Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Juozas Zamkus

Pateikta: 2018-01-23 11:52 (atnaujinta: 2018-08-06 10:17)
Lietuvos kariuomenės karys savanoris, pėstininkų leitenantas Juozas Zamkus. Fotografas Sakadauskas, 1921 m. KMIFR, nr. IF-7364Įėjus į Kretingos senąsias kapines pagrindinio tako pradžioje į akis krenta kukliai įrengtas kapas. Jo antkapinėje paminklinėje plokštėje iškalta epitafija liudija, kad čia palaidotas Juozas Zamkus (1896–1942), o šalia kapo stovi kovotojui už Lietuvos laisvę atminti skirtas ženklas.
 

Kazio Grižo kapas paskelbtas nacionaliniu kultūros paveldo objektu

Pateikta: 2018-01-11 09:16 (atnaujinta: 2018-08-06 10:18)
Rokiškio apskrities viešosios policijos policininkas Kazys Grižas. Apie 1923–1925 m. Nuotrauka iš Gyčio Grižo (Vilnius) asmeninio archyvo.Kretingos II senosiose kapinėse, pagrindinio tako kairėje pusėje stovi rausvo granito obeliskas, ženklinantis Nepriklausomybės kovų dalyvio, Kretingos policijos nuovados viršininko Kazio Grižo (1902–1927) kapą.
 
Kazys Grižas gimė 1902 metų sausio 12 dieną Kauno gubernijos Novoaleksandrovsko (Zarasų) apskrities Kamajų valsčiaus Gučiūnų kaimo valstiečio Kazimiero Grižo šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje rusų karinei valdžiai įsakius gyventojams evakuotis į Rusijos imperijos gilumą, 1915 metais su artimaisiais tapo karo pabėgėliu ir atsidūrė Tuloje.

Žymieji Kretingos litvakai

Pateikta: 2018-01-08 09:01 (atnaujinta: 2018-08-06 10:18)
Bereko Joselevičiaus (1764–1809) atminimo ženklas Litvakų atminimo sode Medsėdžiuose, Plungės r. sav. (pastatė Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas, lėšas skyrė Karina ir Alenas Cimbleriai, Londonas; 2014 m.). Juliaus Kanarsko nuotr., 2015 m.Kretingos miestas nuo jo įkūrimo XVII amžiuje buvo daugiatautė gyvenvietė. Greta žemaičių jame gyveno vokiečiai, lietuvininkai, lenkai, latviai, rusėnai, rusai. Didžiausią tautinę bendruomenę XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje sudarė žydai aškenaziai, Lietuvoje vadinti dar litvakais. Jie įnešė svarbų vaidmenį į Lietuvos žydų (litvakų) kultūrą, paliko ryškius pėdsakus miesto ir krašto istorijoje.
 
Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas yra Berekas Joselevičius. Jis gimė 1764 metų rugsėjo 17 dieną viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų, stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės gatvės ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba – Josepo) šeimoje. Tuo metu pavardės buvo duodamos pagal tėvo vardą, todėl gimęs hebrajiškai buvo pavadintas Dovo Bero ben Josepo (liet. Dovo Bero, sūnaus Juozapo) vardu. Oficialioje to meto Abiejų Tautų Respublikos lenkų kalboje jis tapo Bereku Joselevičiumi. Berekas – lenkų kalboje naudota vardo Beras forma, o Joselevičius – iš tėvavardžio (aškenazių naudotoje jidiš kalboje Juozapas vadintas Joseliu) suformuota pavardė su lenkiška priesaga „–ewicz“.

LRT Kultūra laida „Stop juosta“ – Kretingoje!

Pateikta: 2018-01-04 15:52 (atnaujinta: 2018-08-01 09:35)
TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.
 
Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, sausio 7 d. 13.30 val. per LRT Kultūrą.
 
Pirmosios Lietuvos respublikos progreso sprogimas – ne tik Kaune – visoje Lietuvoje. Modernizmo ženklai, iškilios asmenybės ir šių dienų miesto žmonės su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis. 15 miestų – nuo Biržų iki Vilkaviškio, nuo Kretingos iki Ukmergės.
 
Maršrutas Nr. 41 – Kretinga

Evangelikų liuteronų bažnyčios Kretingoje

Pateikta: 2017-12-28 17:38 (atnaujinta: 2017-12-29 13:08)

Kretingos aukštesniosios (vidurinės) mokyklos pastatas, kuriame 1808 m. buvo įrengta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonija. Fot. Kostas Jagutis. 1939 m. Kretingos muziejus (KM-IF1522) Šiemet sukanka 215 metų nuo Kretingos evangelikų liuteronų parapijos įsteigimo ir 120 metų nuo dabartinės bažnyčios statybos darbų pradžios. Šiame straipsnyje norėčiau supažindinti mūsų laikraščio skaitytojus su evangelikų liuteronų parapijos bažnyčių pastatais, stovėjusiais Kretingoje XIX amžiuje.

