Informacija

Muziejaus ekspozicijų, esančių centriniuose rūmuose, vandens malūne ir ūkvedžio name, lankymas (1 bilietas):

* suaugusiesiems nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. – 4,00 Eur;

* suaugusiesiems nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. – 5 Eur;

* moksleiviams, studentams – 1,20 Eur;

* pensininkams – 2 Eur.

Valstybinių švenčių dienomis ir darbo dienomis antradieniais, o vasaros sezono metu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) ir pirmadieniais įėjimas į Žiemos sodą (1 bilietas):

* suaugusiesiems – 2 Eur;

* moksleiviams, studentams, pensininkams – 1,00 Eur.

_{Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų, kurios yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis su Muziejumi, ekskursijų grupėms – 30 proc. nuolaida.}

_{Nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 15 d., trečiadieniais Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, pateikus mokinio pažymėjimą, - įėjimas nemokamas.}

_{Asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygio netekimas 45 ir daugiau procentų bei turintiems I ir II grupių invalidumą, vaikų globos namų auklėtiniams, ikimokyklinio amžiaus vaikams – įėjimas nemokamas.}

Kitos paslaugų kainos

Rudens-žiemos sezono metu (09.01 - 06.01)

Muziejaus centrinių rūmų, vandens malūno ir ūkvedžio namo ekspozicijų darbo laikas

I - II Poilsio diena
III - VII 10.00 - 18.00

Žiemos sodo darbo laikas

I Poilsio diena
II-VII 10.00 - 18.00

Kasos darbo laikas

II - VII 10.00 - 17.30

Vasaros sezono metu (06.01 - 08.31)

Muziejaus centrinių rūmų, vandens malūno ir ūkvedžio namo ekspozicijų darbo laikas

I - II Poilsio diena
III - VII 10.00 - 18.00

Žiemos sodo darbo laikas

I 10.00 - 18.00
II - VII 10.00 - 20.00

Grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus darbo laikas

Nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.

II, VI 15.00 – 16.30 (pagal išankstinę registraciją)

Nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.

II – VI 10.00 – 17.30

***

Valstybinių švenčių dienomis dirba tik Žiemos sodo ekspozicija.

Kretingos muziejus

Julius Kanarskas

Lemtingieji 1919-ieji: Kretinga prieš 100 metų

Pateikta: 2019-11-04 11:42 (atnaujinta: 2019-11-04 11:48)

Lietuvos Tarybai paskelbus apie valstybingumo atkūrimą, savivaldos ir centrinę valdžią atstovaujančias institucijas Kretingoje pradėta kurti tik 1918-ųjų pabaigoje. Tačiau teisėtų savivaldos ir valdinių įstaigų steigimo procesas užtruko, kadangi valsčiuose valdžią į savo rankas paėmę revoliuciniai komitetai nepripažino Lietuvos Valstybės Tarybos paskirtos Laikinosios Vyriausybės. Todėl moderniųjų laikų Kretingos istoriją nulėmė 1919-ųjų metų įvykiai, kurių metu buvo sukurta vykdomoji ir teisminė valdžia, sudarytos sąlygos švietimo, sveikatos apsaugos, politinio ir visuomeninio gyvenimo plėtrai.

Žymės:

istorija, Kretinga, Dingusi Kretinga, Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...

Daubėnai – šalia Tenžės daubos išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-10-21 09:31 (atnaujinta: 2019-10-21 09:37)

Daubėnų (Dowbiany) ir Senųjų Daubėnų (Dowbiany stary) kaimų 1914–1918 m. planas. Ištraukos iš Vokietijoje 1914 m. išleisto Rusijos imperijos Darbėnų apylinkių žemėlapio (viršuje) ir 1918 m. spausdinto Vokietijos imperijos Nemirsetos apylinkių žemėlapio

Važiuodami plentu iš Kretingos į Darbėnus, įveikę pusiaukelę ir pakilę iš Juodupio slėnio patenkame į Daubėnų kaimą. Dešinėje kelio pusėje visą rytinę kaimo dalį užima Daubėnų sodininkų bendrijos gyvenvietė, šalia kurios, kitapus kelio ir pamiškėse už geležinkelio stūkso kelios vienkieminės sodybos. Archeologijos paminklai liudija, kad Daubėnai viena seniausių mūsų krašto gyvenviečių, kurioje žmonės apsigyveno I tūkstantmetyje po Kristaus.

Žymės:

istorija, kaimai, Rajono kaimai, Daubėnai, Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...

