Skip to content Skip to navigation

kaimai

Dauginčių kaimas

Pateikta: 2019-01-21 12:37 (atnaujinta: 2020-03-17 10:36)
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, tarp Palangos–Šiaulių plento ir Minijos upės, už Kartenos miestelio plyti Dauginčių kaimas. Jis apima 678,47 ha dydžio teritoriją, kuri rytuose ribojasi su Pecelių ir Cigonalių, o vakaruose su Lapgaudžių, Martynaičių ir Gintarų kaimais. Rytiniu pakraščiu teka Dubeikio upelis, o šiaurine dalimi – Slinkupis, įtekantis į Miniją, kuri šiaurėje Dauginčius skiria nuo Sauserių kaimo. Pietiniu pakraščiu praeina Palangos–Šiaulių plentas, skiriantis kaimą nuo Gaudučių. Šiaurinėje dalyje Minijos vingyje ošia paslaptingas Šilpelkės miškas, kuris su Sinkupio pakrantėmis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Kaimas prie Erlos upės vingio

Pateikta: 2018-12-31 09:30 (atnaujinta: 2020-03-17 10:37)
Salantų regioniniame parke, Kretingos rajono šiaurės rytiniame pakraštyje, ties riba su Skuodo rajonu, abipus kelio Skuodas–Plungė plyti Erlėnų kaimas. Istorijos šaltiniai liudija, kad tai esanti viena seniausių ir didžiausių Salantų krašto gyvenviečių, kurios vardas minimas nuo 1511 metų.

Pirkuliai – istorinė Latvelių kaimo dalis

Pateikta: 2018-12-19 15:28 (atnaujinta: 2020-03-17 10:37)
Vieškelio Darbėnai–Grūšlaukė kairėje pusėje  priešais sankryžą su keliuku, pareinančiu iš Kumpikų, tarp Auksūdžio ir Latvelių plytėjo kelių vienkieminių sodybų kaimas, vadintas Pirkuliais. Teritorinės-administracinės reformos ir sovietmečio melioracija jį sunaikino. Šiandien istorinėje kaimavietėje plyti miškų juosiami dirbami laukai, kurių vakariniu pakraščiu teka melioracijos kanalu paverstas dešinysis Šlaveitos intakas – Laukupio upelis.

Ką mena Kumpikų kaime pastatyti atminimo ženklai

Pateikta: 2018-11-19 10:43 (atnaujinta: 2020-03-20 11:19)
Kumpikų kaimo žemių galulaukėje, prie kelio Grūšlaukė–Vaineikiai, netoli Smeltės, nuo seno stovėjo vienišas monumentalus kryžius. Greta jo 2018 m. sausio 5 d. iškilo tipinis atminimo ženklas, skelbiantis, kad šioje vietoje buvo Kardo rinktinės partizanų rėmėjų Barboros ir Jono Kontrimų sodyba. Šiemet sukanka 105-eri metai, kai šioje sodyboje gimė žymus partizaninio judėjimo dalyvis, Kardo rinktinės kūrėjas ir vadas Kazimieras Kontrimas (1913–1952), žuvęs netoli gimtųjų namų.

Marų kapinaitės – primirštos mūsų protėvių amžinojo poilsio vietos

Pateikta: 2018-11-09 15:57 (atnaujinta: 2020-03-20 11:20)

Klibių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais. Fot. Julius Kanarskas, 2009 m. Visų Šventųjų dieną civilinėse ir konfesinėse kapinėse sužibo tūkstančiai žvakių liepsnelių. Taip mes pagerbėme amžinybėn iškeliavusius artimuosius. Tačiau savivaldybės teritorijoje yra dar dešimtys senųjų kapinių, kuriose ilsisi pamiršti tolimi mūsų protėviai. Deja, retai kas juos prisimena ir pagerbia jų atminimą.

