Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Žutautai ir Greičiai

Pateikta: 2019-08-22 09:45 (atnaujinta: 2019-08-22 09:52)
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietrytiniame pakraštyje abipus Kartenos–Mikoliškių–Vėžaičių kelio plyti Žutautų ir Greičių kaimų žemės, kurias skiria Mažosios Kartenalės upelis, oficialiai vadinamas Kartenale II. Prieš porą–trejetą šimtų metų šioje teritorijoje plytėjo vienas – Žutautų kaimas, kuriam taip pat priklausė Žutautų Medsėdžiai, Žutautų, Bumbulynės ir Trakynės (Trakų) miškai bei rytinė Alksnos miško dalis.
Žymės: 
kaimai, Rajono kaimai, Žutautai, Greičiai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Kretingos grafai Tiškevičiai. Sofija Marija Tiškevičiūtė

Pateikta: 2019-08-19 09:02 (atnaujinta: 2019-08-19 09:20)
Gimė 1874 metų kovo 26 dieną grafų Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių šeimoje. Motinos garbei buvo pakrikštyta Sofija, o taip pat grafams Tiškevičiams būdingu antruoju vardu – Marija. Ji nebuvo pirmoji duktė, gavusi Sofijos vardą. Šiuo vardu 1862 m. taip pat buvusi pakrikštyta kūdikystėje mirusi pirmagimė Sofijos ir Juozapo Tiškevičių dukra.
 
Prižiūrima ir auklėjama guvernančių, Sofija Marija ankstyvosios vaikystės metus praleido Lentvario dvare, o apie 1878 metus su šeima persikėlė į Kretingos dvare pradėta įruošti naująją tėvų rezidenciją. Vasaras su tėvais, broliais, seserimis, pusbroliais, pusseserėmis, giminėmis, artimaisiais ir guvernantėmis leido senajame Palangos dvare, grafų Tiškevičių šeimos vasaros rezidencijoje.
Žymės: 
Tiškevičiai, Sofija Marija Tiškevičiūtė, istorija, grafai, Julius Kanarskas, Kretingos dvaras, Dingusi Kretinga
Skaityti daugiau...

Lapgaudžiai – lapių gaudytojų vardu pavadintas kaimas

Pateikta: 2019-08-14 08:28 (atnaujinta: 2019-08-14 08:33)
Lapgaudžiai – Minijos kairiajame krante esantis mažiausiais Kartenos seniūnijos kaimas, kuriam tenka 53,84 ha žemės. Kretingos rajono savivaldybėje už jį mažesni tik Medininkai, Ilginiai, Dimitravas, Grabšyčiai ir Užkylininkai. Tai dar vienas išnykęs Kretingos krašto kaimas, kuriam liko tik žemė, vardas ir jame užaugusių žmonių prisiminimai.
***
Kaimui priklausanti žemė apima apie 1,3 km ilgio šiaurės–pietų kryptimi ir per 400 metrų pločio didžiulį lauką, įsiterpusį tarp rytuose esančių Dauginčių bei į vakarus nusitęsusių Sakuočių kaimų žemių. Pietiniu galu laukas remiasi į Martynaičių kaimą, o šiauriniu – į Minijos kilpą. Didžioji kaimo žemės dalis yra ariama. Tik Minijos slėnis ir pakrantės apaugusios mišku.
Žymės: 
kaimai, Rajono kaimai, Lapgaudžiai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Kūlsodis. Kaimas, kuriam vardą davė rieduliai

Pateikta: 2019-08-13 09:13 (atnaujinta: 2019-08-13 09:24)
Abipus Blendžiavos upelio žemupio plyti Kūlsodžio kaimo žemė, kurią nuo kaimynystėje esančių Nasrėnų skiria Salanto upė. Nuo Nasrėnų tilto pro kaimą kelias veda į Stropelius, o šiauriniu pakraščiu praeina kelias Nasrėnai–Imbarė–Salantai. Rytine dalimi prateka Jonupis – didžiausias kairysis Blendžiavos intakas.
***
Kūlsodžio kaime išlikęs kapinynas ir dvejos senosios kaimo kapinės liudija, kad jo žemėje žmonės nuolat gyvena nuo priešistorinių laikų. Priešistorinių gyvenviečių archeologai dar neieškojo, tačiau jų pėdsakų turėtų būti išlikę vaizdingame Blendžiavos žiočių slėnyje, abipus upelio ir kairiajame Salanto krante.
Žymės: 
Kūlsodis, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Padegaliai – kaimavietė prie Degalo upelio

Pateikta: 2019-07-18 09:42 (atnaujinta: 2019-07-18 09:46)

Padegalių užusienis Kretingos grafystės 1771 metų žemėlapyje. Fragmentas iš Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomo Kretingos grafystės žemėlapio XVI–XVIII amžiais augant Europoje žemės ūkio produkcijos paklausai, daugelio Žemaitijos dvarų, ypač buvusių Prūsijos kunigaikštystės (karalystės) pasienyje, savininkai įvairiai skatino savo valdų valstiečius didinti žemės ūkio produkcijos gamybą. Vienu iš žemdirbystės plėtros būdų buvo naujų nedidelių kaimų kūrimas plėšininėje dvarui priklausančioje miško, bendrųjų ganyklų ir pievų žemėje. Nemažai kaimų tuo metu įsikūrė ir Kretingos dvaro plėšininėje žemėje. Tarp jų buvo Padegaliai.

