Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

IŠ KRETINGOS DVARO PARKO ISTORIJOS

Pateikta: 2017-07-03 09:48 (atnaujinta: 2017-12-28 20:06)
Prancūziškojo parko šiaurės rytinis skveras ir fontanas su gnomo skulptūra iš šiaurės rytų pusės. Dešinėje pusėje virš liepų kyšo rotondos stogas su smaile. Fot. Paulina Mongirdaitė. XX a. pr.Nuo XIX amžiaus iki pat Pirmojo pasaulinio karo Kretinga garsėjo dvaro parku, kurį labiausiai išpuoselėjo grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs 1875 metais Kretingoje savo šeimos rezidenciją. Pasauliniai karai ir sovietinė okupacija šią nuostabią grožio oazę sunaikino. Buvusį parką mena išlikę fragmentai – liepų ir kaštonų alėjos, parko tvoros, tvenkiniai, krioklio uola, altanos kalva ir pora akmeninių suolų... 

Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos

Pateikta: 2017-06-28 08:19 (atnaujinta: 2017-12-28 20:06)
Pranciškono br. Mykolo Tamošiūno albume išlikusioje nuotraukoje palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofi lius Matulionis nufotografuotas su Alfonsu Marija Macaičiu, kuriam suteikė kunigo šventimus, jo motina ir provincijolu t. Kazimieru ČepuliuSekmadienį pagrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios šventovės – Vilniaus arkikatedros aikštėje įvyko iškilminga beatifikacijos ceremonija, kurios metu palaimintuoju buvo paskelbtas arkivyskupas, kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis (1873–1962).

Knyga „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“ – ir akademikui, ir turistui, ir tikinčiajam

Pateikta: 2017-06-27 09:49 (atnaujinta: 2017-10-03 09:27)

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Birželio mėnesį, minint Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatymo 400 metų jubiliejų, buvo išleista monografija „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“. Nors savo pobūdžiu tai rimta mokslinė knyga, jos bendraautorė Kretingos muziejaus darbuotoja Jolanta Klietkutė teigia, jog informacija joje pateikta labai prieinamai, gausiai iliustruota, tad tinkama labai įvairiam skaitytojų ratui. Kadangi publikuojami net 9 skirtingų autorių straipsniai, sau įdomų tekstą ir įvairių požiūrio aspektų atras kiekvienas. Pasak jos, knyga suskirstyta į tris pagrindinius skyrius: istoriją (miesto, pranciškonų vienuolyno, bažnyčios), kultūros paveldą ir žymių asmenų biografijas.

Gintarų – Senosios Kartenos Vyšnių kalnas

Pateikta: 2017-06-05 08:26 (atnaujinta: 2017-12-29 13:00)

Gintarų kaimo kultūros paveldo objektų schema. Parengė J. Kanarskas, 2001 m.

Gintarų (Senosios Kartenos) Vyšnių kalnas yra 1,5 km į šiaurės rytus nuo Kartenos miestelio. Pasiekiamas iš magistralinio kelio Šiauliai–Palanga (A11) Kartenoje pasukus į šiaurę ir važiuojant Naujųjų Gintarų gatve bei Gintarų kaimo Pušyno gatve. Koordinatės: 343324, 6202462 (LKS).
 
Vyšnių kalnu vadinama vaizdingoje vietovėje netoli Minijos upės stūksančios masyvios aukštumos pietinis kyšulys. Iš rytų pusės nuo gretimos aukštumos jį skiria platokas bevardžio Minijos kairiojo intako slėnis, o iš vakarų pusės saugo erdvus Minijos senslėnis. Šio slėnio terasose pirmieji žmonės apsigyveno I tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje. Mirusius gentainius jie degino, o jų palaikus laidojo slėnio terasoje, pakilesnėje jos vietoje, į vakarus nuo Vyšnių kalno įrengtuose pilkapiuose. Jie sunaikinti XX amžiuje vykdant įvairius žemės judinimo darbus.
 

Ką mena Mišučių dvarvietė

Pateikta: 2017-05-29 08:22 (atnaujinta: 2017-06-01 08:38)

Mongirdų giminės herbas Wadwicz.

Prieš 140 metų Mišučių dvaro Notiškės palivarke gimė lietuvių tautinio judėjimo dalyvis, vienas iš pirmojo lietuviško vaidinimo Palangoje organizatorių ir aktorių, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Lietuvos valstybingumui pamatus padėjusios 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis, Sibiro tremtinys, gydytojas Vladas Mongirdas.
 
***
 
Gimtojo Vlado Mongirdo Notiškės palivarko seniai nebelikę: sodybos pastatai sovietmečiu nugriauti, o vietovardis seniai nebenaudojamas. Šiandien Notiškės žemės priklauso Kalno Grikštų ir Nausodžio kaimams. Buvusį palivarką tebeprimena Kartenalės upės slėnyje stūksantys vandens malūno užtvankos griuvėsiai.

