Julius Kanarskas

Didingas stotas, pergalės mūšiuose ir vardas aidėjo visoje Europoje. Apie ką tai? Taip, tai apie Joną Karolį Chodkevičių – vieną žymiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiką ir karvedį, Kretingos miesto įkūrėją.

2021 m. paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Šia, Kretingos miestui ypatinga proga paruošėme parodą „Didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460 m.“ Tai buvo neeilinė, charimaztiška asmenybė, pasižymėjusi strateginiu mąstymu.

Šios  didžios asmenybės garbei parengtą parodą buvo galima apžiūrėti nuo rugsėjo mėnesio, muziejaus patalpose. Esant karantinui, parodą perkeliame į virtualią erdvę šiandien, Kretingos miesto gimtadienio išvakarėse. Maloniai kviečiame pasižvalgyti, susipažinti, o gal ir iš naujo atrasti, tai ką žinojote, o galbūt ir nežinojote apie didįjį karvedį.

Sausio 15 d. sukanka 250 metų, kai gimė viena iškiliausių XIX a. Žemaitijos ir Lietuvos asmenybių Jurgis Pabrėža, labiau žinomas vienuoliniu tėvo Ambraziejaus vardu. Šį pasaulį jis išvydo Lenkimų parapijos Večių kaime, o savarankišką gyvenimo kelią pradėjo bei ryškiausius pėdsakus paliko Kretingoje.

Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, abipus Karkluojės upelio ir kelio į Kulius, plyti Kupšių kaimas. Tai nedidelis Kartenos dvaro žemėje išaugusi nedidelė žemdirbių gyvenvietė, skaičiuojanti kelių šimtmečių istoriją.

Senosios žemdirbystės vietos – tai nuo seniausių laikų naudoti ansktyvosios žemdirbystės laukai. Juos ženklina vandens telkinių pakrantėse išlikusios akmenų krūsnys ir pylimai, kurie dažniausiai jungiasi tarpusavyje ir sudaro aptvarus. Valakų reformai XVI a. II p. įtvirtinus trilaukę žemdirbystės sistemą, dauguma senųjų laukų atsidūrė už valakais išmatuotų dirbamos žemės sklypų, bendrųjų ganyklų žemėje. Ją Lietuvos žemės reformos metu išdalinus, dauguma senųjų laukų buvo sunaikinta. Iki mūsų dienų jie išliko miškuose arba miško žemėje.

Į rytus nuo Kartenos miestelio, prie Palangos–Šiaulių plento stūkso Gaudučių dvaro sodybos liekanos. Jos ženklina Gaudučių kaimą, kurio žemės driekiasi nuo plento iki pat Alanto ir Karkluojės upelių santakos. Tai sena Kartenos dvaro ir valsčiaus žemdirbių gyvenvietė, kurios istorinę raidą ne kartą keitė XIX a.–XXI a. žemės ir administracinės-teritorinės reformos.

***

Šiandien Gaudučiams priklauso 462,77 ha žemės. Joje 2015 m. buvo registruotos 8 sodybos, kuriose 2011 m. gyveno 36 gyventojai. Rytiniame pakraštyje plyti Klaipėdos sklandytojų klubo Kartenos aerodromas, kurio administraciniai ir pagalbiniai pastatai glaudžiasi Daiginio miško pakraštyje. Vakaruose kaimas ribojasi su Gintarais, pietvakariuose – su Vėlaičiais, pietuose – su Lygnugariškiais, pietryčiuose – su Kupšiais ir Mamiais. Šiaurėje Gaudučius nuo kaimynystėje esančių Dauginčių skiria Palangos–Šiaulių plentas, o rytuose nuo Baltmiškių kaimo – jau minėtas Daiginio miškas.

Šiemet minime 460-ąsias žymiausio Lietuvos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus gimimo metines. Šis asmuo XVI a. pradžioje ryžtingai pasuko kita linkme Kretingos istoriją, įkurdamas čia bernardinų (pranciškonų) vienuolyną ir bažnyčią, paversdamas Kretingą prekybos ir amatų centru.

***

Jonas Karolis gimė 1560 m. Vilniuje, įtakingo rusėnų kilmės Lietuvos didiko, pėstininkų etmono Jono Chodkevičiaus (1537–1569) ir iš Krokuvos vaivadų giminės kilusios Kristinos Zborovskos-Chodkevičienės († 1588 m.) šeimoje. Didelės įtakos jo auklėjimui turėjo motina, su kuria jis vaikystėje atvyko į Muišės dvarą. Mokslo pradmenis įgijęs namuose, nuo 1573 m. studijavo Vilniaus, Ingolštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Keliaudamas po Europą, įgijo teorinių ir praktinių karinės vadybos žinių, o grįžęs į gimtinę, tarnavo didžiajam kunigaikščiui.