Magistralinė Kretingos gatvė, jungusi miestą su Klaipėdos keliu

Pateikta: 2019-10-15 09:22 (atnaujinta: 2019-10-15 09:35)

Vokiečių gatvės ir Žydų Naujamiesčio XVIII a. planas. Parengė matininkas Pranciškus Jodka, 1771 m. Eksplikacija: 1) Karolštato arba Kretingos miestas; 2) Žydų Naujamiestis; 3) Kretingos kaimas (Kretingsodis); 4) Vokiečių gatvė; 5) Karolštato turgavietė; 6) Žydų Naujamiesčio turgavietė; 7) Projektuojama naujoji Žydų Naujamiesčio turgaus aikštė; 8) Užpečių tiltas; 9) Klaipėdos kelias; 10) Palangos kelias; 11) Magistratui priklausantys namai; 12) Miesto vandens malūnas; 13) Akmenos tiltas. © LVIA f.SA, b.19548

Statant XVII a. pradžioje Karolštatą (taip XVII–XVIII a. oficialiai vadinosi Kretingos miestas), nuo turgavietės link Akmenos upės slėnio salos ir brastos buvusi nutiesta gatvė, sujungusi miestą su keliais, vedančiais link Klaipėdos ir Šventosios uostų. Ši magistralinė miesto arterija iš pradžių vadinta Vokiečių, vėliau – Palangos, Vandens, Pakalnės, o paskutinius 90 metų – Birutės gatve.

Žymės:

Dingusi Kretinga, istorija, Kretinga, Birutės g., Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...

Lendimai. Plėšimuose išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-10-08 09:59 (atnaujinta: 2019-10-08 10:04)

Lendimų kaimo planas. Ištrauka iš Latvijos karo topografų parengto Rucavos apylinkių žemėlapio. 1927–1931 m.

Į pietus nuo gilias istorines šaknis turinčio Senosios Įpilties kaimo abipus kelio į Laukžemę stovi Lendimų sodybos. Kaimo vakariniu pakraščiu palei Latvijos sieną vingiuoja Šventosios upė, rytinę dalį apima Šilinės (Vidgirių) miškas, o šiauriniame pakraštyje stovi Darbėnų gimnazijos Piliakalnio ugdymo skyriaus pastatai.

Žymės:

kaimai, Rajono kaimai, Lendimai, istorija, Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...

Feliksas Vincentas Tiškevičius – šeimos rezidencijos ir kurorto Palangoje kūrėjas

Pateikta: 2019-09-30 11:37 (atnaujinta: 2019-09-30 11:48)

Kadetas Feliksas Vincentas Tiškevičius. Fot. Otas Vaitkė. Klaipėda, XIX a. 9 deš. © KM IF-7046

Jauniausias Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sūnus gimė 1869 m. liepos 19 d. grafų šeimai tebegyvenant pirmojoje savo rezidencijoje – Lentvario dvare. Tų pačių metų rugpjūčio 17 d. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje buvo pakrikštytas Feliksu Vincentu.

Žymės:

istorija, Tiškevičiai, Feliksas Vincentas Tiškevičius, Julius Kanarskas, grafai

Skaityti daugiau...

Kirkšiai. Kaimas, kurį mena senas kelias ir dykra virtę laukai

Pateikta: 2019-09-25 09:16 (atnaujinta: 2019-09-25 13:26)

Kirkšių kaimas (Киркшa) ir užusienis (З. Киркшa) 1872 metų plane. Ištrauka iš carinės Rusijos karo kartografų parengto Kretingos apylinkių topografinio žemėlapio

Į šiaurės vakarus nuo Salantų, tarp Juodupėnų ir Bargalio kaimų plyti Kirkšių kaimas. Jis priklauso tiems sovietmečio melioracijos ir kolektyvizacijos sunaikintiems kaimams, kurių išliko tik pavadinimas ir plačiais dirbamais laukais paversta žemė be trobesių ir juose gyvenusių žemdirbių šeimų. Per kaimą tebevingiuoja vienas seniausių apylinkės kelių, iš Salantų pro Žudgalį ir Kirkšius vedęs link Urbaičių ir Juodupėnų.

Žymės:

kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas, Kirkšiai

Skaityti daugiau...

Žutautų Medsėdžiai

Pateikta: 2019-09-09 09:11 (atnaujinta: 2019-09-09 09:19)

Žutautų užusienis (З. Жутовты) XIX a. 6–8 dešimtmečiais. Fragmentas iš Rusijos imperijos karo kartografų 1872 m. išleisto Kretingos apylinkių topografinio žemėlapio

Kretingos rajono savivaldybės ir Žalgirio seniūnijos teritorijos pietrytiniame pakraštyje, paribyje su Plungės rajono Palioniškių kaimu ir Reiskių tyru, Žutautų, Bumbulinės ir Trakynės (Trakų) miškų masyve buvo išsimėčiusios Žutautų Medsėdžių kaimo sodybos. Šiandien kaimo nebėra, o jį mena senosios kapinės su memorialiniais smulkiosios architektūros paminklais.

