Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Akmenalės. Kaimas prie Akmenos aukštupio

Pateikta: 2019-05-13 12:39 (atnaujinta: 2019-05-13 12:47)
Atokiau nuo pagrindinių krašto kelių, šalia Vaineikių ir Grūšlaukės miškų masyvo abipus Akmenos upės ir kelio Vaineikiai–Grūšlaukė stovi Akmenalių kaimo sodybos. Tai 16-tas pagal teritorijos dydį Darbėnų seniūnijos kaimas, turintis 524,27 hektaro žemės. Iš jų apie 319 ha sudaro dirbami laukai, o likusią dalį apima miškai. 
***
Kaimui vardą davė Akmenos upė, ištekanti iš netoliese esančio Grūšlaukės pušyno. Rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietės pavadinimas lenkiškai rašomas „Okminele“, „Okminiele“, rusiškai – „Окминели“‚ „Aкмeнaлиcъ“, latviškai – „Okmineļi“, lietuviškai – „Akminaliai“, „Akmenaliai“, „Akmenalės“. 
Žymės: 
istorija, kaimai, Rajono kaimai, Akmenalės, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Dvarčininkai – dvariūno įkurtas kaimas

Pateikta: 2019-05-09 12:05 (atnaujinta: 2019-05-09 12:18)
Šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje prieš pusšimtį metų dar stovėjo Davrčininkų kaimo sodybos. Šiandien šios gyvenvietės nebėra, o ją mena prie kaimo gatvės rymanti koplytėlė ir monumentalus kryžius bei šalia Salanto ir Notės santakos stūksantys vandens malūno griuvėsiai.
Žymės: 
istorija, kaimai, Rajono kaimai, Dvarčininkai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Kačaičiai. Kaimas prie dviejų Kartenalių

Pateikta: 2019-04-29 10:17 (atnaujinta: 2019-04-29 10:24)
Pietinėje dabartinio Budrių kaimo žemių dalyje, esančioje į pietus-pietvakarius nuo Tvenkinio gatvės, prieš pusę amžiaus dar stovėjo vieno seniausių Žalgirio seniūnijoje Kačaičių kaimo sodybos. Šiandien kaimo nebėra, o jį ženklina Budrių kaimo Kačaičių gatvė, prie kurios stūkso Atgimimo laikais atstatytas monumentalus kaimo kryžius. Kaimavietėje yra pora sodybų, o prie Kartenalės I upelio rymo senosios kapinės, kuriose amžinam poilsiui atgulė senieji išnykusio kaimo gyventojai.
Žymės: 
istorija, kaimai, Rajono kaimai, Kačaičiai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Sakuočiai – kaimas Minijos vingyje

Pateikta: 2019-04-26 08:43 (atnaujinta: 2019-04-26 08:56)
Labiausiai į šiaurę nutolusiame Kartenos seniūnijos pakraštyje, plačiai išsidriekusiame Minijos vingio slėnyje ir į jį įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje priešais santaką su Salantu plyti Sakuočių kaimo žemė. Nors kaimas priskiriamas prie mažiausių seniūnijos ir Kretingos rajono gyvenviečių, tačiau jo ištakos siekia gilius priešistorinius laikus.
Žymės: 
istorija, kaimai, Rajono kaimai, Sakuočiai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Žvilgsnis į Kęstučio gatvės istoriją

Pateikta: 2019-04-16 08:37 (atnaujinta: 2020-03-20 11:18)
Kęstučio gatvė Karolštato (Kretingos) miesto statytojų sumanymu XVII a. pradžioje buvo kuriama kaip viena iš pagrindinių prekybinių magistralių, kuri turėjo sujungti Turgaus aikštę su Gargždų keliu. Dėl to ji buvo pavadinta Gargždų gatve (rašytiniuose XVII–XIX a. šaltiniuose lenkiškai vadinama „ulica Gorżdowska“, o rusiškai – „Горждовская улица“).
 
Kuriantis miestui nutiesta gatvė siekė 300 metrų ilgio, prasidėjo nuo aikštės pietrytinio kampo ir ėjo tiesia linija iki dabartinės sankryžos su J. K. Chodkevičiaus ir Laisvės gatvėmis. 1771 metų miesto planas liudija, kad jungtimi tarp turgavietės ir Gargždų kelio XVII–XVIII amžiais gatvė taip ir netapo, nes ji rėmėsi į miestą juosusį akmenų pylimą (miesto sieną), o Gargždų kelias ties dabartine J. Jablonskio ir Vytauto gatvių sankryža įsiliejo į Kartenos kelią, kuris jungėsi su Kartenos (dab. Vytauto) gatve.
Žymės: 
Dingusi Kretinga, istorija, Julius Kanarskas, gatvės
Skaityti daugiau...

