Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Dvaralis. Salantų dvaro pašonėje išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-12-27 10:56 (atnaujinta: 2019-12-27 11:02)
Į šiaurės vakarus nuo Salantų, rajoninio kelio Salantai–Šaučikiai kairėje pusėje, Erlos upės kairiojo kranto aukštumose įsikūręs Dvaralis. Jo rytiniu pakraščiu einanti Ilgoji gatvė skiria gyvenvietę nuo kitapus esančios Kadagyno kaimo. Pietvakariuose Dvaralis ribojasi su Salantų miestu, vakaruose – su Žudgalio, o šiaurės vakaruose ir šiaurėje – su Erlėnų kaimų žemėmis.
***
Kartografinė medžiaga liudija, kad XVI a. čia buvo su Erlėnais besiribojanti valstybinio Plungės dvaro Salantų arba Grebšių kaimo žemė. Įsteigus joje Skilandžių, nuo 1638–1640 m. vadinamų Salantais, dvarą, čia buvo bendro naudojimo ganyklų žemės, kuriomis naudojosi dvaras ir gretimų kaimų valstiečiai.

Virtuali paroda „Kalėdiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-12-20 12:36 (atnaujinta: 2020-03-28 10:28)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.

Atminimo ženklas – archeologų autoritetui

Pateikta: 2019-12-19 11:05 (atnaujinta: 2020-03-20 11:12)
Penktadienį, dalyvaujant buvusiems kolegoms, šeimos nariams, būreliui draugų archeologų, rajono vadovams, Lazdininkų, arba kitaip vadinamame Kalnalaukio kapinyne, atidengtas atminimo akmuo, skirtas prieš metus anapilin išėjusiam archeologijos tyrinėtojui Donatui Butkui.
 
 

Nerėpai. Dviejų savivaldybių perskirtas kaimas

Pateikta: 2019-12-17 08:25 (atnaujinta: 2019-12-17 12:47)
Kretingos rajono savivaldybės Imbarės seniūnijos šiaurės rytiniame ir Skuodo rajono savivaldybės teritorijos Mosėdžio seniūnijos pietiniame pakraštyje, apie 4 km nuo Salantų, Erlos upės kairiajame krante driekiasi Nerėpų kaimo žemė. Tai nedidelis Šiaurės vakarų Žemaitijos kaimas, kuriame belikusios trys sodybos.
***
Kaimas plyti tarp Erlos upės ir Salanto intako Notės upelio esančioje aukštumoje. Jis susideda iš dviejų dalių, kurių didesnioji, pietinė priklauso Kretingos, o mažesnioji, šiaurinė – Skuodo rajono savivaldybei. Vakaruose Nerėpai ribojasi su Erlėnų, šiaurės vakaruose – su Šaučikių ir Šauklių, šiaurės rytuose – su Šniukščių, rytuose-pietryčiuose – su Dvarčinininkų, o pietuose-pietvakariuose – su Kalniškių kaimais.

Barzdžiai. Naujakurio Barzdžio įkurtas kaimas

Pateikta: 2019-12-11 10:37 (atnaujinta: 2019-12-16 11:18)
Dešiniajame Salanto upės krante tarp Salantų ir Kalnalio plyti Barzdžių kaimo žemė. Važiuojančius plentu Salantai–Kretinga pirmiausia pasitinka trejetas Salanto slėnio pakraštyje stovinčių vienkieminių sodybų. O nuo šio kelio atsišakojančia Kalno gatve pakilę į kalną patenkame į aukštumoje įsikūrusią pagrindinę kaimo gyvenvietę.
***
Archeologiniai duomenys leidžia manyti, kad Barzdžių kaimo žemėje žmonės nuolat gyvena nuo I tūkstantmečio po Kristaus. Apie tai liudija 1938 m. naujakurių Musteikų sklype rasti žalvariniai žiedai ir kultūrinio sluoksnio liekanos.

Abakai. Kaimas šalia Kartenos Lurdo

Pateikta: 2019-12-05 10:19 (atnaujinta: 2019-12-05 10:26)
Kairiajame Minijos krante tarp Kartenos, Budrių ir Nausodžio plyti Abakų kaimas. Jo žemės driekiasi nuostabiame gamtos kampelyje – ledynmečio tirpsmo metu suformuotame plačiame Minijos upės vingio slėnyje ir aukštumose, kurias raižo Kūlupio ir Žvirgždų upeliai. Abakų pakraštyje prie Minijos ir Kūlupio santakos stovi Kartenos Lurdas su gydomąja galia garsėjančiu šaltiniu.