Žymės:

kaimai, Rajono kaimai, istorija, Žutautų Medsėdžiai, Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...

Elena Klotilda Marija Tiškevičiūtė

Pateikta: 2019-09-02 08:48 (atnaujinta: 2019-09-02 08:57)

Jauniausia Juozapo Tiškevičiaus ir Sofijos Horvataitės duktė gimė 1876 m. rugpjūčio 10 d. Kretingos dvare. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei ir šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčioje buvo pakrikštyta Elena Klotilda Marija. Klotildos vardą ji gavo senelės iš motinos pusės Klotildos Volodkavičiūtės garbei.

Augo Kretingos dvare prižiūrima auklių ir guvernančių. Nuo vaikystės pasižymėjo gyvu charakteriu, judrumu, komunikabilumu, nesunkiai rasdavo bendrą kalbą tiek su namiškiais, tiek ir su svečiais. Mėgo puošniai rengtis ir jodinėti žirgais, ypač tėvo augintais žemaitukais. Sykį Palangos pajūryje dalyvavo tėvo surengtose žemaitukų varžybose, kuriose su broliu Antanu jojo ant žirgo dviviečiame cirko artistų balne.

Žymės:

Tiškevičiai, Elena Klotilda Marija Tiškevičiūtė, istorija, Julius Kanarskas, grafai, Kretingos dvaras, Dingusi Kretinga

Skaityti daugiau...

Šašaičiai. Kaimas tarp Jokūbavo ir Minijos

Pateikta: 2019-08-26 14:31 (atnaujinta: 2019-08-26 14:39)

Seniausias Šašaičių kaimo planas. Autorius – Lydos pavieto matininkas Pranciškus Jodka. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo (F. SA-19548)

Į rytus nuo Jokūbavo miestelio, tarp Jokūbavo miško ir Minijos upės plyti Šašaičių kaimo žemės. Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas minimas nuo 1566 metų, tačiau archeologiniai radiniai liudija, kad gyventojai jame įsikūrė keliais šimtmečiais anksčiau. Įdomu tai, kad Kretingos dvarui, vėliau – Kretingos valsčiui, priklausęs kaimas beveik keturis šimtus metų buvo visiškas eksklavas, iš visų pusių apsuptas Kartenos ir Gargždų valsčiams priklausiusių kaimų ir miškų.

Žymės:

Šašaičiai, kaimai, Rajono kaimai, istorija, Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...

Žutautai ir Greičiai

Pateikta: 2019-08-22 09:45 (atnaujinta: 2019-08-22 09:52)

Žutautų kaimo 1905–1913 m. planas. Ištrauka iš Vokietijos imperijos karo topografų 1913 m. parengto Kartenos apylinkių žemėlapio

Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietrytiniame pakraštyje abipus Kartenos–Mikoliškių–Vėžaičių kelio plyti Žutautų ir Greičių kaimų žemės, kurias skiria Mažosios Kartenalės upelis, oficialiai vadinamas Kartenale II. Prieš porą–trejetą šimtų metų šioje teritorijoje plytėjo vienas – Žutautų kaimas, kuriam taip pat priklausė Žutautų Medsėdžiai, Žutautų, Bumbulynės ir Trakynės (Trakų) miškai bei rytinė Alksnos miško dalis.

Žymės:

kaimai, Rajono kaimai, Žutautai, Greičiai, istorija, Julius Kanarskas

Skaityti daugiau...

Paieškos forma

Informacija

Rudens-žiemos sezono metu (09.01 - 06.01)

Muziejaus centrinių rūmų, vandens malūno ir ūkvedžio namo ekspozicijų darbo laikas

Žiemos sodo darbo laikas

Vasaros sezono metu (06.01 - 08.31)

Muziejaus centrinių rūmų, vandens malūno ir ūkvedžio namo ekspozicijų darbo laikas

Žiemos sodo darbo laikas

Julius Kanarskas

Lemtingieji 1919-ieji: Kretinga prieš 100 metų

Daubėnai – šalia Tenžės daubos išaugęs kaimas

Magistralinė Kretingos gatvė, jungusi miestą su Klaipėdos keliu

Lendimai. Plėšimuose išaugęs kaimas

Feliksas Vincentas Tiškevičius – šeimos rezidencijos ir kurorto Palangoje kūrėjas

Kirkšiai. Kaimas, kurį mena senas kelias ir dykra virtę laukai

Žutautų Medsėdžiai

Elena Klotilda Marija Tiškevičiūtė

Šašaičiai. Kaimas tarp Jokūbavo ir Minijos

Žutautai ir Greičiai

Puslapiai