Kretingos miestas nuo jo įkūrimo XVII amžiuje buvo daugiatautė gyvenvietė. Greta žemaičių jame gyveno vokiečiai, lietuvininkai, lenkai, latviai, rusėnai, rusai. Didžiausią tautinę bendruomenę XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje sudarė žydai aškenaziai, Lietuvoje vadinti dar litvakais. Jie įnešė svarbų vaidmenį į Lietuvos žydų (litvakų) kultūrą, paliko ryškius pėdsakus miesto ir krašto istorijoje.
Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas yra Berekas Joselevičius. Jis gimė 1764 metų rugsėjo 17 dieną viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų, stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės gatvės ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba – Josepo) šeimoje. Tuo metu pavardės buvo duodamos pagal tėvo vardą, todėl gimęs hebrajiškai buvo pavadintas Dovo Bero ben Josepo (liet. Dovo Bero, sūnaus Juozapo) vardu. Oficialioje to meto Abiejų Tautų Respublikos lenkų kalboje jis tapo Bereku Joselevičiumi. Berekas – lenkų kalboje naudota vardo Beras forma, o Joselevičius – iš tėvavardžio (aškenazių naudotoje jidiš kalboje Juozapas vadintas Joseliu) suformuota pavardė su lenkiška priesaga „–ewicz“.
