Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Sauserių piliakalnis

Pateikta: 2017-05-15 08:31 (atnaujinta: 2017-05-15 08:39)

Sauserių piliakalnio planas. Igno Jablonskio brėž., 1948 m. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.

Kartenos apylinkėse, Minijos pakrantėse, stūkso net šeši piliakalniai. Tai viena tankiausių gynybinių sistemų, saugojusių senųjų šio krašto gyventojų kuršių Ceklio žemės vakarines prieigas nuo vikingų, o vėliau – nuo kryžiuočių. Beveik visi piliakalniai stūkso kairiajame upės krante. Tik vienintelis Sauserių piliakalnis buvęs supiltas priešingame, dešiniajame Minijos krante.

Kretingos pranciškonų bažnyčios išorės kaita 1617–1982 metais

Pateikta: 2017-05-08 13:37 (atnaujinta: 2017-05-08 14:12)

Kretingos bažnyčios piešinys 1779–1781 metais Hiršo Leibovičiaus išleistame Lietuvos bernardinų provincijos žemėlapyje. Iš knygos „Lietuva žemėlapiuose“ (Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002)

Kretingos puošmena Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – seniausia Vakarų Lietuvoje išlikusi bažnyčia, tikintiesiems duris atvėrusi prieš 400 metų. Istorijos ratui be perstojo riedant į priekį, neišvengiamai keitėsi ne tik bažnyčios geradariai, ją lankantys maldininkai, tačiau ir pastato išorė. Per savo amžių bažnyčios išore kito 6-tą sykių. Šiai kaitai įtakos turėjo karai, miestą siaubę gaisrai, išaugusios religinės bendruomenės poreikiai, bažnyčios koliatorių ir įtakingų geradarių simpatijos naujiems architektūros stiliams. Šiuo straipsniu siekiama supažindinti „Švyturio“ skaitytojus su garbingą jubiliejų švenčiančios mūsų katalikų bažnyčios eksterjero istorine raida.

Paalantės piliakalniai ir pilalės

Pateikta: 2017-05-02 11:01 (atnaujinta: 2017-05-02 11:10)

Kalniškių kalva-piliakalnis, vad. Pilale. Vlado Šaulio nuotr., 1956 m.

Kretingos rajono pietrytiniu pakraščiu per Kartenos seniūnijos Anužių, Lubių, Kalniškių, Lygnugariškių, Gaudučių ir Vėlaičių kaimus vingiuoja Alanto upelis, Kartenoje įtekantis į Miniją. Senslėnis liudija, kad labai senais priešistoriniais laikais Alantas buvęs plati ir galinga upė, kuri tūkstantmečiams bėgant smarkokai nuseko. Dar praeito šimtmečio pradžioje šia upe link Minijos buvo plukdomi sieliai. Šiandien Alantas ištvinsta tik po didelių liūčių ir per pavasarinius potvynius. Kitu metų laiku jį galima be didesnio vargo perbristi.

Laivių piliakalnis – pamirštas kaimo priešistorės liudininkas

Pateikta: 2017-04-24 08:44 (atnaujinta: 2017-04-24 09:00)

Piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 1999 m.

Važiuojant iš Salantų į Platelius, kelias veda pro vieną seniausių Kretingos rajone gyvenviečių – Laivių kaimą. Pakelėje stovinti rodyklė praeitimi besidomintį keliautoją pakviečia pasukti į kairę pusę, į Piliakalnio gatvę, kuri kitame kaimo gale įsiremia į Bubino upelio kairįjį krantą. Toliau pasukę lauko keliuku į kairę, link žemupio, už 600 metrų pasieksime Laivių piliakalnį, nuo kurio prasidėjo Laivių kaimo žemių apgyvendinimas.

Kartenos piliakalnis. Menama žemaičių karaliaus pilis

Pateikta: 2017-04-18 10:18 (atnaujinta: 2017-04-18 10:56)

Piliakalnis nuo Minijos slėnio pusės 2012 m. Fot. J. Kanarsko

Į pietus nuo Kartenos miestelio, Minijos kairiajame krante stūkso kalnas, vadinamas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu. Tai Kartenos piliakalnis, apipintas padavimais ir legendomis.
 
Legendos pasakoja, kad piliakalnį supylė žemaičiai, kariavę su švedais ir rusais. Viena jų mena, kad „ant kalno pas Karteną kitą kartą yra didelė pilis stovėjusi, kurioje žemaičių karalius turėjo savo buveinę. Pilį aplinkui juosė vandenys. Kalnui esant neaukštam, vandens vilnys plakėsi beveik į pilies sienas. Vandenyje laikėsi trys labai didelės žuvys. Šitos žuvys tarnavo žemaičių karaliui: jos taip sergėjo pilį, kad niekas prie jos negalėjo prisiartinti“.

Jubiliejinės sukaktys: Kretingos krikštas ir pirmoji bažnyčia

Pateikta: 2017-04-10 13:27 (atnaujinta: 2017-04-11 08:02)


Pirmajai Kretingos bažnyčiai atminti 2003 m. J. Basanavičiaus gatvėje buvo pastatyta Trimituojančio angelo skulptūra (aut. Adolfas Viluckis). Fot. J. Klietkutės, 2012

Šiemet Kretinga mini Viešpaties Apreiškimo Švc. Mergelei Marijai pastatymo 400-ųjų metinių jubiliejų. Šios šventės šešėlyje liko dvi reikšmingos istorijos datos: Kretingos krašto krikšto pradžios 765-osios ir pirmosios Kretingos bažnyčios įkurimo 415-osios metinės.