***

Padegaliais vadinta gyvenvietė XVIII–XIX amžiais buvo įsikūrusi Degalo upelio aukštupyje, dabartinio Petreikių kaimo, esančio Žalgirio seniūnijoje, žemės šiaurės rytinėje dalyje. Tai buvo užusienis, t. y. už gatvinių-valakinių kaimų ribų įsikūrusios kelios sodybos su joms priskirta ariama ir ganyklų (pievų) žeme, įsiterpusia tarp kitų dvarui priklausančių žemių.

Žymės: 
kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Jurgaičiai. Pobaudžiavinės reformos sunaikintas kaimas

Pateikta: 2019-07-09 10:47 (atnaujinta: 2019-07-09 10:49)
Salantų dvaro inventoriuose bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios metrikų knygose ir parapijiečių sąrašuose nuo XVII amžiaus minimas Jurgaičių kaimas. Jį sunaikino 1861 metais pradėta įgyvendinti pobaudžiavinė žemės reforma, o šiandien šio kaimo žemėje plyti pietinė Salantų miesto dalis ir Žvainių kaimas.
Žymės: 
kaimai, Rajono kaimai, Jurgaičiai, Julius Kanarskas, istorija
Skaityti daugiau...

Kretingos grafai Tiškevičiai. Vilniaus verslininkas ir mecenatas Antanas Tiškevičius

Pateikta: 2019-06-28 11:47 (atnaujinta: 2019-08-19 09:20)

Kadetų korpuso auklėtinis Antanas Tiškevičius. Nežinomas fotografas. Sankt Peterburgas (Rusija), XIX a. 9 deš. Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys (KM-IF7087) Ryškų pėdsaką Vilniaus miesto XIX a. pabaigos–XX a. pradžios istorijoje palikęs pramonininkas, fabrikantas, pirklys, meno mecenatas, visuomenininkas ir miesto valdybos narys Antanas Tiškevičius gimė 1866 m. gruodžio 12 d. Lentvario dvare, grafų Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) Sofijos Horvataitės (1837–1919) šeimoje.

Žymės: 
istorija, Kretingos dvaras, Julius Kanarskas, Dingusi Kretinga, Tiškevičiai, grafai, Antanas Tiškevičius
Skaityti daugiau...

Barkeliai ir Naujukai

Pateikta: 2019-06-25 08:41 (atnaujinta: 2019-06-25 08:51)
Vykdami keliu iš Darbėnų į Vaineikius, pravažiuojame pro Barkelių kaimą, prie kurio šiaurėje glaudžiasi Naujukų kaimo žemė. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienas kaimas, kurio žemė driekėsi abipus Dubupio upelio tarp Kašučių ir Šlaveitų bajorkaimių bei Darbėnų ir Vaineikių kaimų.
***
Darbėnų apylinkėse nuo seno plytėjo miškai, kurie nuo XV a. priklausė Platelių seniūnijos Palangos giriai, plytėjusiai nuo jūros iki Vaineikių miškų masyvo. Žemdirbystei tinkamoje plėšininėje žemėje pradėjus kurtis iš Žemaitijos atsikeliančioms žemdirbių šeimoms, jų nausėdijoms administruoti XVI a. buvo įkurtas Darbėnų dvaras, priklausęs didžiojo Lietuvos kunigaikščio Palangos valdai (seniūnijai).   
Žymės: 
Barkeliai, Naujukai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Kartenos (Vytauto) gatvė – Kretingos miesto vartai

Pateikta: 2019-06-12 12:22 (atnaujinta: 2019-06-12 12:29)
Nuo XVI a. pabaigos Kretinga buvo svarbus užsienio prekybos centras, į kurį nuo Kartenos parėjo vienas pagrindinių prekybos kelių, jungusių Šiaurės Žemaitiją su Klaipėdos uostu. Statant 1609 m. Karolštato (Kretingos) miestą, naujos gyvenvietės teritorijoje atsidūrusi šio kelio atkarpa buvo pavadinta Kartenos gatve ir nešiojo šį vardą 320 metų. Pasitinkant Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, gatvė buvo pervadinta šio didžiojo Lietuvos kunigaikščio vardu, kurį išlaikė iki mūsų dienų.
Žymės: 
Kretinga, istorija, Dingusi Kretinga, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Pirmąją Kalnalio bažnyčios Krikšto metrikų knygą pasklaidžius

Pateikta: 2019-06-03 08:42 (atnaujinta: 2019-06-03 09:02)
Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, visų bažnyčių, savivaldybių ir visuomeninių organizacijų dokumentai 1940 m. buvo suvežti į Kretingoje įkurtą apskrities archyvą. Po karo archyvui likus be apsaugos, kretingiškiai dokumentus ėmė naudoti prakurui ir tabako suktinėms. Inžinierius Ignas Jablonskis iš naikinamo archyvo atrinko vertingesnius dokumentus ir perdavė Kretingos muziejui. Tarp jų buvo ir Kalnalio bažnyčios krikšto metrikų knyga su autentišku įrašu apie būsimojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus (1801–1875) krikštą.
***
Pirmoji Kalnalio Romos katalikų bažnyčios krikšto metrikų knyga pradėta pildyti 1793 m. gegužės 17 d., o baigta – 1821 m. rugpjūčio 26 d. Iš viso joje sunumeruoti 75 lapai, kuriuose yra 1007 įrašai apie Šv. Lauryno bažnyčioje krikštytus kūdikius, jų tėvus ir krikštatėvius.
Žymės: 
Kalnalis, Motiejus Valančius, istorija, Rajono kaimai, kaimai, Julius Kanarskas
Skaityti daugiau...

Puslapiai