Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

REKETĖS PILALĖ

Pateikta: 2017-08-21 08:05 (atnaujinta: 2017-08-21 08:25)

Reketės pilalė 1940 metais. Prano Baleniūno nuotr.

Į pietus nuo Salantų, Kretingos rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Plungės rajono Šateikių seniūnija yra Reketės kaimas. Tai viena seniausių Šiaurės vakarų Lietuvos gyvenviečių, kurioje žmonės sėsliai gyvena nuo pirmųjų amžių po Kristaus.
 

KURMAIČIŲ PILIAKALNIS

Pateikta: 2017-08-16 08:59 (atnaujinta: 2017-08-16 10:03)

Piliakalnis iš šiaurės pusės. Algirdo Mulvinsko nuotr., 1996 05 07

Kurmaičiai – viena seniausių pajūrio regiono gyvenviečių. Tarpukariu Akmenos kairiajame krante kasant žvyrą buvo aptiktas griautinis virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su gludinto akmens laiviniu kovos kirviu, liudijantis, kad žmonės Kurmaičiuose gyveno jau vėlyvajame neolite – maždaug 3200–1800 metais prieš Kristų.
 
Vėliau prie Akmenos gyvenusią kurmaitiškių protėvių bendruomenę mena dešiniajame upės krante šalia Bažnyčios kalno buvęs pilkapynas ir kapinynas, kur mirusieji laidoti nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki mūsų eros V amžiaus.

KAČAIČIŲ PILIAKALNIS – IŠNYKUSIO KAIMO PRIEŠISTORĖS LIUDININKAS

Pateikta: 2017-08-09 08:14 (atnaujinta: 2017-08-09 09:14)


 www.piliakalniai.lt)

Apie 2 kilometrus į pietryčius nuo Žalgirio seniūnijos administracinio centro – Raguviškių kaimo, Kalno Grikštų kaimo žemių šiaurės rytiniame pakraštyje, Mažosios ir Didžiosios Kartenalių santakoje stūkso Kačaičių piliakalnis – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas, turintis archeologinį, istorinį, kraštovaizdžio ir mitologinį vertingųjų savybių pobūdį.

NAUSODŽIO (MIŠUČIŲ) MONGIRDO PILALĖ

Pateikta: 2017-08-07 11:35 (atnaujinta: 2017-08-08 08:20)

Mongirdo pilalė iš šiaurės pusės. Vlado Šaulio nuotr., 1956 m.

Nausodžio kaimo pietvakariniame pakraštyje, Minijos upės kairiajame krante stūkso seniausią apylinkės praeitį menantis piliakalnis, vadinamas Pilale. Seniau jis priklausė Mišučių dvarui, kurio sodybos liekanos tebėra apie 300 metrų į pietvakarius nuo piliakalnio. Dėl to piliakalnis ilgą laiką buvo priskiriamas Mišučių kaimui. Dvarą nuo XIX amžiaus vidurio valdė bajorų Mongirdų giminė. Kartenos apylinkės Minijos pakrantėse esančius piliakalnius XX amžiaus pradžioje lankęs lenkų etnologas, Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis rašė, kad jau tuo metu valstiečiai piliakalnį vadino dvaro savininko vardu – Mongirdo pilale.

MARTYNAIČIŲ PILIES KALNAS

Pateikta: 2017-07-26 09:41 (atnaujinta: 2017-07-26 11:10)


Piliakalnis su papėdės gyvenviete iš pietryčių pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2011 m.

Kartenos seniūnijos Martynaičių kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, Minijos kairiajame krante stūkso didžiulė, šiaurės – pietų kryptimi pailga moreninė kalva, kurios pietinė dalis užsibaigia Gintarų kaime. Kalva susiformavo daugiau kaip prieš 10 000 metų, per paskutiniojo ledyno tirpsmą. Jos šiaurine ir šiaurės rytine papėde teka kairysis Minijos intakas Pilies upelis, o rytine ir pietine papėde – bevardis Minijos intakas. Ši kalva ypatinga tuo, kad abiejuose jos galuose stūkso po piliakalnį: pietiniame – Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinamas Vyšnių kalnu (apie jį jau rašėme), o šiauriniame – Martynaičių piliakalnis, vadinamas Pilimi, Pilies kalnu, Pile, Pilale.

RŪDAIČIŲ PILALĖ

Pateikta: 2017-07-17 11:55 (atnaujinta: 2017-07-17 12:03)


Piliakalnio planas ir išilginis pjūvis. XX a. II pusė. Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka, F235–237

Rūdaičių kaime, kelio į Vydmantus dešinėje pusėje Žibos upelio kairiajame krante stūkso Pilale vadinama kalva, kurios vardu pavadinta minėtu keliu einanti gyvenvietės gatvė.

