Skip to content Skip to navigation

Lietuvai 100

Kretingos muziejus pasitiko atkurtos Lietuvos šimtmetį

Pateikta: 2018-02-22 12:44 (atnaujinta: 2018-02-23 14:54)
Pasitikome atkurtos Lietuvos šimtmetį kartu su vienu iš kertinių Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos projektu - atvirlaiškių kampanija „Ačiū“, kuria siekiama padėkoti visiems prisidėjusiems Lietuvos kelyje į sėkmę. Už mažas ir dideles pergales, už tai, kad esame...
 
Renginių, kurie vyko Kretingos muziejuje akimirkos tų, kurie parašė AČIŪ už tai, ką turime šiandien…
 

Kretingiškiai lietuvių tautinio sąjūdžio dalyviai

Pateikta: 2018-02-14 14:57 (atnaujinta: 2018-08-06 10:15)
Draudžiamos lietuviškos spaudos spausdinimo ir knygnešystės organizatorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio pradininkų vyskupas Motiejus ValančiusMūsų valstybingumo ištakos siekia XIII amžių, kai didysis kunigaikštis Mindaugas įkūrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Prabėgus daugiau kaip 500 metų valstybė buvo panaikinta. Tautą pavergusios carinės Rusijos jungo lietuviai bandė atsikratyti per XIX a. sukilimus, kuriuos numalšinę engėjai uždraudė viešai naudoti lietuvių kalbą ir raštą. Tačiau patirtos represijos nepalaužė mūsų tautos. Užgydžiusi žaizdas, ji palengva vėl kilo į žygį dėl savarankiško, už lietuvių kalbą ir spaudą. Tai paspartino tautinį sąmonėjimą ir subrandino tautinio atgimimo sąjūdį, kuriame dalyvavo ir kretingiškiai, prisidėję prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo.
 

Kretingos rajono moksleivių piešinių virtuali paroda „Mano dovana Lietuvai“

Pateikta: 2018-02-14 09:05 (atnaujinta: 2018-02-14 15:18)
2018 m. vasario 15-16 d. Kretingos rajono moksleivių piešinių parodą „Mano dovana Lietuvai“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui galima aplankyti Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.
Vėliau moksleivių piešinių paroda bus eksponuojama Ūkvedžio namo Tapybos salėje.
 
Dešimt rajono mokylų pristato keturiasdešimt penkis moksleivių piešinius:

2018 m. vasario 16 d. kviečiame nemokamai aplankyti Kretingos muziejų

Pateikta: 2018-02-13 16:48 (atnaujinta: 2018-02-17 19:48)

2018 m. vasario 16 d. 11:00–19:00 val. kviečiame nemokamai aplankyti Kretingos muziejaus ekspozicijas Dvaro rūmuose, vandens malūne bei Ūkvedžio name.
 
14.00 val. muziejaus gidas lankytojams pristatys Dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijas Dvaro rūmuose, supažindins su etnografijos ekspozicija „Saulės ratu“ buvusiame vandens malūne ir miesto bei vienuolyno istorijos ekspozicijomis Ūkvedžio name.
 
Dvaro rūmuose bus eksponuojama prof. Liudo Mažylio Vokietijoje rasto Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė, kurią Kretingos muziejui dovanojo Lietuvos nacionalinis muziejus.
 
Žiemos sode, planšetinių kompiuterių pagalba lankytojai galės pažinti Žiemos sodo istoriją bei augalus, o mažieji lankytojai su augalais galės susipažinti planšetiniuose kompiuteriuose žaisdami žaidimus „Surask mano žiedo vaisių“, „Aš - nuodingas, aš – naudingas“.
 
Lankytojams bus dalinami kampanijos „Ačiū“ atvirlaiškiai, skatinantys siųsti asmenius sveikinimus-padėkas valstybės ar jų pačių gyvenime svarbiems asmenims (jeigu užrašysite gavėjo adresą – atviruką išsiųsime mes).
 
Rūmų parteryje kviečiame nusifotografuoti prie šimtmečio ąžuolo papuošto Lietuvos trispalve ir šimtu vėliavėlių.
 
Vasario 16-ąją laukiame jūsų Kretingos muziejuje.

Kviečiame į popietę „Lietuva, šalis mana“ – 2018-02-15

Pateikta: 2018-02-09 14:15 (atnaujinta: 2018-02-17 09:27)

2018 m. vasario 15 d. 14 val. kviečiame į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą popietę „Lietuva, šalis mana“ ir rajono moksleivių piešinių parodos „Mano dovana Lietuvai“ atidarymą Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.

Kretingiškiai Nepriklausomybės kovų dalyviai

Pateikta: 2018-02-05 11:12 (atnaujinta: 2018-08-06 10:16)
Kretingos komendantūros kuopa. 1919 m. Žemaičių dailės muziejus, Nr. ŽDM-BA(s)6Lietuvos Tarybai 1918 m. vasario 16-tąją paskelbus apie Lietuvos valstybės atkūrimą, netrukus buvo pradėta kurti ne tik valstybės valdymo institucijas, bet ir savisaugos būrius vidaus tvarkai palaikyti bei kraštui nuo priešų apginti.
Lietuvos kariuomenę kurti ėmėsi iš Rusijos sugrįžę lietuviai karininkai. Tarp jų buvo kretingiškiai Vladas Nagevičius ir Adolfas Birontas, iš Kretingos krašto kilę Domas Grabys, Pranas Tamašauskas, Jonas Valentinavičius. Karo gydytojas Vladas Nagevičius 1918 m. spalio 15 d. buvo  paskirtas Apsaugos komisijos prezidiumo sekretoriumi. Jis rūpinosi lietuvių karininkų bei lietuvių karo belaisvių sugrąžinimu į Lietuvą, pirmųjų savanorių aprūpinimu kareivinėmis, ginkluote ir amunicija. Laikinajai vyriausybei 1918 m. lapkričio 23 d. sudarius Krašto apsaugos tarybą, tapo jos nariu, vadovavo Karo sanitarijos tarnybai.

