Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

KRETINGOS MUITINĖS IR ŪKIO BANKO PASTATAS

Pateikta: 2017-10-19 08:39 (atnaujinta: 2017-10-19 08:54)

Ūkio banko Kretingos skyriaus ir Kretingos apskrities viršininko įstaigos pastatas. XX a. 4 deš.

Kretingos savininkui ir Vilniaus vyskupui, kunigaikščiui Ignotui Jokūbui Masalskiui paliepus XVIII amžiaus paskutiniame ketvirtyje mieste naujus statyti tik mūrinius namus, vienas iš jų iškilo tuometinės Turgaus aikštės ir Vokiečių gatvės kampe, kur dabar stovi sovietmečiu statytas buvusio restorano ir valgyklos pastatas.
 
Namas pastatytas apie 1773–1776 metų dvaro lėšomis. Jis buvo mūrinis, dviejų aukštų, stačiakampio plano, stovėjo skersai posesijos, ilguoju fasadu atsuktas link aikštės. Sienos buvusios apylinkėse surinktų stambių lauko akmenų mūro, pastato kampai, karnizai, durų ir langų angų apvadai bei abu galiniai frontonai – dvaro plytinėje degtų raudonų plytų mūro, tinkuoti ir baltinti kalkėmis. Pastogėje buvusios įrengtos mansardos tipo gyvenamosios patalpos. Stogas – gegninės konstrukcijos, dengtas olandiško tipo čerpėmis, degtomis iš vietinio molio toje pačioje dvaro plytinėje.

JOSKAUDŲ ALKOS KALNAS – GINČIO ŠVENTYKLOS VIETA?

Pateikta: 2017-10-09 13:51 (atnaujinta: 2017-10-09 13:59)

Alkos kalno planas. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas

Joskaudų miške už Dimitravo stūkso legendomis apipintas Alkos kalnas. Daugeliui apylinkės gyventojų jis gerai žinomas dėl tragiškų 1941 metų įvykių, menančių Skuodo žydų bendruomenės holokaustą. Seniausių laikų Alkos kalno istorija dar neatskleista, o mus pasiekusios istorinės ir tautosakos žinios leidžia ją rekonstruoti tik fragmentiškai.
 

AUSTERIJOS PASTATAS

Pateikta: 2017-10-03 09:32 (atnaujinta: 2017-10-03 10:12)

Pastatas apie 1907 m. Fot. Paulina Mongirdaitė

Nuo įkūrimo Kretinga buvo medinis miestas, tik rotušė, pirklių namai ir prieglauda buvę mūriniai. Medinį miestą dažnai niokojo ugnis, todėl dvaro valdų šeimininku tapęs Vilniaus vyskupas, kunigaikštis Ignotas Jokūbas Masalskis 1771 metais parengtuose Kretingos grafystės valdymo nuostatuose nurodė, kad „Karolštato (taip XVII–XVIII amžiais vadinosi Kretinga, – aut.) miestas visas turi būti mūrinis“. Namus reikalauta statyti pagal projektus, suderintus su dvaro administracija. Manoma, kad dalį pastatų galėjo projektuoti architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, kuris 1793 metais parengė vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio namų Kretingoje brėžinius. Mūrinei statybai paspartinti vyskupas įsakė šalia senosios dvaro plytinės pastatyti dar vieną, kad „iš abiejų plytinių per metus mažiausiai būtų pagaminama 3 000 000 plytų“.

KALNO GRIKŠTŲ PRIEŠISTORĖS LIUDININKAI

Pateikta: 2017-09-25 10:10 (atnaujinta: 2017-09-25 10:27)

 1) Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu; 2) Kalno Grikštų II piliakalnis; 3) Kačaičių piliakalnis; 4) Kalno Grikštų senovės gyvenvietė; 5) Kalno Grikštų II senovės gyvenvietė; 6) Kalno Grikštų kapinynas (V–VI a.); 7) Raguviškių II kapinynas (II–IV a.; VIII–XIII a.); 8) Raguviškių II kapinynas (VIII–XIII a.)

Žalgirio seniūnijoje, abipus Raguviškių-Baublių kelio ir Kartenalės II (Didžiosios Kartenalės) upelio kairiajame Minijos upės krante plyti Kalno Grikštų kaimo žemė. Tai viena seniausių Kretingos rajono vietovių, kurioje žmonės nuolat gyvena nuo I tūkstantmečio prieš Kristų. Jų pėdsakus saugo pora senovės gyvenviečių, kapinynas ir net trys piliakalniai – Kalno Grikštų I ir II bei Kačaičių. Apie pastarąjį mūsų laikraštyje jau pasakojome, o šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo priešistorę ir jame prieš metus aptiktus abu piliakalnius.
 

Kretingos burmistras Tomas Dambrauskas

Pateikta: 2017-09-18 09:04 (atnaujinta: 2017-10-03 09:25)

Tomas Dambrauskas, Kretingos burmistras ir Kretingos apskrities tarybos narys. Nežinomas fotografas. Apie 1938 m.

Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Kretinga turėjo miesto savivaldos teisę. Miestui valdyti miestiečiai rinko tarybą, kurią sudarė 9 nariai. Tarybos nariai išsirinkdavo burmistrą, kuris vadovavo tarybos veiklai ir buvo aukščiausias miesto vykdomosios valdžios atstovas. Pirmuoju tarpukario Kretingos burmistru 1924 metais tapo Jonas Paulauskas iš Platelių valsčiaus Mačiūkių kaimo. 1934 metais jį pakeitė žurnalistas ir savivaldybininkas Tomas Dambrauskas, kilęs iš Suvalkijos.
 
Tomas Dambrauskas gimė 1899 metų spalio 14 dieną Rūdos kaime, esančiame tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, į vakarus nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės Gižų seniūnijos centro Gižų gyvenvietės.

SENOSIOS ĮPILTIES MARIJOS KALNELIS

Pateikta: 2017-09-11 08:50 (atnaujinta: 2017-09-11 09:06)

Piliakalnio planas. 1960 m. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4-12

Senosios Įpilties gyvenvietės šiaurės vakariniame pakraštyje, Įpilties ir Graistupio upelių santakoje priešais Pilies kalną, menantį kryžiuočių sudegintą istorinę Įpilties (Impilties) pilį, stūkso neišvaizdus ir mįslingas piliakalnis, vadinamas Marijos kalneliu. 
 
***
 
Marijos kalnelis registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ir saugomas kaip nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 5245), turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.

AUKSŪDŽIO PILALĖS

Pateikta: 2017-09-03 18:17 (atnaujinta: 2017-09-03 18:18)


Pilalės, Pilaitės kalno, Pilkalnio vaizdas iš rytų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2013 m.

Tarp Darbėnų ir Senosios Įpilties, abipus kelio į Skuodą, plyti vienas seniausių pajūrio krašto kaimų – Auksūdys. Pasakojama, kad jame priešistoriniais laikais veikė svarbi apylinkės pagonių šventykla, kurioje degusi šventoji ugnis ir buvo aukojamos aukos dievams. Dėl to, esą, kaimas buvęs pavadinta Auksūdžiu, t. y. Aukų kaimu. Šiandien gilią priešistorę mena kaime išlikę archeologijos paminklai – kapinynai, apeiginė vieta, atsitiktiniai archeologiniai radiniai, mitologiniai akmenys ir pora Pilalių – tariamų piliakalnių.

VALĖNŲ PILIAKALNIS – KRETINGOS ĮKŪRĖJO ARMONO PILIAVIETĖ?

Pateikta: 2017-08-30 09:52 (atnaujinta: 2017-08-30 10:03)


Valėnų, Šudabarzdžių (Kėkštų), Vitinių ir Sarčių (Cartų) kaimų žemių ribų planas. 1938 m.

Į pietus nuo Kretingos miesto, rajono pietvakariniame pakraštyje prie Dangės upės stūkso Pajūrio žemumai būdingas krantinis piliakalnis, esantis Valėnų kaimo žemių vakarinėje dalyje. Manoma, kad ant jo tautų kraustymosi laikotarpiu stovėjo legendinio Kretingos įkūrėjo, gotų karaliaus Armono pilis, menanti seniausias Kretingos miesto istorijos ištakas.

SENOSIOS ĮPILTIES KARO KALNAS

Pateikta: 2017-08-28 08:39 (atnaujinta: 2017-08-28 08:50)


Piliakalnis iš pietvakarių pusės. Juozo Mickevičiaus nuotr., 1959 m. Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys

Gilias istorines šaknis turintis Senosios Įpilties kaimas didžiuojasi piliakalnių gausumu. Jo žemėse vienas netoli kito išliko net trys piliakalniai, menantys senųjų šio krašto gyventojų kuršių kovas su priešais. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie atokiausiai nuo kaimo nutolusį, pačiame Kretingos rajono ir Lietuvos valstybės paribyje prie Šventosios upės stūksantį Karo kalną.

SENKŲ PILIAKALNIS

Pateikta: 2017-08-23 12:17 (atnaujinta: 2017-08-23 12:20)

Piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. 2011 m.

Praeities pažinimo šaltiniai liudija, kad svarbus vaidmuo Kretingos krašto priešistorėje teko Tenžės upei. Archeologijos duomenimis jos pakrantės priešistoriniais laikais buvusios tankiausiai apgyvendinta Vakarų Lietuvos teritorija, kurioje, 20 km ruože nuo ištakų iki žiočių, šiandien yra žinomi 3 pilkapynai, 10 kapinynų, trejetas piliakalnių, pora alkaviečių ir senovės gyvenvietė. Vienas iš naujausiai, prieš 15-ką metų išaiškintų senovės kultūros paminklų – Senkų piliakalnis.
 

Puslapiai