Skip to content Skip to navigation

Kretingos bažnyčia

Paroda „Kretingos pranciškonų bažnyčiai – 400“ virtualiai

Pateikta: 2017-08-31 12:25 (atnaujinta: 2017-08-31 14:16)

Paroda, skirta Kretingos bažnyčios 400 metų jubiliejui, pasibaigė.
Nespėjusius jos aplankyti kviečiame užsukti bent virtualiai ir lėtai lankytojo žvilgsniu susipažinti su parodos eksponatais:

Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos

Pateikta: 2017-06-28 08:19 (atnaujinta: 2017-10-03 09:26)

Pranciškono br. Mykolo Tamošiūno albume išlikusioje nuotraukoje palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofi lius Matulionis nufotografuotas su Alfonsu Marija Macaičiu, kuriam suteikė kunigo šventimus, jo motina ir provincijolu t. Kazimieru Čepuliu

Sekmadienį pagrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios šventovės – Vilniaus arkikatedros aikštėje įvyko iškilminga beatifikacijos ceremonija, kurios metu palaimintuoju buvo paskelbtas arkivyskupas, kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis (1873–1962).

Knyga „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“ – ir akademikui, ir turistui, ir tikinčiajam

Pateikta: 2017-06-27 09:49 (atnaujinta: 2017-10-03 09:27)

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Birželio mėnesį, minint Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatymo 400 metų jubiliejų, buvo išleista monografija „Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400“. Nors savo pobūdžiu tai rimta mokslinė knyga, jos bendraautorė Kretingos muziejaus darbuotoja Jolanta Klietkutė teigia, jog informacija joje pateikta labai prieinamai, gausiai iliustruota, tad tinkama labai įvairiam skaitytojų ratui. Kadangi publikuojami net 9 skirtingų autorių straipsniai, sau įdomų tekstą ir įvairių požiūrio aspektų atras kiekvienas. Pasak jos, knyga suskirstyta į tris pagrindinius skyrius: istoriją (miesto, pranciškonų vienuolyno, bažnyčios), kultūros paveldą ir žymių asmenų biografijas.

Kretingos bažnyčioje – paslaptinga paveikslo kopija

Pateikta: 2017-06-19 09:36 (atnaujinta: 2017-06-19 09:38)

Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija, sugrįžusi po restauravimo. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2017 m.

Į Kretingos bažnyčią po restauravimo sugrįžo Mergelės Marijos altoriaus antrojo tarpsnio paveikslas – Vilniaus Aušros vartų paveikslo kopija. Paveikslą restauravo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijos polichromijos restauratorius Kęstutis Banys.
 
Nėra išlikusių žinių, kokie paveikslai puošė 1617 m. pastatytos Kretingos bažnyčios altorius. XVII ir XVIII a. per karus su švedais bažnyčia labai nukentėjo. 1754 m. vietoje senojo Mergelės Marijos altoriaus kunigaikščių Masalskių rūpesčiu buvo pastatytas naujas, kurį 1768 m. birželio 20 d. pašventino Žemaičių vyskupas sufraganas ir Eluzos titulinis vyskupas Ignotas Chominskis. 2016 m. žiemą Mergelės Marijos altoriaus antrajame tarpsnyje, Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo papėdėje, Linos Navikienės restauratorės atidengė užrašą: „Dirbtas 1754. Pataisytas 1908“. Baigus altoriaus restauravimo darbus šis užrašas vėl bus paslėptas po dekoro detale.

MOKSLINĖ KONFERENCIJA „KRETINGOS PRANCIŠKONŲ BAŽNYČIAI - 400“

Pateikta: 2017-06-16 10:11 (atnaujinta: 2017-06-27 10:31)

MOKSLINĖ KONFERENCIJA „KRETINGOS PRANCIŠKONŲ BAŽNYČIAI - 400“
2017 m. birželio 16 d.
Kretingos muziejaus Baltojoje salėje
 
NUMATOMA PROGRAMA:
12.30–13.00 val. Svečių ir dalyvių registracija.

Platono Zubovo portreto pėdsakais

Pateikta: 2017-06-12 08:57 (atnaujinta: 2017-10-03 10:13)

Platono Zubovo (1767–1822) portretas buvęs Kretingos vienuolyne. Dail. Johann Baptist Lampi, XVIII a. II pab. – XIX a. 3 deš. Portretas saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje (ČDM Mt-1529)

Platonas Zubovas (1767–1822) – Rusijos valstybės ir karo veikėjas, paskutinis Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas, generolas anšefas, grafas, šviesiausias kunigaikštis. Kai kurie XX a. pradžios autoriai rašė, jog po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo carienė Jekaterina II Zubovui dovanojo Kretingą. Deja, ji P. Zubovui dovanojo Šiaulių ekonomiją, į kurios sudėtį Kretinga neįėjo. 1806 m. kovo 8 d. Platonas Zubovas iš Vincento Potockio (1740–1825) nusipirko praskolintus Kretingos, Grūšlaukės, Plungės dvarus ir Tarvydų kaimą. Jo valdymo laikotarpiu Kretingoje toliau buvo formuojama dvaro sodyba, pradėtas kurti landšaftinis parkas, 1816 m. palei kelią į miestą (dab. Vilniaus gatvę) išmūryta nauja akmenų tvora.
 
