Skip to content Skip to navigation

Kretingos dvaras

Aleksandras Tiškevičius – paskutinysis Kretingos grafas

Pateikta: 2020-06-23 14:00 (atnaujinta: 2020-06-23 14:06)
Prieš 75 metus Vokietijoje mirė paskutinysis Kretingos dvarininkas Aleksandras Tiškevičius. Jo nuveiktus darbus Kretingoje mena grafo puoselėta dvaro sodyba, jo rūpesčiu pastatyta II-ųjų parapijos kapinių tvora ir grafų Tiškevičių koplyčia, taip pat perstatyta pranciškonų bažnyčia.


Ekskursija „Salaspilio mūšis“

Pateikta: 2020-05-16 13:21

Ekskursiją veda Kretingos muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė.

Pažinkime mus supančią gamtą – pavasariniai dvaro parko augalai

Pateikta: 2020-04-29 08:45 (atnaujinta: 2020-04-29 08:45)
Pirmuosius pavasarį žydinčius augalus – šalpusnį, žibuoklę daugelis puikiai pažįsta. O kaip kitus? Pavasarį parkuose ar miškuose žydi daugybė augalų, kurių vardus retas kuris žino. Tad kviečiu susipažinti su Kretingos Dvaro parke dažniausiai sutinkamais pavasarį žydinčiais augalais.

Dvaro parko galiūnas

Pateikta: 2020-04-22 09:37 (atnaujinta: 2020-04-22 10:10)

Buvusio prancūziškojo parko šiaurės vakarinis skveras nuo parterio pusės. Fot. Jolanta Klietkutė. 2018 m. Tikriausiai ne vienas vaikščiodamas Kretingos dvaro parke yra susimąstęs, kuris medis yra pats seniausias. Kuris galiūnas čia „įsikūrė“ ar buvo „įkurdintas“ seniausiai ir yra matęs daugiausiai dvariškių, galbūt ir kokią jų paslaptį ar meilės istoriją girdėjo… Vienareikšmiškai tai bus tikrai ąžuolas, tačiau kuris...

Stipriausias parko medis

Pateikta: 2020-04-16 10:00 (atnaujinta: 2020-04-22 10:10)

Fotografavo Jolanta Klietkutė Tikriausiai ne vienas lietuvis pasakytų, kad stipriausias ir kiečiausias medis yra ąžuolas. Deja jie klysta... Stipriausias ir kiečiausias medis Lietuvoje yra paprastasis skroblas.

Dvaro parką puošia vardiniai suoliukai

Pateikta: 2019-12-19 10:54 (atnaujinta: 2019-12-19 11:02)
Mėgstantieji vaikščioti po Kretingos dvaro parką pailsę gali prisėsti ant vardinių suoliukų. Jie įrengti tęsiant grafų Tiškevičių puoselėtas mecenatystės ir labdaros tradicijas – pakvietus verslininkus, šeimas, pavienius asmenis padovanoti po suoliuką.
 
Dvaro parke iš viso įrengta 11 naujų vardinių suoliukų. Prisėsti galima ant Romualdo Beniušio, Juzefos ir Petro Grublių, Janinos ir Alberto Mikučionių, Petro Macenio, Gražinos ir Vytauto Arlickų, Daivos Šimkevičienės, Danutės ir Antano Vinkų, Anglijoje gyvenančių Ernesto, Ilonos ir Juozo Motiejauskų, AB „Lytagra“ Kretingos filialo kolektyvo bei dviejų Kretingos odontologijos klinikos „Gidentus“ ir jos savininkės Ievos Gaučienės suolelių.


Elena Klotilda Marija Tiškevičiūtė

Pateikta: 2019-09-02 08:48 (atnaujinta: 2020-03-17 10:31)
Jauniausia Juozapo Tiškevičiaus ir Sofijos Horvataitės duktė gimė 1876 m. rugpjūčio 10 d. Kretingos dvare. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei ir šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčioje buvo pakrikštyta Elena Klotilda Marija. Klotildos vardą ji gavo senelės iš motinos pusės Klotildos Volodkavičiūtės garbei.
 
