Skip to content Skip to navigation

Nematomas muziejus

Paroda „Vasario 16-tosios kūrėjai ir puoselėtojai“

Pateikta: 2017-06-08 11:08 (atnaujinta: 2018-08-06 10:23)

2017 metų Lietuvos muziejų renginių ciklas „Muziejų kelias“ yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui bei prie mūsų valstybės atkūrimo prisidėjusioms ir ją puoselėjusioms asmenybėms. Šių metų „Muziejų kelias“ veda per vietoves, iš kurių kilo garsūs Lietuvos žmonės: Nepriklausomybės akto signatarai, valstybės ir visuomenės veikėjai, rašytojai, menininkai, varpininkai ir aušrininkai, kurie judino ir kėlė tautinę sąmonę nuo pat 1863-ųjų sukilimo ir vedė tautą valstybingumo atkūrimo link.
 
Kretingos kraštas gali didžiuotis savo garbinga praeitimi ir gausa asmenybių, įėjusių ne tik į mūsų, bet ir visos Lietuvos istoriją. Jeigu norėtume papasakoti apie visus – nepakaktų muziejaus salių biografijų eksponavimui. Todėl šioje parodoje pristatoma tik šešiolika iškiliausių Kretingos krašto asmenybių, kurios aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime, Lietuvos valstybės atkūrime, kūrė Lietuvos kariuomenę, prisidėjo prie valstybingumo įtvirtinimo.

Tiškevičių paveldui – politikų barikados

Pateikta: 2017-06-07 12:12 (atnaujinta: 2017-12-29 12:59)

Toje vietoje, kurioje XX amžiaus pradžioje dvaro parką puošė fontanas ir rožynai, dabar pilkuoja nenaudojama sporto aikštelė. Kretingos muziejaus rinkinys

Kretingos dvaro parką bandantys atkurti muziejininkai susidūrė su netikėtais vietos politikų viražais, kurie gali lemti tolesnę grafų Tiškevičių paveldo plėtrą. 
 
Politikų ir muziejininkų interesai išsiskyrė dėl sovietmečiu įrengtos ir vaizdą darkančios sporto aikštelės, kurios vietoje kadaise buvo trečiasis parko fontanas su skulptūra bei rožynas. Kai kurie Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai įsitikinę, jog neverta atkurti šios oazės, neva prasmingiau būtų įrengti visiškai naują aikštelę vaikams. Kretingos muziejaus vadovai atkerta, kad dvaro parko atkūrimą privalu vykdyti kompleksiškai, o sporto mėgėjams galima rasti ir kitų vietų. Dėl šio klausimo politikai turės apsispręsti birželį.

Pasidaryk suvenyrą pats!

Pateikta: 2017-05-24 18:04 (atnaujinta: 2017-11-30 09:28)


NAUJIENA!

Ateikite į Kretingos muziejų ir pasigaminkite sau suvenyrą!

Kretingos dvaro rūmuose, šalia numizmatikos ir archeologijos ekspozicijų jau stovi aparatas, kuriuo galite sau atsispausti keturių rūšių suvenyrus – atminimo žetonus su Rūmų pastatų, Jono Karolio Chodkevičiaus figūros, dvaro fontano mergaitės skulptūros ir grafų Tiškevičių herbo atvaizdais.

Kretingos muziejaus prieverpsčių rinkinys

Pateikta: 2017-04-03 09:40 (atnaujinta: 2017-04-03 10:03)

Prieverpstės. Fot. J. Klietkutė, 2017

Vertingą Kretingos muziejaus fonduose saugomą eksponatų grupę sudaro taikomosios dailės kūriniai. Prie jų priskiriame ir prieverpstes – unikalų liaudiškojo meno paveldą.
 
Prieverpstė – darbo įrankis, verpimo ratelio dalis – lentelė linų ar vilnų kuodeliui pritvirtinti. Ratelis retai būdavo puošnus, o prieverpstė – ratelio viršūnėlė išsiskyrė puošnumu. Etnologai mano, jog tradicinę prieverpstės puošybą sąlygojo tai, kad ji buvo vienas iš vestuvių apeigų atributų, Paskirtis lėmė ir jos vaizdą. Įrankis simbolis tęsė prieš jį buvusio verpimo ratelio – verpstės prasminę bei estetinę puošybos tradiciją, sąlygotą mitologinės pasaulio sampratos. Išdailinta prieverpstė rodo ne tik mūsų protėvių meninius sugebėjimus ir estetinius poreikius, bet ir atskleidžia jų dvasinį gyvenimą, pasaulėvaizdį, tikėjimus.

Restauruotas grafo Juozapo Tiškevičiaus įkapinis kryžius

Pateikta: 2017-03-06 09:19 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

2014 m. Juozapo Tiškevičiaus sarkofage rastas kryžius. Jolantos Klietkutės nuotr., 2014 m.

