Skip to content Skip to navigation

Nematomas muziejus

Unikalūs Kretingos muziejaus eksponatai

Pateikta: 2017-03-03 08:30 (atnaujinta: 2017-03-08 08:54)

Lietuvos Dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS 2014 m. įgyvendinandamas projektą „Turistams skirtose virtualiose muziejų parodose – unikaliausi, įdomiausi ir vertingiausi muziejų eksponatai“ sukūrė internetinę svetainę „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“.

Ruošiamasi restauruoti grafų Tiškevičių sarkofagus

Pateikta: 2017-02-24 08:55 (atnaujinta: 2017-09-06 08:55)

Kretingos grafų Tiškevičių koplyčia mauzoliejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2015 m.

Jau šiemet ruošiamasi pradėti restauruoti 2014-ųjų spalį rastus grafo Juozapo Tiškevičiaus bei jo žmonos Sofijos sarkofagus. Šiam darbui Kultūros paveldo departamentas skyrė beveik 60 tūkst. eurų. Restauruoti sarkofagus tikimasi per dvejus metus.
 
Grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai su jų palaikais ilgai slėpėsi labai akivaizdžioje vietoje – senosiose Kretingos kapinėse esančios koplyčios rūsyje, mūriniuose postamentuose. Nusprendus išsiaiškinti, kas juose yra bei kam jie skirti, buvo aptikti keturi sarkofagai. Viename iš kitų dviejų ilsisi penkerių metų mirusios grafų anūkės Marijos palaikai. Kieno yra ketvirtajame sarkofage rasti moters palaikai, kol kas tebėra mįslė.
 

Grafų Tiškevičių relikvijos grįžta į Kretingos dvarą

Pateikta: 2017-02-22 09:39 (atnaujinta: 2018-08-06 10:25)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). Paulinos Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė 1940-aisiais prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimus, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.
 
Marija Tiškevičienė (1866-1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga, nes grafienė į Kretingą negrįžo, mirė Lenkijoje.
 
Kretingos grafą Aleksandrą Tiškevičių (1864-1945) enkavedistai 1940 m. iškeldino iš rūmų, leisdami apsigyventi Pryšmančių dvare. Tačiau netrukus Pryšmančius pavertė pasienio zona, iš kurios evakavo visus gyventojus. Tokiu būdu grafas 1941 m. atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona buvo gavusi kaip kraitį iš tėvo Stanislovo Puslovskio. Išsikraustydami iš Kretingos, enkavedistai Aleksandrui Tiškevičiui leido pasiimti asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas. Visa kita buvo nacionalizuota: dalis perduota Vytauto Didžiojo kultūros, Telšių ir Kretingos muziejams, kita dalis – išgrobstyta.

Paroda LAISVĖS KELIAS

Pateikta: 2017-02-09 12:50 (atnaujinta: 2017-03-27 09:32)

Kviečiame vasario 8 d. – kovo 13 d. muziejaus parodų salėse aplankyti parodą LAISVĖS KELIAS.

Muziejams perduotose nuotraukose, dokumentuose, rankraščiuose – Lietuvos Nepriklausomybės kelio liudijimai

Pateikta: 2016-12-20 09:20 (atnaujinta: 2017-03-01 11:47)

Kviečiame susipažinti su paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“, parengta pagal informaciją, kurią 2016 m. muziejams pateikė gyventojai ir organizacijos, perduodami jiems saugoti nuotraukas, dokumentus, rankraščius ar šių objektų skaitmeninius vaizdus, liudijančius apie mūsų valstybės kūrimąsi nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija.
 
Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius, Antanas Žmuidzinavičius ar Stasys Šilingas, bet ir kiti garbūs Lietuvos žmonės, kurie aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, dėjo ir stiprino mūsų valstybės pagrindus įvairiuose šalies regionuose.
 
Pirmą kartą viešinamos nuotraukos, pasakojančios apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo ryšius su buvusia Lietuvos laikinąja sostine iki 1923 m. sukilimo. Jose užfiksuoti 1920–1921 m. vykę pirmieji Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomeninių ir kultūros organizacijų – Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos – atstovų susitikimai Klaipėdoje ir Kaune.
 
Parodos stenduose pateikiama ir paprastų Lietuvos žmonių, ir iškilių asmenų, jų šeimų istorijų. Viena iš jų pasakoja apie pirmojo lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus gyvenimą, jo aistrą aviacijai. Kitame stende pasakojama apie tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenės autokuopoje 1927–1928 m. atlikusio kelmiškio Bolio Sabaičio likimą. Atskiras stendas skirtas Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus šeimai. Parodoje pristatoma Kumečių-Dovydaičių šeimos istorija, atspindinti tūkstančių kitų lietuvių šeimų likimus XIX a. pab. – XX amžiuje.

