Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Dauginčių kaimas

Pateikta: 2019-01-21 12:37 (atnaujinta: 2019-01-21 15:16)
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, tarp Palangos–Šiaulių plento ir Minijos upės, už Kartenos miestelio plyti Dauginčių kaimas. Jis apima 678,47 ha dydžio teritoriją, kuri rytuose ribojasi su Pecelių ir Cigonalių, o vakaruose su Lapgaudžių, Martynaičių ir Gintarų kaimais. Rytiniu pakraščiu teka Dubeikio upelis, o šiaurine dalimi – Slinkupis, įtekantis į Miniją, kuri šiaurėje Dauginčius skiria nuo Sauserių kaimo. Pietiniu pakraščiu praeina Palangos–Šiaulių plentas, skiriantis kaimą nuo Gaudučių. Šiaurinėje dalyje Minijos vingyje ošia paslaptingas Šilpelkės miškas, kuris su Sinkupio pakrantėmis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.
Žymės: 
Dauginčiai, kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Kretingos (Karolštato) rotušė

Pateikta: 2019-01-15 15:21 (atnaujinta: 2019-01-28 09:29)
 
Suteikus Kretingai 1609 metais Magdeburgo teisę, priešais bernardinų vienuolyną ir bažnyčią buvo pastatytas miestas, kurio širdimi tapo keturkampė aikštė, skirta turgui, prekymečiams ir miesto piliečių susirinkimams. Jos centre miesto iždo lėšomis iškilo magistrato (miesto tarybos) namai, vadinami rotuše. Ji XVII–XVIII amžiais buvo pagrindiniu miesto savivaldos simboliu ir dominuojančiu architektūriniu akcentu, apie kurį telkėsi visapusis miestiečių gyvenimas.
Žymės: 
Kretinga, istorija, Rotušė, savivalda, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Akmenės gatvė

Pateikta: 2019-01-07 10:54 (atnaujinta: 2019-01-28 09:30)
Kretingos senamiesčio vakariniame pakraštyje, lygiagrečiai Akmenos upės kairiajam krantui, vinguriuoja Akmenės gatvė. Ji smarkiai skiriasi nuo kitų miesto gatvių – siaura, vingiuota, tankiai užstatyta, o jos tobesiai – namai ir pagalbiniai pastatai, stovi prie pat upės. Kai kas mano, kad gatvė pavadinta Šiaurės Lietuvoje esančio Akmenės miesto garbei. Tačiau iš tikrųjų gatvei vardą davė pro šalį tekanti upė, kuri pirmajame tarpukario dešimtmetyje oficialiai vadinta Akmene.
Žymės: 
Akmenės gatvė, istorija, Kretinga, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Kaimas prie Erlos upės vingio

Pateikta: 2018-12-31 09:30 (atnaujinta: 2018-12-31 09:55)
Salantų regioniniame parke, Kretingos rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Skuodo rajonu, abipus kelio Skuodas–Plungė plyti Erlėnų kaimas. Istorijos šaltiniai liudija, kad tai esanti viena seniausių ir didžiausių Salantų krašto gyvenviečių, kurios vardas minimas nuo 1511 metų.
Žymės: 
istorija, kaimai, Erlėnai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Pirkuliai – istorinė Latvelių kaimo dalis

Pateikta: 2018-12-19 15:28 (atnaujinta: 2018-12-19 15:31)
Vieškelio Darbėnai–Grūšlaukė kairėje pusėje  priešais sankryžą su keliuku, pareinančiu iš Kumpikų, tarp Auksūdžio ir Latvelių plytėjo kelių vienkieminių sodybų kaimas, vadintas Pirkuliais. Teritorinės-administracinės reformos ir sovietmečio melioracija jį sunaikino. Šiandien istorinėje kaimavietėje plyti miškų juosiami dirbami laukai, kurių vakariniu pakraščiu teka melioracijos kanalu paverstas dešinysis Šlaveitos intakas – Laukupio upelis.
Žymės: 
istorija, Rajono kaimai, Pirkuliai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Gardino kunigaikštytė ir Užutrakio grafienė, amžiną poilsio vietą radusi Kretingoje

Pateikta: 2018-12-14 12:45 (atnaujinta: 2018-12-14 12:54)
 
