Skip to content Skip to navigation

kaimai

Barzdžiai

Pateikta: 2019-12-11 10:37 (atnaujinta: 2019-12-11 10:46)
Dešiniajame Salanto upės krante tarp Salantų ir Kalnalio plyti Barzdžių kaimo žemė. Važiuojančius plentu Salantai–Kretinga pirmiausia pasitinka trejetas Salanto slėnio pakraštyje stovinčių vienkieminių sodybų. O nuo šio kelio atsišakojančia Kalno gatve pakilę į kalną patenkame į aukštumoje įsikūrusią pagrindinę kaimo gyvenvietę.
***
Archeologiniai duomenys leidžia manyti, kad Barzdžių kaimo žemėje žmonės nuolat gyvena nuo I tūkstantmečio po Kristaus. Apie tai liudija 1938 m. naujakurių Musteikų sklype rasti žalvariniai žiedai ir kultūrinio sluoksnio liekanos.

Abakai. Kaimas šalia Kartenos Lurdo

Pateikta: 2019-12-05 10:19 (atnaujinta: 2019-12-05 10:26)
Kairiajame Minijos krante tarp Kartenos, Budrių ir Nausodžio plyti Abakų kaimas. Jo žemės driekiasi nuostabiame gamtos kampelyje – ledynmečio tirpsmo metu suformuotame plačiame Minijos upės vingio slėnyje ir aukštumose, kurias raižo Kūlupio ir Žvirgždų upeliai. Abakų pakraštyje prie Minijos ir Kūlupio santakos stovi Kartenos Lurdas su gydomąja galia garsėjančiu šaltiniu.

Puidogalis. Kaimas prie Prancūzkelio ir Minijos vingio

Pateikta: 2019-11-27 08:42 (atnaujinta: 2019-11-27 08:47)
Rytiniame Kretingos rajono pakraštyje ties riba su Plungės rajonu dar prieš pusšimtį metų šalia Prystovų kaimo ir Minijos upės stovėjo Puidogalio (Puidogalių) kaimo sodybos. Šiandien kaimavietėje plyni arimai ir krūmais pradedantys apželti dirvonuojantys laukai bei netoli Minijos augantis miškelis.
***
Manoma, kad Puidogalio (Puidogalių) kaimas atsirado XVIII a. antroje pusėje, Kartenos dvaro savininkams plėtojant žemdirbystę ir skatinant valstiečius kurtis plėšininėje žemėje. Jis formavosi dvarui priklausančioje bendro naudojimo ganyklų, pievų ir miško žemėje, plytėjusioje į rytus ir pietryčius nuo XVI a. įkurto valakinio Prystovų kaimo, paribyje su Šateikių dvaro žemėmis.

Šatilgalis. Kaimas, kuriame buvo kariami baudžiauninkai

Pateikta: 2019-11-22 10:51 (atnaujinta: 2019-11-22 10:58)
Abipus Kartenos–Kūlupėnų plento plyti Šatilgalio kaimo žemė. Ji prasideda nuo kelią kertančio plataus Palčio upelio slėnio, o šiaurėje remiasi į Asteikių kaimo laukus. Tai nėra seniausias Kretingos krašto kaimas: jo istorija prasidėjo tik prieš porą šimtų metų.
***
Kaimo žemė driekiasi 205,7 ha plote, kurio rytiniu pakraščiu teka Minija, o šiauriniu–šiaurės vakariniu link Akmenos išteka Skroblupis. Vakaruose ir šiaurės vakaruose kaimas ribojasi su Aukštkalviais, šiaurės rytuose – su Asteikiais, o pietuose – su Kartena ir Žadeikiais. Rytine Šatilgalio dalimi nuo Kūlupėnų link Žadeikių ir Minijos teka Palčio upelis.
 

