Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Kretingos krašto piliakalniai – tolimos istorijos liudininkai

Pateikta: 2017-03-20 09:47 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

Kretingos rajono piliakalnių žemėlapis

Piliakalniai – įspūdingiausi žmogaus rankų sukurti ir per šimtmečius neatskiriama mūsų kraštovaizdžio dalimi tapę materialinės kultūros paveldo objektai, stūksantys vaizdingose upių santakose, pakrančių kyšuliuose ir aukštumų pakraščiuose. Tai senovės įtvirtinimai, skirti ilgalaikiam gynimuisi ir gyvenimui gynybos (apsupties) sąlygomis. Žemaičiai juos dažniausiai vadina Pilalėmis, o stambesnius – Pilimis, Pilies kalnais.
Ant piliakalnių stovėjo įtvirtintos gyvenvietės, vėliau virtusios medinėmis pilimis. Kretingos rajone archeologai suskaičiavo 26 piliakalnius: Andulių (Ėgliškių), Auksudžio, Dauginčių I ir II, Gaudučių, Gintarų, Imbarės, Joskaudų, Kačaičių, Kalno Grikštų I ir II, Kartenos, Kurmaičių, Laivių, Martynaičių, Mišučių (Nausodžio), Negarbos, Reketės, Rūdaičių, Sauserių, Senkų, Senosios Įpilties I, II ir III, Valėnų, Vėlaičių. Iš aplinkos jie išsiskiria tuo, kad piliakalnių aikštelę nuo aukštumos saugo gynybiniai pylimai ir prieš juos iškasti grioviai, kurie kartais aikštelę juosia ratu (Negarba, Senosios Įpilties Pilies kalnas). Tiesa, dėl panašumo į piliakalnius senoliai pilalėmis vadino ir piliakalniais laikė natūralias kalvas ar aukštumų kyšulius, esančius Anužių, Auksudžio, Dvarčininkų, Kalniškių, Kartenos, Kretingsodžio, Kūlsodžio, Lūgnalių, Prystovų, Tarvydų (Dimitravo) ir Vaineikių kaimuose.
 

Restauruotas grafo Juozapo Tiškevičiaus įkapinis kryžius

Pateikta: 2017-03-06 09:19 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

2014 m. Juozapo Tiškevičiaus sarkofage rastas kryžius. Jolantos Klietkutės nuotr., 2014 m.

Prieš trejetą metų Kretingos muziejaus iniciatyva vykdant mokslinius tiriamuosius grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje palaidotų asmenų palaikų identifi kavimo darbus, grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) sarkofage tarp kitų įkapių buvo rastas įkapinis kryžius. Tyrėjus nustebino, kad šis palyginti masyvus, 199 x 105 cm dydžio ir 97,4 g masės sidabro kryžius liko nepastebėtas XX a. 6 dešimtmetyje grafų koplyčioje „pasidarbavusių“ kapų plėšikų.

Grafų Tiškevičių relikvijos grįžta į Kretingos dvarą

Pateikta: 2017-02-22 09:39 (atnaujinta: 2017-03-27 08:17)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). Paulinos Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė 1940-aisiais prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimus, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.
 
Marija Tiškevičienė (1866-1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga, nes grafienė į Kretingą negrįžo, mirė Lenkijoje.
 
Kretingos grafą Aleksandrą Tiškevičių (1864-1945) enkavedistai 1940 m. iškeldino iš rūmų, leisdami apsigyventi Pryšmančių dvare. Tačiau netrukus Pryšmančius pavertė pasienio zona, iš kurios evakavo visus gyventojus. Tokiu būdu grafas 1941 m. atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona buvo gavusi kaip kraitį iš tėvo Stanislovo Puslovskio. Išsikraustydami iš Kretingos, enkavedistai Aleksandrui Tiškevičiui leido pasiimti asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas. Visa kita buvo nacionalizuota: dalis perduota Vytauto Didžiojo kultūros, Telšių ir Kretingos muziejams, kita dalis – išgrobstyta.

Knyga su teisingai sudėliotais faktais

Pateikta: 2017-02-22 09:00 (atnaujinta: 2017-03-27 09:33)

Kretingos muziejaus Baltojoje salėje Vasario 16-osios išvakarėse pristatyta krašto istorijos tyrinėtojo Juliaus Kanarsko knyga „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejui. Autorius neslėpė, kad parengti leidinį lengva nebuvo, nes tai – ne šiaip sau istorija, tinkamai atrinkti faktus prireikė ir daug laiko, ir daug fizinių jėgų.

Paroda LAISVĖS KELIAS

Pateikta: 2017-02-09 12:50 (atnaujinta: 2017-03-27 09:32)

Kviečiame vasario 8 d. – kovo 13 d. muziejaus parodų salėse aplankyti parodą LAISVĖS KELIAS.

Juliaus Kanarsko knygos „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“ pristatymas

Pateikta: 2017-02-08 15:11 (atnaujinta: 2017-02-08 15:12)

Popietė „Kretingos krašto žydams atminti“

Pateikta: 2016-09-28 15:32 (atnaujinta: 2017-06-09 14:59)

2016 m. rugsėjo 23 d. 15 val. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyko popietė „Kretingos krašto žydams atminti“, skirta Lietuvos žydų genocido 75-osioms metinėms.
Pagerbdamas praeitį bei jos patirtį susiedamas su dabartimi įžanginį žodį tarė Kretingos rajono Garbės pilietis, gydytojas Antanas Vinkus. Kretingos krašte žuvusieji žydai buvo pagerbti tylos minute. Kretingos rajono meras Juozas Mažeika priminė, kad žydų atminimas turi būti gerbiamas ne tik progai esant.

Popietė „Kretingos krašto žydams atminti“, skirta Lietuvo žydų genocido 75-osioms metinėms

Pateikta: 2016-09-14 12:25 (atnaujinta: 2017-06-09 14:59)

2016 m. rugsėjo 23 d. 15 val. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyks popietė „Kretingos krašto žydai“, skirta žydų Holokausto 75-osioms metinėms.
Popietėje dalyvaus ir prisiminimais galės pasidalinti Kretingos krašto žmonių, kurie, nepaisant grėsusio mirtino pavojaus, gelbėjo žydus, vaikai ar vaikaičiai. Popietės metu Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas pristatys lietuvių ir anglų kalbomis išleistą leidinį apie Kretingos krašto žydų gyvenimą. Kasmet Kretingą aplanko nemažai užsienio šalių turistų, ieškančių savo šaknų ir besidominčių Kretingos apylinkėse gyvenusių žydų likimu, todėl knygoje, išleistoje Kretingos rajono švietimo centro turizmo vadybininkių Ritos Beržanskienės ir Daivos Reinikės iniciatyva iš Savivaldybės biudžeto lėšų, aprašyti svarbiausi su vietos žydų gyvenimu susiję objektai.

Puslapiai