Krikščionių tikėjimą į Kretingą atnešė vokiečių riteriai ir misionieriai kunigai. Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Mindaugui nutarus krikštytis, pajūryje gyvenusių kuršių žemes 1252 metais užėmė Livonijos ordinas, pavedęs jas krikštyti Kuršo vyskupijai.

Dauginčių piliakalniai

Pateikta: 2017-03-29 09:00 (atnaujinta: 2017-03-29 09:19)

Dauginčių II piliakalnio anotacinis ženklas (meistras Arvydas Klovas, 2003 m.) su ant jo tupinčia „Pilalės valdove“. Fot. Juliaus Kanarsko, 2015 m.

Minijos upės kairiajame krante, abipus jos intako Slinkupio, Dauginčių kaime stūkso pora piliakalnių, nutolusių vienas nuo kito per 600 metrų. Jie pasiekiami nuo magistralinio kelio Šiauliai–Palanga (A11), nuo kurio nutolę 2,5-2,9 km į šiaurę. Dauginčių kryžkelėje pasukę iš plento šiaurės kryptimi į gyvenvietę ir Vyšnių gatve pavažiavus 1,1 km, sukame į kairėje pusėje esančią Kalno gatvę, kuria važiuojame 500 metrų vakarų kryptimi. Už abipus gatvės stūksančių ūkinių pastatų sukame į dešinę ir toliau važiuojame 1 km šiaurės rytų kryptimi. Pirmasis piliakalnis yra kairėje kelio pusėje, nusileidus į slėnį. Jo koordinatės – 345830, 6204126 (LKS). Tuo pačiu keliu pavažiavus dar 650 metrų, miške šalia senųjų kaimo kapinių sustojame automobilių stovėjimo aikštelėje. Priešais ją prasideda antrasis piliakalnis, kurio koordinatės – 346366, 6204587 (LKS).

Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjai Chodkevičiai

Pateikta: 2017-03-27 08:34 (atnaujinta: 2017-03-27 09:30)

Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjas, Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (1561–1621). XVII a. I ketv. Lietuvos dailės muziejus.

Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios pastatų komplekso statybą 1605–1617 metais finansavo vienas žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos didikų ir karvedžių Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene. Manau, kretingiškiams įdomu bus šiek tiek sužinoti apie jų bažnyčios ir vienuolyno fundatorių šeimą bei jos narių likimus.

Kretingos krašto piliakalniai – tolimos istorijos liudininkai

Pateikta: 2017-03-20 09:47 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

Kretingos rajono piliakalnių žemėlapis

Piliakalniai – įspūdingiausi žmogaus rankų sukurti ir per šimtmečius neatskiriama mūsų kraštovaizdžio dalimi tapę materialinės kultūros paveldo objektai, stūksantys vaizdingose upių santakose, pakrančių kyšuliuose ir aukštumų pakraščiuose. Tai senovės įtvirtinimai, skirti ilgalaikiam gynimuisi ir gyvenimui gynybos (apsupties) sąlygomis. Žemaičiai juos dažniausiai vadina Pilalėmis, o stambesnius – Pilimis, Pilies kalnais.
Ant piliakalnių stovėjo įtvirtintos gyvenvietės, vėliau virtusios medinėmis pilimis. Kretingos rajone archeologai suskaičiavo 26 piliakalnius: Andulių (Ėgliškių), Auksudžio, Dauginčių I ir II, Gaudučių, Gintarų, Imbarės, Joskaudų, Kačaičių, Kalno Grikštų I ir II, Kartenos, Kurmaičių, Laivių, Martynaičių, Mišučių (Nausodžio), Negarbos, Reketės, Rūdaičių, Sauserių, Senkų, Senosios Įpilties I, II ir III, Valėnų, Vėlaičių. Iš aplinkos jie išsiskiria tuo, kad piliakalnių aikštelę nuo aukštumos saugo gynybiniai pylimai ir prieš juos iškasti grioviai, kurie kartais aikštelę juosia ratu (Negarba, Senosios Įpilties Pilies kalnas). Tiesa, dėl panašumo į piliakalnius senoliai pilalėmis vadino ir piliakalniais laikė natūralias kalvas ar aukštumų kyšulius, esančius Anužių, Auksudžio, Dvarčininkų, Kalniškių, Kartenos, Kretingsodžio, Kūlsodžio, Lūgnalių, Prystovų, Tarvydų (Dimitravo) ir Vaineikių kaimuose.
 

Restauruotas grafo Juozapo Tiškevičiaus įkapinis kryžius

Pateikta: 2017-03-06 09:19 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

2014 m. Juozapo Tiškevičiaus sarkofage rastas kryžius. Jolantos Klietkutės nuotr., 2014 m.

Prieš trejetą metų Kretingos muziejaus iniciatyva vykdant mokslinius tiriamuosius grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje palaidotų asmenų palaikų identifi kavimo darbus, grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) sarkofage tarp kitų įkapių buvo rastas įkapinis kryžius. Tyrėjus nustebino, kad šis palyginti masyvus, 199 x 105 cm dydžio ir 97,4 g masės sidabro kryžius liko nepastebėtas XX a. 6 dešimtmetyje grafų koplyčioje „pasidarbavusių“ kapų plėšikų.

Puslapiai