Prieš trejetą metų Kretingos muziejaus iniciatyva vykdant mokslinius tiriamuosius grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje palaidotų asmenų palaikų identifi kavimo darbus, grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) sarkofage tarp kitų įkapių buvo rastas įkapinis kryžius. Tyrėjus nustebino, kad šis palyginti masyvus, 199 x 105 cm dydžio ir 97,4 g masės sidabro kryžius liko nepastebėtas XX a. 6 dešimtmetyje grafų koplyčioje „pasidarbavusių“ kapų plėšikų.

Unikalūs Kretingos muziejaus eksponatai

Pateikta: 2017-03-03 08:30 (atnaujinta: 2017-03-08 08:54)

Lietuvos Dailės muziejaus filialas LM ISC LIMIS 2014 m. įgyvendinandamas projektą „Turistams skirtose virtualiose muziejų parodose – unikaliausi, įdomiausi ir vertingiausi muziejų eksponatai“ sukūrė internetinę svetainę „Eksponatai, kuriuos verta pamatyti“.

Ruošiamasi restauruoti grafų Tiškevičių sarkofagus

Pateikta: 2017-02-24 08:55 (atnaujinta: 2017-09-06 08:55)

Kretingos grafų Tiškevičių koplyčia mauzoliejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2015 m.

Jau šiemet ruošiamasi pradėti restauruoti 2014-ųjų spalį rastus grafo Juozapo Tiškevičiaus bei jo žmonos Sofijos sarkofagus. Šiam darbui Kultūros paveldo departamentas skyrė beveik 60 tūkst. eurų. Restauruoti sarkofagus tikimasi per dvejus metus.
 
Grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai su jų palaikais ilgai slėpėsi labai akivaizdžioje vietoje – senosiose Kretingos kapinėse esančios koplyčios rūsyje, mūriniuose postamentuose. Nusprendus išsiaiškinti, kas juose yra bei kam jie skirti, buvo aptikti keturi sarkofagai. Viename iš kitų dviejų ilsisi penkerių metų mirusios grafų anūkės Marijos palaikai. Kieno yra ketvirtajame sarkofage rasti moters palaikai, kol kas tebėra mįslė.
 

Grafų Tiškevičių relikvijos grįžta į Kretingos dvarą

Pateikta: 2017-02-22 09:39 (atnaujinta: 2018-08-06 10:25)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). Paulinos Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė 1940-aisiais prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimus, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.
 
Marija Tiškevičienė (1866-1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga, nes grafienė į Kretingą negrįžo, mirė Lenkijoje.
 
Kretingos grafą Aleksandrą Tiškevičių (1864-1945) enkavedistai 1940 m. iškeldino iš rūmų, leisdami apsigyventi Pryšmančių dvare. Tačiau netrukus Pryšmančius pavertė pasienio zona, iš kurios evakavo visus gyventojus. Tokiu būdu grafas 1941 m. atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona buvo gavusi kaip kraitį iš tėvo Stanislovo Puslovskio. Išsikraustydami iš Kretingos, enkavedistai Aleksandrui Tiškevičiui leido pasiimti asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas. Visa kita buvo nacionalizuota: dalis perduota Vytauto Didžiojo kultūros, Telšių ir Kretingos muziejams, kita dalis – išgrobstyta.

Paroda LAISVĖS KELIAS

Pateikta: 2017-02-09 12:50 (atnaujinta: 2017-03-27 09:32)

Kviečiame vasario 8 d. – kovo 13 d. muziejaus parodų salėse aplankyti parodą LAISVĖS KELIAS.

Muziejams perduotose nuotraukose, dokumentuose, rankraščiuose – Lietuvos Nepriklausomybės kelio liudijimai

Pateikta: 2016-12-20 09:20 (atnaujinta: 2017-03-01 11:47)

Kviečiame susipažinti su paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“, parengta pagal informaciją, kurią 2016 m. muziejams pateikė gyventojai ir organizacijos, perduodami jiems saugoti nuotraukas, dokumentus, rankraščius ar šių objektų skaitmeninius vaizdus, liudijančius apie mūsų valstybės kūrimąsi nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija.
 
Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius, Antanas Žmuidzinavičius ar Stasys Šilingas, bet ir kiti garbūs Lietuvos žmonės, kurie aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, dėjo ir stiprino mūsų valstybės pagrindus įvairiuose šalies regionuose.
 
Pirmą kartą viešinamos nuotraukos, pasakojančios apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo ryšius su buvusia Lietuvos laikinąja sostine iki 1923 m. sukilimo. Jose užfiksuoti 1920–1921 m. vykę pirmieji Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomeninių ir kultūros organizacijų – Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos – atstovų susitikimai Klaipėdoje ir Kaune.
 
Parodos stenduose pateikiama ir paprastų Lietuvos žmonių, ir iškilių asmenų, jų šeimų istorijų. Viena iš jų pasakoja apie pirmojo lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus gyvenimą, jo aistrą aviacijai. Kitame stende pasakojama apie tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenės autokuopoje 1927–1928 m. atlikusio kelmiškio Bolio Sabaičio likimą. Atskiras stendas skirtas Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus šeimai. Parodoje pristatoma Kumečių-Dovydaičių šeimos istorija, atspindinti tūkstančių kitų lietuvių šeimų likimus XIX a. pab. – XX amžiuje.

Puslapiai