Reketė. Kaimas prie Blendžiavos

Pateikta: 2019-11-13 10:21 (atnaujinta: 2019-11-13 10:28)
Rajono šiaurės rytinėje dalyje, į pietryčius nuo Salantų, paribyje su Plungės rajonu abipus Blendžiavos upelio driekiasi Reketės kaimo žemė. Tai viena seniausių mūsų krašto gyvenviečių, kurioje žmonės nuolat gyvena nuo pirmųjų amžių po Kristaus.
***
Reketė įsikūrusi prie Salanto upės kairiojo intako Blendžiavos upelio, kuris patenka į Minijos ichtiologiniam draustiniui priskirtą teritoriją. Šiaurėje ir šiaurės rytuose kaimas ribojasi su Žeimių, pietryčiuose – su Šateikių, pietuose – su Sėlenių, vakaruose – su Skaudalių ir Gaivališkių laukais. Pietrytiniame pakraštyje ošia Reketkalnio, pietvakariniame – Lieknių, vakariniame – Vaivorinės miškai. Šiaurės rytiniu pakraščiu praeina senasis Salantų–Plungės kelias, dabar vadinamas Kūlupio gatve.

Daubėnai – šalia Tenžės daubos išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-10-21 09:31 (atnaujinta: 2019-10-21 09:37)
Važiuodami plentu iš Kretingos į Darbėnus, įveikę pusiaukelę ir pakilę iš Juodupio slėnio patenkame į Daubėnų kaimą. Dešinėje kelio pusėje visą rytinę kaimo dalį užima Daubėnų sodininkų bendrijos gyvenvietė, šalia kurios, kitapus kelio ir pamiškėse už geležinkelio stūkso kelios vienkieminės sodybos. Archeologijos paminklai liudija, kad Daubėnai viena seniausių mūsų krašto gyvenviečių, kurioje žmonės apsigyveno I tūkstantmetyje po Kristaus.

Lendimai. Plėšimuose išaugęs kaimas

Pateikta: 2019-10-08 09:59 (atnaujinta: 2019-10-08 10:04)
Į pietus nuo gilias istorines šaknis turinčio Senosios Įpilties kaimo abipus kelio į Laukžemę stovi Lendimų sodybos. Kaimo vakariniu pakraščiu palei Latvijos sieną vingiuoja Šventosios upė, rytinę dalį apima Šilinės (Vidgirių) miškas, o šiauriniame pakraštyje stovi Darbėnų gimnazijos Piliakalnio ugdymo skyriaus pastatai.

Kirkšiai. Kaimas, kurį mena senas kelias ir dykra virtę laukai

Pateikta: 2019-09-25 09:16 (atnaujinta: 2019-09-25 13:26)
 
Į šiaurės vakarus nuo Salantų, tarp Juodupėnų ir Bargalio kaimų plyti Kirkšių kaimas. Jis priklauso tiems sovietmečio melioracijos ir kolektyvizacijos sunaikintiems kaimams, kurių išliko tik pavadinimas ir plačiais dirbamais laukais paversta žemė be trobesių ir juose gyvenusių žemdirbių šeimų. Per kaimą tebevingiuoja vienas seniausių apylinkės kelių, iš Salantų pro Žudgalį ir Kirkšius vedęs link Urbaičių ir Juodupėnų.

Žutautų Medsėdžiai

Pateikta: 2019-09-09 09:11 (atnaujinta: 2019-09-09 09:19)
Kretingos rajono savivaldybės ir Žalgirio seniūnijos teritorijos pietrytiniame pakraštyje, paribyje su Plungės rajono Palioniškių kaimu ir Reiskių tyru, Žutautų, Bumbulinės ir Trakynės (Trakų) miškų masyve buvo išsimėčiusios Žutautų Medsėdžių kaimo sodybos. Šiandien kaimo nebėra, o jį mena senosios kapinės su memorialiniais smulkiosios architektūros paminklais.

Šašaičiai. Kaimas tarp Jokūbavo ir Minijos

Pateikta: 2019-08-26 14:31 (atnaujinta: 2019-08-26 14:39)
Į rytus nuo Jokūbavo miestelio, tarp Jokūbavo miško ir Minijos upės plyti Šašaičių kaimo žemės. Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas minimas nuo 1566 metų, tačiau archeologiniai radiniai liudija, kad gyventojai jame įsikūrė keliais šimtmečiais anksčiau. Įdomu tai, kad Kretingos dvarui, vėliau – Kretingos valsčiui, priklausęs kaimas beveik keturis šimtus metų buvo visiškas eksklavas, iš visų pusių apsuptas Kartenos ir Gargždų valsčiams priklausiusių kaimų ir miškų.

Puslapiai