Imbarės praeities puslapius pasklaidžius

Pateikta: 2018-06-05 08:36 (atnaujinta: 2020-03-17 10:53)
Legendinė pilies valdovo duktė Imbarė. Skulptorius Liudas Ruginis. Salantai, 2003 m.Imbarė – seniausia Salantų krašto vietovė, garsėjanti gilia praeitimi, žilą priešistorę menančiomis kultūros paveldo vertybėmis ir iškiliomis asmenybėmis. Šiemet sukako 765 metai, kai rašytiniuose istorijos šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Imbarės vardas. Pirmasis vietovės paminėjimas tradiciškai laikomas jos įkūrimo data.
***
Archeologijos duomenys liudija, kad Imbarėje žmonės nuolat gyvena nuo II tūkstantmečio prieš Kristų. Vienas ankstyviausių jų pėdsakų – gludinto akmens laivinis kovos kirvis aptiktas Gaivališkėje, kuri seniau priklausė Imbarės kaimui. Pirmieji gyventojai kūrėsi prie Salanto upės. Šalia santakos su Pilsupiu aptikta seniausia gyvenvietė liudija, kad imbariečių protėviai gyveno nedideliuose, keturkampio plano, stulpinės konstrukcijos pastatuose, kurių sienos buvusios išpintos virbais, o šilumai palaikyti apkrėstos moliu. Patalpas šildė apvaliose duobėse įrengti židiniai, naudoti ir maisto gamybai.

Ubagiškiai – kaimas, kurį įkūrė Grūšlaukės ubagai

Pateikta: 2018-04-16 12:36 (atnaujinta: 2020-03-17 10:55)
Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo 1872 m. parengto žemėlapio fragmentas su Grūšlaukės apylinkės vietovėmis. Į šiaurės vakarus nuo Grūšlaukės pažymėti kaimo ganyklose esantys naujakurių užusieniai (rus. З. Грушлавки), kurie vėliau pavadinti Grūšlaukės MedsėdžiaisŠalyje vykstančios ekonominės ir socialinės permainos negrįžtamai keičia mūsų krašto demografinę situaciją. Provincijos jaunimui keliantis į miestus ar išvykstant į svetimus kraštus, o senoliams iškeliaujant amžinybėn, nyksta ir atokiau nuo miestų ir miestelių nutolę kaimai. Išmirę, be sodybų likę kaimai administracinio-teritorinio suskirstymo reformų metu braukiami iš gyvenamųjų vietovių sąrašų, o jų žemė prijungiama prie išlikusių stambesnių gyvenviečių.

Į Padvarių praeitį pažvelgus

Pateikta: 2018-04-03 09:46 (atnaujinta: 2020-03-17 10:55)
Padvarių pilkapiai. II–I a. prieš Kristų. Fot. Julius Kanarskas. 2002 m.Kretingos rajono savivaldybės Gatvių pavadinimų suteikimo komisija pritarė pasiūlymui Padvarių kaimą su Klibiais jungiančią gatvę pavadinti Zobernių vardu. Tai seniausias kaimo pavadinimas, naudotas iki XIX a. vidurio. Ta proga norėtume skaitytojus supažindinti su Kretingos priemiesčiu tapusių Padvarių istorija, kurios ištakos siekia gilius priešistorinius laikus.

Salantų (Žvainių) Gaidžio kalnas

Pateikta: 2018-03-12 11:23 (atnaujinta: 2020-03-17 10:56)
Gaidžio kalnas su koplyčia nuo Salantų pusės. Fot. Julius Kanarskas. 1997 m.Žvainių kaimo žemių šiaurės vakariniame pakraštyje, ties riba su Salantų miesto teritorija, Salanto upės kairiojo kranto slėnyje stūkso legendomis ir padavimais apipinta kalva, salantiškių vadinama Gaidžio kalnu. Tautosaka kalvą sieja su Salantų miesto ištakomis, o archeologiniai duomenys liudija, kad dar prieš Kristų joje buvo laidojami pirmieji salantiškių protėviai.

Puslapiai