Mokytojas, kraštotyrininkas Konstantinas Gukovskis (1857–1906) savo redaguojamo leidinio „Kauno gubernijos informacinė knyga“ (Памятная книжка Ковенской губернии) 1906 m. išleistame priede apie Kretingą (Местечко Кретингенъ, Краткій историко-статистическій очеркъ) minėjo, kad Kretingos vienuolyne yra didelių gabaritų portretai, vaizduojantys Chodkevičių ir jo žmoną, grafą Platoną Zubovą bei kitus garsius asmenis. Stanislovo Karvovskio 1913 m. Poznanėje išleistoje knygelėje „Połąga i Kretynga“ taip pat rašoma, kad vienuolyno svečių kambariuose kabėjo daug portretų, tarp jų – Platono Zubovo bei jo žmonos. Lietuvos teisininkas, advokatas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas Zigmas Toliušis (1889–1971) savo prisiminimuose apie apsilankymą Kretingos vienuolyne tarpukariu rašė: „Kunigas K. Kuprys vedžiojo mane po vienuolyną ir pravedė pro valgomąją salę su senovinėmis skliautuotomis lubomis. Toje salėje be kitko teko matyti puikų kurio tai seno meistro [tapytą] grafo Zubovo portretą“.

Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventės programa 2017 m.

Pateikta: 2017-05-29 08:16 (atnaujinta: 2017-05-31 10:58)

Birželio 7 d. (trečiadienis)
16.00 val. Brolio Bernardo Belicko OFM kūrybos vakaras M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje 
Birželio 8 d. (ketvirtadienis)
15.00 val. Parodos, skirtos Lietuvos valstybės kūrėjams ir puoselėtojams Aleksandrui Stulginskiui, Vladui Nagevičiui, Edvardui Empacheriui, Feliksui Janušiui, Vladui Jonui Mongirdui, Vladui Grudzinskui, atidarymas Kretingos muziejuje (Vilniaus g. 20)
16.00 val. Vakaras, skirtas Viliui Orvidui atminti, prie Kretingos dvaro malūno (Vilniaus g. 41)
 
Birželio 8 d. (ketvirtadienis)
14.00 val. paroda Viliui Orvidui atminti (Kretingos muziejaus parodų salėse)
15.00 val. parodos, skirtos vasario 16-osios kūrėjams ir puoselėtojams (A. Stulginskiui, V. Nagevičiui, E. Empacheriui, F. Janušiui, V. Mongirdui, V. Grudzinskui ir kt.), atidarymas Kretingos muziejaus ūkvedžio namo tapybos salėje.
16.00 val. kultūros vakaras „Laisvės spalvos“, skirtas vienuolio Viliaus Orvido atminimui Dvaro malūno kiemelyje.

Kretingos pranciškonų bažnyčios išorės kaita 1617–1982 metais

Pateikta: 2017-05-08 13:37 (atnaujinta: 2017-10-03 09:27)

Kretingos bažnyčios piešinys 1779–1781 metais Hiršo Leibovičiaus išleistame Lietuvos bernardinų provincijos žemėlapyje. Iš knygos „Lietuva žemėlapiuose“ (Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002)

Kretingos puošmena Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – seniausia Vakarų Lietuvoje išlikusi bažnyčia, tikintiesiems duris atvėrusi prieš 400 metų. Istorijos ratui be perstojo riedant į priekį, neišvengiamai keitėsi ne tik bažnyčios geradariai, ją lankantys maldininkai, tačiau ir pastato išorė. Per savo amžių bažnyčios išore kito 6-tą sykių. Šiai kaitai įtakos turėjo karai, miestą siaubę gaisrai, išaugusios religinės bendruomenės poreikiai, bažnyčios koliatorių ir įtakingų geradarių simpatijos naujiems architektūros stiliams. Šiuo straipsniu siekiama supažindinti „Švyturio“ skaitytojus su garbingą jubiliejų švenčiančios mūsų katalikų bažnyčios eksterjero istorine raida.

Jubiliejinės sukaktys: Kretingos krikštas ir pirmoji bažnyčia

Pateikta: 2017-04-10 13:27 (atnaujinta: 2017-10-03 09:28)


Pirmajai Kretingos bažnyčiai atminti 2003 m. J. Basanavičiaus gatvėje buvo pastatyta Trimituojančio angelo skulptūra (aut. Adolfas Viluckis). Fot. J. Klietkutės, 2012

Šiemet Kretinga mini Viešpaties Apreiškimo Švc. Mergelei Marijai pastatymo 400-ųjų metinių jubiliejų. Šios šventės šešėlyje liko dvi reikšmingos istorijos datos: Kretingos krašto krikšto pradžios 765-osios ir pirmosios Kretingos bažnyčios įkurimo 415-osios metinės.

Krikščionių tikėjimą į Kretingą atnešė vokiečių riteriai ir misionieriai kunigai. Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Mindaugui nutarus krikštytis, pajūryje gyvenusių kuršių žemes 1252 metais užėmė Livonijos ordinas, pavedęs jas krikštyti Kuršo vyskupijai.

Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjai Chodkevičiai

Pateikta: 2017-03-27 08:34 (atnaujinta: 2017-10-03 09:28)

Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjas, Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (1561–1621). XVII a. I ketv. Lietuvos dailės muziejus.

Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios pastatų komplekso statybą 1605–1617 metais finansavo vienas žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos didikų ir karvedžių Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene. Manau, kretingiškiams įdomu bus šiek tiek sužinoti apie jų bažnyčios ir vienuolyno fundatorių šeimą bei jos narių likimus.