Ėgliškių piliakalnis – istorinė Kretingos piliavietė

Pateikta: 2017-12-18 08:48 (atnaujinta: 2017-12-29 13:08)
Piliakalnio su alkakalnio panoraminis vaizdas skrydyje iš šiaurės vakarų pusės. Fot. Algirdas Mulvinskas. 1996 m. gegužės 7 d. Kretingos muziejus (KMIFR, IF-3972)Artėjant 2017-ųjų metų pabaigai, Piliakalnių metų straipsnių ciklą norėčiau baigti pasakojimu apie Ėgliškių (Andulių) piliakalnį. Tarp Kretingos ir Kretingalės prie Dangės, Degalo ir Šaltupio upių santakos rymantis piliakalnis priešistoriniais laikais buvo svarbiausia Kretingos apylinkėje gyvenusių kuršių tvirtovė. Jame tradiciškai lokalizuojama istorinė, 1253–1290 metų Livonijos ordino dokumentuose minima Kretingos pilis.
 

Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimas

Pateikta: 2017-12-11 10:07 (atnaujinta: 2017-12-11 10:28)
Vokietijos valstybinės sienos perėjimo kontrolės punktas su sale (kairėje) ir karantino pastatas (dešinėje). Atvirukas. Leidėjas B. Perlingas, Karaliaučius. 1911 m.Šį straipsnį parašyti paskatino mokytojos Irenos Zapalienės muziejui dovanota fotografija. Joje įamžinta grupė Kretingos sunkiųjų darbų kalėjimo tarnautojų, tarp kurių yra jos uošvis Juozapas Zapalis ir Nepriklausomybės kovų dalyvis Juozas Arlauskas. Prieš daugiau kaip 90 metų Bajoruose atidarytą ir 13 metus veikusią specialią pataisos įstaigą, kurioje kalėjo ir visuomenei naudingus pataisos darbus dirbo valstybės vardu kaltais pripažinti kriminaliniai ir politiniai nusikaltėliai, šiandien mena Klaipėdos gatvėje šalia garsiojo „Laisvės“ fabriko griuvėsių stūksanti visų pamiršta tvora su simboliniais kalėjimo vartais. Už tvoros dabar verda komercinis-ūkinis gyvenimas, o tarpukariu sprendėsi įvairios dorovės ir ideologijų asmenų likimai.

Nagarbos pilis – Mėguvos sostinė?

Pateikta: 2017-12-04 09:06 (atnaujinta: 2017-12-29 13:07)

Papėdės gyvenvietė ir Nagarbos kalnas iš šiaurės vakarų pusės 1966 metais. Algimanto Merkevičiaus nuotrauka. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas

Rūdaičių kaimo žemių pakraštyje ties riba su Negarbos ir Senkų kaimais prie Tenžės upės stūkso didingas piliakalnis, vienų apylinkės gyventojų nuo seno vadinamas Nagarbos kalnu, o kitų – Bliūdkalniu. Jis plačiai žinomas apylinkėje, apipintas legendomis ir padavimais, apie kuriuos mūsų laikraštyje 2017 m. vasario 18 d. rašė Aurelija Gelzminauskienė („Užkeiktas Negarbos kalnas“). Šiame straipsnyje supažindiname su piliavietės priešistore, pilies reikšme X–XIII amžių kuršių žemėje, vadintoje Mėguva. 

Jakovo Rabinovičiaus namas

Pateikta: 2017-11-27 08:33 (atnaujinta: 2018-08-06 10:19)

S. Livšico vaistų ir reikmenų parduotuvė apie 1910 m. Fot. Paulina Mongirdaitė. Kretingos muziejus

Po 1941 metų gaisro Kretingos senamiestyje prie Rotušės aikštės išliko tik keli seni namai, statyti XIX amžiuje. Vienas iš jų – aikštės ir Vytauto gatvės kampe stovintis Jakovo Rabinovičiaus tinkuoto mūro namas, sovietmečiu garsėjęs jame gaminamais ir parduodamas skaniais kulinarijos gaminiais. Per pusantro šimtmečio istoriją ne kartą keitėsi pastato savininkai, kito jo išvaizda, patalpose veikė įvairios komercinės, administracinės ir visuomeninės įstaigos.

JUDELIO TAICO NAMAS IR PRAMONĖS ĮMONĖS

Pateikta: 2017-10-31 11:55 (atnaujinta: 2018-08-06 10:21)

Namas prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Fot. Paulina Mongirdaitė. Apie 1910 m.

Rotušės aikštės vakariniame pakraštyje prekybos centro „Senukai“ vietoje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo medinis namas. Jame tarpukariu gyveno bendrovės „Taicas ir Šeras“ bendrasavininkis Judelis Taicas, veikė šios bendrovės ofisas, o kieme stovėjusiuose sandėliuose gamybinę veiklą plėtojo garsiausios to meto Kretingoje įmonės – arbatžolių svarstymo įmonė „Virdulys“ ir sacharino fabrikas „Malūnas“.

Puslapiai