Puidogalis. Kaimas prie Prancūzkelio ir Minijos vingio

Pateikta: 2019-11-27 08:42 (atnaujinta: 2019-11-27 08:47)
Rytiniame Kretingos rajono pakraštyje ties riba su Plungės rajonu dar prieš pusšimtį metų šalia Prystovų kaimo ir Minijos upės stovėjo Puidogalio (Puidogalių) kaimo sodybos. Šiandien kaimavietėje plyni arimai ir krūmais pradedantys apželti dirvonuojantys laukai bei netoli Minijos augantis miškelis.
***
Manoma, kad Puidogalio (Puidogalių) kaimas atsirado XVIII a. antroje pusėje, Kartenos dvaro savininkams plėtojant žemdirbystę ir skatinant valstiečius kurtis plėšininėje žemėje. Jis formavosi dvarui priklausančioje bendro naudojimo ganyklų, pievų ir miško žemėje, plytėjusioje į rytus ir pietryčius nuo XVI a. įkurto valakinio Prystovų kaimo, paribyje su Šateikių dvaro žemėmis.

Šatilgalis. Kaimas, kuriame buvo kariami baudžiauninkai

Pateikta: 2019-11-22 10:51 (atnaujinta: 2019-11-22 10:58)
Abipus Kartenos–Kūlupėnų plento plyti Šatilgalio kaimo žemė. Ji prasideda nuo kelią kertančio plataus Palčio upelio slėnio, o šiaurėje remiasi į Asteikių kaimo laukus. Tai nėra seniausias Kretingos krašto kaimas: jo istorija prasidėjo tik prieš porą šimtų metų.
***
Kaimo žemė driekiasi 205,7 ha plote, kurio rytiniu pakraščiu teka Minija, o šiauriniu–šiaurės vakariniu link Akmenos išteka Skroblupis. Vakaruose ir šiaurės vakaruose kaimas ribojasi su Aukštkalviais, šiaurės rytuose – su Asteikiais, o pietuose – su Kartena ir Žadeikiais. Rytine Šatilgalio dalimi nuo Kūlupėnų link Žadeikių ir Minijos teka Palčio upelis.
 

Reketė. Kaimas prie Blendžiavos

Pateikta: 2019-11-13 10:21 (atnaujinta: 2019-11-13 10:28)
Rajono šiaurės rytinėje dalyje, į pietryčius nuo Salantų, paribyje su Plungės rajonu abipus Blendžiavos upelio driekiasi Reketės kaimo žemė. Tai viena seniausių mūsų krašto gyvenviečių, kurioje žmonės nuolat gyvena nuo pirmųjų amžių po Kristaus.
***
Reketė įsikūrusi prie Salanto upės kairiojo intako Blendžiavos upelio, kuris patenka į Minijos ichtiologiniam draustiniui priskirtą teritoriją. Šiaurėje ir šiaurės rytuose kaimas ribojasi su Žeimių, pietryčiuose – su Šateikių, pietuose – su Sėlenių, vakaruose – su Skaudalių ir Gaivališkių laukais. Pietrytiniame pakraštyje ošia Reketkalnio, pietvakariniame – Lieknių, vakariniame – Vaivorinės miškai. Šiaurės rytiniu pakraščiu praeina senasis Salantų–Plungės kelias, dabar vadinamas Kūlupio gatve.

Lemtingieji 1919-ieji: Kretinga prieš 100 metų

Pateikta: 2019-11-04 11:42 (atnaujinta: 2020-03-17 10:30)

Kretingos komendantūros kuopa. Nežinomas fotografas. 1919 m. Lietuvos Tarybai paskelbus apie valstybingumo atkūrimą, savivaldos ir centrinę valdžią atstovaujančias institucijas Kretingoje pradėta kurti tik 1918-ųjų pabaigoje. Tačiau teisėtų savivaldos ir valdinių įstaigų steigimo procesas užtruko, kadangi valsčiuose valdžią į savo rankas paėmę revoliuciniai komitetai nepripažino Lietuvos Valstybės Tarybos paskirtos Laikinosios Vyriausybės. Todėl moderniųjų laikų Kretingos istoriją nulėmė 1919-ųjų metų įvykiai, kurių metu buvo sukurta vykdomoji ir teisminė valdžia, sudarytos sąlygos švietimo, sveikatos apsaugos, politinio ir visuomeninio gyvenimo plėtrai.

Puslapiai