Interaktyvus „Salaspilio mūšio“ pristatymas

Pateikta: 2016-12-07 12:07 (atnaujinta: 2017-09-06 08:57)

Šiuolaikinis muziejaus lankytojas ieško visapusiškų įspūdžių. Jam nebeužtenka statiško įdomių ir retų muziejinių eksponatų pateikimo ekspozicijoje. 
 
Vienas iš būdų keisti informacijos suvokimą – tai interaktyvūs sprendimai – elektroniniai įrenginiai, kurie šiuolaikinių technologijų pagalba sukuria tam tikrą valdymo sistemą. Jos  dėka galima nemonotoniškai pateikti kuo daugiau informacijos, įvesti žaidybinius elementus,  atsižvelgiant į lankytojų amžiaus grupes, galimų interesų sritis. 
 
2012 m. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus dėka, Kretingos muziejus gavo teisę padaryti žymaus flamandų dailininko Pieterio Snayerso (1592-1667) XVII a. pradžioje nutapytos batalinės kompozicijos paveikslo „Salaspilio mūšis“ kopiją. Ši kopija – tai kompiuterinė kopija  ir žymiai didesnė negu originalas. 
 

Lietuvos dailės muziejaus dovana – Napoleono Ordos 35 darbų kopijos

Pateikta: 2016-11-14 15:51 (atnaujinta: 2017-06-09 15:05)


Kretingos muziejaus Dvarų kultūros ir istorijos ekspoziciją papildė Lietuvos dailės muziejaus padovanotos XIX a. romantizmo epochos dailininko Napoleono Ordos 35 darbų kopijos.

Tautodailininko Juozo Šakinio dovanos muziejui

Pateikta: 2016-11-11 10:21 (atnaujinta: 2017-06-09 15:01)

2016 m. lapkričio mėnesį kretingiškis tautodailininkas Juozas Šakinis Kretingos muziejui padovanojo savo paveikslą – nutapytą istorinį Bajorų geležinkelio tiltą.
Juozas Šakinis įteikė dar vieną dovaną – savo kolegos dailininko Antano Drungilo, vienintelio iš Lietuvos kūrėjų, patekusių į Pasaulio primityviojo meno enciklopediją, palikimą – sieninį laikrodį.
Laikrodis pagamintas apie 1914–1920 m. vokiečių laikrodininko Gustavo Bekerio.
 

Dovana Kretingos muziejui – skiltuvas ir karoliukas

Pateikta: 2016-10-27 14:02 (atnaujinta: 2017-06-09 15:02)

Klaipėdietis Denisas Nikitenka Kretingos muziejui jau nebe pirmą kartą dovanoja įdomius eksponatus.

Š. m. spalio mėnesį Denisas muziejaus archeologijos rinkiniui padovanojo ne tik įdomius skiltuvą ir karoliuką, bet ir šių eksponatų istorijas.

D. Nikitenka lankosi traktorių ratų ir plūgų naikinamuose archajiškuose kapinynuose ir valandų valandas vaikštinėja ieškodamasžemės paviršiuje įkapių bei jų liekanų. Viename iš pajūrio regiono vakarų baltų kapinynų jis rado romėniškojo periodo II a. 10 cm ilgio akmeninį skiltuvą iš sunaikinto vyro kapo. Tokių net archeologai mūsų kraštuose randa nedaug...

Ekspoziciją papildė restauruotas virtuvinis bufetas „šiepas“

Pateikta: 2016-09-27 10:13 (atnaujinta: 2017-09-06 08:49)

Kretingos muziejaus Etnografijos rinkinį sudaro XIX a. pr. – XX. vid. eksponatų kolekcijos, atspindinčios Žemaitijos regionui būdingas liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį ir papročius. Vieną tokių kolekcijų sudaro baldai: bufetai, spintos, lovos, kraitinės skrynios, suolai ir stalai.
 
2016 m. rugsėjo 23 d. Kretingos muziejaus ekspoziciją „Saulės ratu“ papildė restauruotas virtuvinis bufetas (šiepas), skirtas maistui laikyti, pagamintas 1806 m. iš pušies ir eglės medienos. Bufetas išsiskiria originalumu, puoštas sudėtingu profiliuotu frontonu, priekis ornamentuotas savita, tik Žemaitijai būdinga intensyvių tonų spalvų polichromija. Šis dekoravimo būdas Lietuvoje paplito XVIII amžiuje. Pagamintas vietinių meistrų, stebina puikiu profesiniu – techniniu atlikimu bei dekoratyvia forma, bylojančia apie ryškų baroko stiliaus poveikį tam laikmečiui.

Puslapiai