistas PalangojeDabartinio pastato Rotušės a. 14 vietoje, kur dabar veikia parduotuvė ir kavinė „Grifas“, XVIII a. antroje pusėje buvo pastatyta pirmoji Kretingoje vidurinė mokykla, kurioje išsilavinimą gaudavo ne tik Kretingos apylinkių, bet ir visos Vakarų Žemaitijos jaunuoliai. Tačiau vėliau kretingiškiai pamiršo apie čia buvusią švietimo įstaigą. Mokyklą iškėlus, jos pastate XIX a. – XX a. I pusėje veikė įvairios įstaigos, iš kurių kretingiškių labiausiai lankoma buvusi provizoriaus Stasio Ščefanavičiaus vaistinė „Naujoji aptieka“.
 

Salantų (Žvainių) Gaidžio kalnas

Pateikta: 2018-03-12 11:23 (atnaujinta: 2018-03-12 11:40)
Gaidžio kalnas su koplyčia nuo Salantų pusės. Fot. Julius Kanarskas. 1997 m.Žvainių kaimo žemių šiaurės vakariniame pakraštyje, ties riba su Salantų miesto teritorija, Salanto upės kairiojo kranto slėnyje stūkso legendomis ir padavimais apipinta kalva, salantiškių vadinama Gaidžio kalnu. Tautosaka kalvą sieja su Salantų miesto ištakomis, o archeologiniai duomenys liudija, kad dar prieš Kristų joje buvo laidojami pirmieji salantiškių protėviai.

Kretingiškis pulkininkas Adolfas Birontas

Pateikta: 2018-03-01 11:32

Kretingiškis karys savanoris, pulkininkas Adolfas Birontas. Apie 1930 m. Pasienis.lt

Atkūrus 1918 metais Lietuvos valstybingumą, metų pabaigoje jaunai valstybei ginti buvo pradėta kurti kariuomenė. Jos vadovaujančios sudėties pagrindą sudarė iš Rusijos grįžtantys karininkai, tarp kurių buvo kretingiškis Adolfas Birontas (1885–1958).

Kretingiškiai lietuvių tautinio sąjūdžio dalyviai

Pateikta: 2018-02-14 14:57 (atnaujinta: 2018-02-14 15:23)
Draudžiamos lietuviškos spaudos spausdinimo ir knygnešystės organizatorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio pradininkų vyskupas Motiejus ValančiusMūsų valstybingumo ištakos siekia XIII amžių, kai didysis kunigaikštis Mindaugas įkūrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Prabėgus daugiau kaip 500 metų valstybė buvo panaikinta. Tautą pavergusios carinės Rusijos jungo lietuviai bandė atsikratyti per XIX a. sukilimus, kuriuos numalšinę engėjai uždraudė viešai naudoti lietuvių kalbą ir raštą. Tačiau patirtos represijos nepalaužė mūsų tautos. Užgydžiusi žaizdas, ji palengva vėl kilo į žygį dėl savarankiško, už lietuvių kalbą ir spaudą. Tai paspartino tautinį sąmonėjimą ir subrandino tautinio atgimimo sąjūdį, kuriame dalyvavo ir kretingiškiai, prisidėję prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo.
 

Pirklio Olšvango ir gydytojo Karlinskio namas

Pateikta: 2018-02-07 12:51 (atnaujinta: 2018-02-07 13:00)
Gydytojo D. Karlinskio namo ir Viešosios (dab. Rotušės) aikštės vaizdas nuo vartotojų bendrovės (parduotuvės „Laura“) pastato balkono turgaus dieną. Fot. Kostas Jagutis. Apie 1939 m.Ties Rotušės aikštės pietvakarinės kraštinės viduriu, dabartinio pastato Rotušės a. 10 ir praėjimo į turgelį vietoje, iki didžiojo 1941 metų gaisro stovėjo mūrinis namas. Jis priklausė pirkliui G. Olšvangui, 1920–1935 metais nuomojusiam pastatą Kretingos progimnazijai (vidurinei mokyklai), o mokyklą uždarius namą įsigijo žymus tarpukario Kretingos gydytojas Dovydas Karlinskis.

Kretingiškiai Nepriklausomybės kovų dalyviai

Pateikta: 2018-02-05 11:12 (atnaujinta: 2018-02-05 11:33)
Kretingos komendantūros kuopa. 1919 m. Žemaičių dailės muziejus, Nr. ŽDM-BA(s)6Lietuvos Tarybai 1918 m. vasario 16-tąją paskelbus apie Lietuvos valstybės atkūrimą, netrukus buvo pradėta kurti ne tik valstybės valdymo institucijas, bet ir savisaugos būrius vidaus tvarkai palaikyti bei kraštui nuo priešų apginti.
Lietuvos kariuomenę kurti ėmėsi iš Rusijos sugrįžę lietuviai karininkai. Tarp jų buvo kretingiškiai Vladas Nagevičius ir Adolfas Birontas, iš Kretingos krašto kilę Domas Grabys, Pranas Tamašauskas, Jonas Valentinavičius. Karo gydytojas Vladas Nagevičius 1918 m. spalio 15 d. buvo  paskirtas Apsaugos komisijos prezidiumo sekretoriumi. Jis rūpinosi lietuvių karininkų bei lietuvių karo belaisvių sugrąžinimu į Lietuvą, pirmųjų savanorių aprūpinimu kareivinėmis, ginkluote ir amunicija. Laikinajai vyriausybei 1918 m. lapkričio 23 d. sudarius Krašto apsaugos tarybą, tapo jos nariu, vadovavo Karo sanitarijos tarnybai.

Notaro Jono Kentros namas

Pateikta: 2018-01-29 13:37 (atnaujinta: 2018-01-29 15:01)
Kretingos miesto aikštės pietvakarinė dalis. Kairėje – aikštės centre stūksanti stačiatikių cerkvė, o dešinėje, aikštės pietvakariniame pakraštyje – aprašomas namas. Apie 1915 m.Prieškarinės Kretingos pagrindinę miesto aikštę puošė įvairių architektūrinių stilių pastatai, atspindėję XVIII a. antrosios – XX a. pirmosios pusės architektūros ir urbanistikos vystymosi bruožus. Labiausiai iš visų statinių išsiskyrė aikštės pietvakariniame pakraštyje, dabartinio namo Rotušės a. 11 vietoje stovėjęs pastatas, kurį senieji kretingiškiai vadina notaro Kentros namu.
 

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Juozas Zamkus

Pateikta: 2018-01-23 11:52 (atnaujinta: 2018-01-23 12:00)
Lietuvos kariuomenės karys savanoris, pėstininkų leitenantas Juozas Zamkus. Fotografas Sakadauskas, 1921 m. KMIFR, nr. IF-7364Įėjus į Kretingos senąsias kapines pagrindinio tako pradžioje į akis krenta kukliai įrengtas kapas. Jo antkapinėje paminklinėje plokštėje iškalta epitafija liudija, kad čia palaidotas Juozas Zamkus (1896–1942), o šalia kapo stovi kovotojui už Lietuvos laisvę atminti skirtas ženklas.
 

Puslapiai