Gudai arba Gudgaliai – budriškių atmintyje išlikęs kaimas

Pateikta: 2019-04-08 15:16 (atnaujinta: 2019-04-09 08:43)
Daugelis mūsų krašto žmonių, gyvenančių arba užaugusių kaime, pergyvena, kad nyksta senieji tradiciniai kaimai. Tačiau gyvenvietės nyko visose istorinėse epochose. Vienas gyvenvietes neatstatomai sunaikindavo karai, o kitų kaimų nelikdavo vykdant žemės reformas. Nemažai jų į nebūtį išsiuntė pobaudžiavinė žemės reforma, kai plėtojant palivarkinį ūkininkavimą buvo naikinami palivarkui parinktoje žemėje atsidūrę kaimai. Toks likimas ištiko Gudus arba Gudgalius, apie kuriuos iš savo senelių yra girdėję tik Budrių apylinkės gyventojai.
Žymės: 
istorija, kaimai, Rajono kaimai, Gudai, Gudgaliai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Kveciai – seniausia Kretingos rajono vietovė

Pateikta: 2019-04-03 08:58 (atnaujinta: 2019-04-03 09:08)
Kveciai (žemaitiškai: Kvecē) – tarp Kretingos ir Palangos kurorto įsikūręs kaimas. Jo vardas pirmąkart paminėtas 1566 metų Kretingos valsčiaus inventoriuje. Tačiau archeologijos paminklai mena, kad tai esanti seniausia mūsų rajono vietovė, kurioje pirmieji gyventojai pasirodė dar mezolite.
***
Kaimas plyti Kretingos kaimiškosios seniūnijos vakariniame pakraštyje, ties riba su Vydmantų seniūnija, tarp Kretingsodžio ir Kiauleikių kaimų. Jis apima 916,87 hektaro ir pagal plotą seniūnijoje nusileidžia tik Tūbausiams ir Rūdaičiams. Šiaurės rytuose Kveciai ribojasi su Rūdaičiais ir Ankštakiais, pietvakariuose – su Vydmantais. 
Žymės: 
Kveciai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Bažnyčios arba Vienuolyno gatvė

Pateikta: 2019-03-29 15:05 (atnaujinta: 2019-03-29 15:13)
Priešais Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno pastatų ansamblį pradėjus 1609 metais statyti Karolštato (Kretingos) miestą, viešiems miesto piliečių susirinkimams ir turgui skirtą Turgaus aikštę su bernardinų Viešpaties Apreikšimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčia sujungusi gatvė buvo pavadinta Bažnyčios vardu. Šiandien šios gatvės nebėra – ją ženklina tarp prekybos centro „Maxima“ ir Vilniaus gatvės esanti važiuojamoji Rotušės aikštės dalis, palei kurią stovi daugiabučiai namai Rotušės a. 16, 17 ir 18.
***
Tai buvusi reprezentacinė Karolštato (Kretingos) gatvė, jungusi turgavietę su bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynu ir bažnyčia bei keliu (dab. Vilniaus gatve), vedusiu į Kretingos dvarą. Gatvės ilgis siekė apie 130 m, ji prasidėjo nuo turgavietės šiaurės vakarinio kampo ir baigėsi ties sankryža su J. K. Chodkevičiaus gatve, už kurios prasidėjo jau ne miesto, o bernardinų vienuolyno žemė. Šia gatve iš dvaro į miestą atvykdavo Kretingos dvarininkai ir valdytojai, į bažnyčią skubėdavo ir atgal grįždavo katalikų tikėjimo miesto piliečiai, kampininkai ir aukštesniosios (vidurinės) mokyklos moksleiviai, žygiuodavo religinės procesijos. 
Žymės: 
istorija, Dingusi Kretinga, gatvės, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Benaičiai. Kultūros paveldu ir vėjo jėgainėmis garsėjantis kaimas

Pateikta: 2019-03-27 10:51 (atnaujinta: 2019-03-27 11:01)
Kretingos rajono šiaurės vakariniame pakraštyje Latvijos pasienyje tarp Šventosios upės ir kelio Kretinga–Darbėnai–Skuodas driekiasi Benaičių kaimas, kuriame pravažiuojančius pasitinka didžiausias Baltijos pajūrio regione vėjo jėgainių parkas. Išlikę archeologijos paminklai liudija, kad tai viena seniausių mūsų rajono vietovių, apgyvendinta prieš penkis tūkstančius metų.
Žymės: 
Benaičiai, Rajono kaimai, kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Etnoarchitektūrinis Jakštaičių kaimas

Pateikta: 2019-03-12 14:44 (atnaujinta: 2019-03-12 14:57)
Mūsų rajono šiauriniame pakraštyje, Skuodo rajono paribyje tarp Salantų ir Grūšlaukės įsikūręs būdingas šiam Žemaitijos etnokultūriniam regionui Jakštaičių kaimas. Praeito šimtmečio antroje pusėje jį Lietuvoje išgarsino kretingiškio kraštotyrininko Igno Jablonskio, muziejininko Juozo Mickevičiaus ir vilniečio mokslininko Česlovo Kudabos 1967 m. aptiktos ir kultūros paminklų sąraše 1977 m. registruotos senos etnoarchitektūrinės sodybos, teikiančios etnografams ir architektūros tyrinėtojams daug vertingų žinių apie Šiaurės Vakarų Žemaitijos tradicinės liaudies architektūros raidą.
Žymės: 
kaimai, Rajono kaimai, Jakštaičiai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Puslapiai