Šis straipsnis supažindina skaitytojus su paskutiniąja Kretingos II-ųjų senųjų kapinių Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kriptoje palaidota Kretingos grafų Tiškevičių giminės atstove Jadvyga Tiškevičiene. Kilusi iš Gardino apskrities, gyvenusi Užutrakyje, amžinybėn ji iškeliavo ir amžiniam poilsiui atgulė Kretingoje. Jos karstas stovi kriptos dešinėje pusėje, priešais įėjimą.
***
Kunigaikštytė Jadvyga Stefanija Marija Juozapina Sviatopelk-Četvertinska (lenkiškai – Jadwiga Maria Stefania Józefina Światopełk-Czetwertyńska) gimė 1878 m. balandžio 15 d. istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, šalia etnografinės Lietuvos – tuometinės Rusijos imperijos Gardino gubernijos ir apskrities Skidliaus (Skidelio) dvare, kuris vėliau priklausė Vilniaus kraštui, o dabar yra Vakarų Baltarusijoje.
Žymės: 
istorija, Tiškevičiai, Kretingos dvaras, Tiškevičių koplyčia, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Kazimieras Tiškevičius – paskutinysis Kretingos paveldėtojas

Pateikta: 2018-11-27 13:03 (atnaujinta: 2018-11-27 13:16)
Pasitinkant Visų Šventųjų dieną, Kretingos II senosiose kapinėse buvo atverta restauruota grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kripta. Kretingiškiai ir miesto svečiai joje gali matyti karstus, kuriuose ilsisi grafų Tiškevičių ir jų artimųjų palaikai. Arčiausiai įėjimo, kairėje kriptos pusėje stovi paskutiniojo Kretingos dvaro paveldėtojo, Lietuvos karininko, Nepriklausomybės kovų ir 1941 m. Birželio sukilimo dalyvio, grafo Kazimiero Tiškevičiaus karstas.
Žymės: 
Tiškevičiai, Kazimieras Tiškevičius, Julius Kanarskas, istorija, Kretingos dvaras
Skaityti daugiau...

Ką mena Kumpikų kaime pastatyti atminimo ženklai

Pateikta: 2018-11-19 10:43 (atnaujinta: 2018-11-28 08:30)
Kumpikų kaimo žemių galulaukėje, prie kelio Grūšlaukė–Vaineikiai, netoli Smeltės, nuo seno stovėjo vienišas monumentalus kryžius. Greta jo 2018 m. sausio 5 d. iškilo tipinis atminimo ženklas, skelbiantis, kad šioje vietoje buvo Kardo rinktinės partizanų rėmėjų Barboros ir Jono Kontrimų sodyba. Šiemet sukanka 105-eri metai, kai šioje sodyboje gimė žymus partizaninio judėjimo dalyvis, Kardo rinktinės kūrėjas ir vadas Kazimieras Kontrimas (1913–1952), žuvęs netoli gimtųjų namų.
Žymės: 
Lietuvai 100, istorija, partizanai, Kumpikai, Kontrimai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Eniko Šero namas ir žvakių fabrikas

Pateikta: 2018-11-12 10:41 (atnaujinta: 2018-11-12 10:58)
Tarpukariu Kretingje veikė nemažai įvairių smulkios pramonės įmonių, kurios daugiausia užsiėmė vietinių žaliavų perdirbimu į vartojimui ir pardavimui tinkamus gaminius ir produktus. Iš jų išsiskyrė žvakių fabrikas „Švyturys“. Jo produkcija buvo prekiaujama ne tik Vakarų Žemaitijoje, bet ir Klaipėdoje. Įmonė veikė Birutės gatvėje, jos savininko Eniko Šero ūkiniame pastate.
***
Apie prieškario Kretingos žydų kilmės verslininką Eniką (Henechą) Šerą žinome labai nedaug. 1889–1890 metais sudarytuose žydų, nuomojusių mieste posesijas, sąrašuose nerandame nei vieno asmens, turinčio Šero pavardę. Todėl manoma, kad jis kilo ne iš kretingiškių šeimos, o XIX a. pabaigoje arba XX a. pradžioje atsikėlė iš kito Žemaitijos miestelio. Artimiausias miestelis, kuriame tuo metu gyveno Šerai, buvo Salantai.
Žymės: 
Enikas Šeras, Dingusi Kretinga, istorija, žydai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Marų kapinaitės – primirštos mūsų protėvių amžinojo poilsio vietos

Pateikta: 2018-11-09 15:57 (atnaujinta: 2018-11-11 17:46)

Klibių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais. Fot. Julius Kanarskas, 2009 m. Visų Šventųjų dieną civilinėse ir konfesinėse kapinėse sužibo tūkstančiai žvakių liepsnelių. Taip mes pagerbėme amžinybėn iškeliavusius artimuosius. Tačiau savivaldybės teritorijoje yra dar dešimtys senųjų kapinių, kuriose ilsisi pamiršti tolimi mūsų protėviai. Deja, retai kas juos prisimena ir pagerbia jų atminimą.

Žymės: 
kapinės, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Puslapiai