Ši aukštuma laikoma piliakalniu, kuris registruotas valstybės saugomų regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas 5258).

Apie Pilalę rūdaitiškiai sukūrė nemažai pasakojimų, padavimų ir legendų, kurias tėvai ir seneliai iš karto į kartą perpasakodavo vaikams ir anūkams. Viena jų mena, kad senovėje, per kovas su kryžiuočiais ir švedais, apylinkės valstiečiai ir kariai į Pilalę subėgdavo slėptis ir gintis prie Rūdaičių artėjant gausesnėms priešų pajėgoms.

Grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas iškeliavo į restauravimo dirbtuves

Pateikta: 2017-07-12 10:36 (atnaujinta: 2017-10-03 09:25)


Rusijos imperijos kariuomenės husarų karininkas Juozapas Tiškevičius

Liepos 5 dieną į metalo dirbinių restauratoriaus-eksperto Gintaro Kazlausko restauravimo dirbtuves Labūnavoje (Kėdainių r. sav.) iškeliavo grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas.

Juozapas Tiškevičius (1835–1891) – garsus Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, dvarininkas, pramonininkas-investuotojas, karinis veikėjas, gimė Trakų Vokėje. Anksti netekęs tėvo, vaikystę leido Trakų Vokėje bei giminių dvaruose Voložine ir Lohoiske. Sankt Peterburge baigęs karo mokyklą, tapo Rusijos imperijos husarų kariuomenės karininku. Tarnavo Vilniaus I Sumų husarų pulke, buvo paskirtas Vilniaus generalgubernatorių Iljos Bibikovo (~1853–1855 m.) ir Vladimiro Nazimovo (1855–1863 m.) adjutantu. 1860 metais vedė grafaitę Sofiją Horvataitę (1837–1919). Su ja susilaukė 12-kos vaikų, iš kurių išgyveno ir užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Po 1863 m. sukilimo atsisakė adjutanto pareigų, liko husarų kariuomenės karininku, o 1882 m. išėjo į atsargą.

IŠ KRETINGOS DVARO PARKO ISTORIJOS

Pateikta: 2017-07-03 09:48 (atnaujinta: 2017-10-03 09:26)

Prancūziškojo parko šiaurės rytinis skveras ir fontanas su gnomo skulptūra iš šiaurės rytų pusės. Dešinėje pusėje virš liepų kyšo rotondos stogas su smaile. Fot. Paulina Mongirdaitė. XX a. pr.

Nuo XIX amžiaus iki pat Pirmojo pasaulinio karo Kretinga garsėjo dvaro parku, kurį labiausiai išpuoselėjo grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs 1875 metais Kretingoje savo šeimos rezidenciją. Pasauliniai karai ir sovietinė okupacija šią nuostabią grožio oazę sunaikino. Buvusį parką mena išlikę fragmentai – liepų ir kaštonų alėjos, parko tvoros, tvenkiniai, krioklio uola, altanos kalva ir pora akmeninių suolų... 

Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos

Pateikta: 2017-06-28 08:19 (atnaujinta: 2017-10-03 09:26)

Pranciškono br. Mykolo Tamošiūno albume išlikusioje nuotraukoje palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofi lius Matulionis nufotografuotas su Alfonsu Marija Macaičiu, kuriam suteikė kunigo šventimus, jo motina ir provincijolu t. Kazimieru Čepuliu

Sekmadienį pagrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios šventovės – Vilniaus arkikatedros aikštėje įvyko iškilminga beatifikacijos ceremonija, kurios metu palaimintuoju buvo paskelbtas arkivyskupas, kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis (1873–1962).

Knyga „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“ – ir akademikui, ir turistui, ir tikinčiajam

Pateikta: 2017-06-27 09:49 (atnaujinta: 2017-10-03 09:27)

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Birželio mėnesį, minint Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatymo 400 metų jubiliejų, buvo išleista monografija „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“. Nors savo pobūdžiu tai rimta mokslinė knyga, jos bendraautorė Kretingos muziejaus darbuotoja Jolanta Klietkutė teigia, jog informacija joje pateikta labai prieinamai, gausiai iliustruota, tad tinkama labai įvairiam skaitytojų ratui. Kadangi publikuojami net 9 skirtingų autorių straipsniai, sau įdomų tekstą ir įvairių požiūrio aspektų atras kiekvienas. Pasak jos, knyga suskirstyta į tris pagrindinius skyrius: istoriją (miesto, pranciškonų vienuolyno, bažnyčios), kultūros paveldą ir žymių asmenų biografijas.

Puslapiai