Kretingos banko vadovas – Lietuvos laisvės dainius

Pateikta: 2018-01-24 08:17 (atnaujinta: 2018-08-06 10:17)
Justinas Zubrickas. Kretingos muziejaus archyvasLietuvos literatas, teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas Justinas Zubrickas gimė prieš 150 metų – 1868 m. sausio 20 d. Turčinų kaime (Šakių aps., Bublelių vlsč.), neturtingų ūkininkų Juozo ir Mortos Naujokaitytės Zubrickų šeimoje. Krikštytas tikriausiai buvo Vladislovavo (dab. Kudirkos Naumiestis) bažnyčioje. Zubrickai augino penkis sūnus ir dvi dukteris: Marijoną (1856-?), Juozapą (~1858-1859), Joną (1860-?), Jurgį (1862-?), Vincentą (~1865-1930), Justiną (1869-1925). Tėvas, išėjęs tik slaptą mokyklą, labai mėgo skaityti, žinojo daug senovinių dainų, pasakų, padavimų, kuriuos skiepijo ir savo vaikams. Nuo vaikystės Justinas pasižymėjo karštu noru mokytis ir jau šešerių metų gerai skaitė ir rašė spausdintinėmis raidėmis. Eidamas aštuntuosius metus pradėjo mokytis Naumiesčio (dab. Kudirkos Naumiesčio) pradžios mokykloje, tačiau sunkiai susirgo ir dvejus metus negalėjo mokytis. Tuo metu ganė gyvulius ir mokėsi namuose, o tėvo nuvežtas į pradžios mokyklą, per vieną žiemą pasiruošė stojimui į gimnaziją.

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Juozas Zamkus

Pateikta: 2018-01-23 11:52 (atnaujinta: 2018-08-06 10:17)
Lietuvos kariuomenės karys savanoris, pėstininkų leitenantas Juozas Zamkus. Fotografas Sakadauskas, 1921 m. KMIFR, nr. IF-7364Įėjus į Kretingos senąsias kapines pagrindinio tako pradžioje į akis krenta kukliai įrengtas kapas. Jo antkapinėje paminklinėje plokštėje iškalta epitafija liudija, kad čia palaidotas Juozas Zamkus (1896–1942), o šalia kapo stovi kovotojui už Lietuvos laisvę atminti skirtas ženklas.
 

Ir pakilo tauta – nepabūgus mirties

Pateikta: 2018-01-12 15:21 (atnaujinta: 2018-01-15 09:31)
Kretingiškiai prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Parlamento rūmų. 1991-01-121991 metų sausio 13-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: apie mus išgirdo visas pasaulis, nes Lietuvos žmonės plikomis rankomis bandė sulaikyti okupantų tankus. Tačiau šis žygdarbis pareikalavo aukų. Keturiolika Lietuvos vaikų už Tėvynės laisvę atidavė gyvybes, per tūkstantį žmonių buvo sužeista. Jie visi liudijo Tautos valią gyventi nepriklausomai.
 
Dėl tėvynės laisvės savo gyvybes paaukojo Loreta Asanavičiūtė, kuriai tuomet buvo 24-eri, 22-ejų Virginijus Druskinis, 14-metis Darius Gerbutavičius, 22-ejų Rolandas Jankauskas, 25-erių Rimantas Juknevičius, 39-erių Alvydas Kanapinskas, 52-ejų Algimantas Petras Kavoliukas, 25-erių Vidas Maciulevičius, 29-erių Titas Masiulis, 36-erių Alvydas Matulka, 54-erių Apolinaras Juozas Povilaitis, 14-metis Ignas Šimulionis, 44-erių Vytautas Vaitkus, 50-metis Vytautas Koncevičius.

Virtuali paroda „Skambėkit, Tėvynės varpai“

Pateikta: 2018-01-11 15:32 (atnaujinta: 2018-02-19 08:35)
Iš knygos „Bokšto gynimas“, Vilnius, 2000, p. 681991 metų sausio 13-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje. Tą dieną apie mus išgirdo visas pasaulis, nes Lietuvos žmonės plikomis rankomis bandė sulaikyti okupantų tankus. Tačiau šis žygdarbis pareikalavo aukų: keturiolika Lietuvos vaikų už Tėvynės laisvę atidavė gyvybes, per tūkstantį žmonių buvo sužeista – jie visi liudijo Tautos valią gyventi nepriklausomai.
 
Po 27 metų į kai kuriuos tų dienų įvykius žvelgiame kiek kitaip, bet šios dienos svarbos niekas nesumenkins – tai buvo masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento rūmus ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.

Puslapiai