Augo Kretingos dvare prižiūrima auklių ir guvernančių. Nuo vaikystės pasižymėjo gyvu charakteriu, judrumu, komunikabilumu, nesunkiai rasdavo bendrą kalbą tiek su namiškiais, tiek ir su svečiais. Mėgo puošniai rengtis ir jodinėti žirgais, ypač tėvo augintais žemaitukais. Sykį Palangos pajūryje dalyvavo tėvo surengtose žemaitukų varžybose, kuriose su broliu Antanu jojo ant žirgo dviviečiame cirko artistų balne.

Paroda „Nuo rago iki vario dūdų“

Pateikta: 2019-08-20 13:05 (atnaujinta: 2019-08-20 13:36)
Lietuvos pučiamųjų orkestrų ištakų reikia ieškoti gilioje senovėje. Jau XIII a., o gal ir daug anksčiau skambėdavo ragai. Jie buvo naudojami taikos ir karo metu įvairiems garsiniams signalams perduoti. Medžioklėse naudojami jaučio, ožio, o žygiuose, karuose, iškilminguose susiėjimuose, šventėse bei ritualinėse apeigose - dažniausiai ilgi mediniai, o vėliau ir metaliniai, garsiai skambantys įvairių formų ir dydžių ragai.

Kretingos dvaro švenčių istorija

Pateikta: 2019-08-19 11:42 (atnaujinta: 2019-09-24 08:21)

Kretingos Dvaro švenčių organizavimo tradicija labai jauna. Jos pradžia – 1998 metai, kai Kretingos muziejus, kartu su čia įsikūrusiu klubu „Kretingos krašto ainiai“, sukvietė kretingiškius į pirmąjį Dvaro festivalį'98. Šventės scenarijų kūrė kraštietis Juozas Pocius, aktorius Adolfas Večerskis, muziejaus direktorė Vida Kanapkienė šventės simboliu pasirinkę Angelą Trimitininką. Ir išties Angelas kvietė susiburti, trimitavo miestui džiaugsmą, nešė geras naujienas kiekvieniems namams. Renginio moto – „Šventė visiems mums turi padėti iškentėti ir džiaugtis, jaustis laimingais, gyventi aktyviai ir prasmingai, išaukštinti krašto meno ir dvasinės kultūros lobius“. Šventės programa buvo itin įvairi ir žaisminga. Joje dalyvavo devyni profesionalūs kolektyvai: Niujorko „Diaspora Production“ kolektyvo aktoriai, Lietuvos Valstybinio operos ir baleto teatro šokėjai Živilė Baikštytė ir Mindaugas Baužys, istorinių šokių ansamblis „Saltana“, įvyko spektaklio „Grafo legenda“ premjera.

Kretingos grafai Tiškevičiai. Sofija Marija Tiškevičiūtė

Pateikta: 2019-08-19 09:02 (atnaujinta: 2020-03-17 10:32)
Gimė 1874 metų kovo 26 dieną grafų Juozapo ir Sofijos Horvataitės Tiškevičių šeimoje. Motinos garbei buvo pakrikštyta Sofija, o taip pat grafams Tiškevičiams būdingu antruoju vardu – Marija. Ji nebuvo pirmoji duktė, gavusi Sofijos vardą. Šiuo vardu 1862 m. taip pat buvusi pakrikštyta kūdikystėje mirusi pirmagimė Sofijos ir Juozapo Tiškevičių dukra.
 
Prižiūrima ir auklėjama guvernančių, Sofija Marija ankstyvosios vaikystės metus praleido Lentvario dvare, o apie 1878 metus su šeima persikėlė į Kretingos dvare pradėta įruošti naująją tėvų rezidenciją. Vasaras su tėvais, broliais, seserimis, pusbroliais, pusseserėmis, giminėmis, artimaisiais ir guvernantėmis leido senajame Palangos dvare, grafų Tiškevičių šeimos vasaros rezidencijoje.

Puslapiai