Sauserių piliakalnis

Pateikta: 2017-05-15 08:31 (atnaujinta: 2017-12-29 12:58)

Sauserių piliakalnio planas. Igno Jablonskio brėž., 1948 m. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.

Kartenos apylinkėse, Minijos pakrantėse, stūkso net šeši piliakalniai. Tai viena tankiausių gynybinių sistemų, saugojusių senųjų šio krašto gyventojų kuršių Ceklio žemės vakarines prieigas nuo vikingų, o vėliau – nuo kryžiuočių. Beveik visi piliakalniai stūkso kairiajame upės krante. Tik vienintelis Sauserių piliakalnis buvęs supiltas priešingame, dešiniajame Minijos krante.

Kretingos pranciškonų bažnyčios išorės kaita 1617–1982 metais

Pateikta: 2017-05-08 13:37 (atnaujinta: 2017-10-03 09:27)

Kretingos bažnyčios piešinys 1779–1781 metais Hiršo Leibovičiaus išleistame Lietuvos bernardinų provincijos žemėlapyje. Iš knygos „Lietuva žemėlapiuose“ (Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002)

Kretingos puošmena Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – seniausia Vakarų Lietuvoje išlikusi bažnyčia, tikintiesiems duris atvėrusi prieš 400 metų. Istorijos ratui be perstojo riedant į priekį, neišvengiamai keitėsi ne tik bažnyčios geradariai, ją lankantys maldininkai, tačiau ir pastato išorė. Per savo amžių bažnyčios išore kito 6-tą sykių. Šiai kaitai įtakos turėjo karai, miestą siaubę gaisrai, išaugusios religinės bendruomenės poreikiai, bažnyčios koliatorių ir įtakingų geradarių simpatijos naujiems architektūros stiliams. Šiuo straipsniu siekiama supažindinti „Švyturio“ skaitytojus su garbingą jubiliejų švenčiančios mūsų katalikų bažnyčios eksterjero istorine raida.

Paalantės piliakalniai ir pilalės

Pateikta: 2017-05-02 11:01 (atnaujinta: 2017-12-29 12:59)

Kalniškių kalva-piliakalnis, vad. Pilale. Vlado Šaulio nuotr., 1956 m.

Kretingos rajono pietrytiniu pakraščiu per Kartenos seniūnijos Anužių, Lubių, Kalniškių, Lygnugariškių, Gaudučių ir Vėlaičių kaimus vingiuoja Alanto upelis, Kartenoje įtekantis į Miniją. Senslėnis liudija, kad labai senais priešistoriniais laikais Alantas buvęs plati ir galinga upė, kuri tūkstantmečiams bėgant smarkokai nuseko. Dar praeito šimtmečio pradžioje šia upe link Minijos buvo plukdomi sieliai. Šiandien Alantas ištvinsta tik po didelių liūčių ir per pavasarinius potvynius. Kitu metų laiku jį galima be didesnio vargo perbristi.

Laivių piliakalnis – pamirštas kaimo priešistorės liudininkas

Pateikta: 2017-04-24 08:44 (atnaujinta: 2017-12-29 12:57)

Piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 1999 m.

Važiuojant iš Salantų į Platelius, kelias veda pro vieną seniausių Kretingos rajone gyvenviečių – Laivių kaimą. Pakelėje stovinti rodyklė praeitimi besidomintį keliautoją pakviečia pasukti į kairę pusę, į Piliakalnio gatvę, kuri kitame kaimo gale įsiremia į Bubino upelio kairįjį krantą. Toliau pasukę lauko keliuku į kairę, link žemupio, už 600 metrų pasieksime Laivių piliakalnį, nuo kurio prasidėjo Laivių kaimo žemių apgyvendinimas.

Kartenos piliakalnis. Menama žemaičių karaliaus pilis

Pateikta: 2017-04-18 10:18 (atnaujinta: 2017-12-29 12:58)

Piliakalnis nuo Minijos slėnio pusės 2012 m. Fot. J. Kanarsko

Į pietus nuo Kartenos miestelio, Minijos kairiajame krante stūkso kalnas, vadinamas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu. Tai Kartenos piliakalnis, apipintas padavimais ir legendomis.
 
Legendos pasakoja, kad piliakalnį supylė žemaičiai, kariavę su švedais ir rusais. Viena jų mena, kad „ant kalno pas Karteną kitą kartą yra didelė pilis stovėjusi, kurioje žemaičių karalius turėjo savo buveinę. Pilį aplinkui juosė vandenys. Kalnui esant neaukštam, vandens vilnys plakėsi beveik į pilies sienas. Vandenyje laikėsi trys labai didelės žuvys. Šitos žuvys tarnavo žemaičių karaliui: jos taip sergėjo pilį, kad niekas prie jos negalėjo prisiartinti“.

Puslapiai