Skip to content Skip to navigation

Nematomas muziejus

Pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Pateikta: 2018-06-13 08:19 (atnaujinta: 2018-06-13 08:30)
Nemažą įspūdį muziejuje palieka Centrinių rūmų dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos. Fot. J. Klietkutės, 2018Šių metų vasarą vykdomas šimtmečio kelionių projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, kurio metu lankytojai gali susipažinti su daugybe dvarų Baltijos šalyse. Apsilankius Kretingos dvare bei pakalbinus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėją, kraštotyrininkę, fotomenininkę Jolantą Klietkutę, teko patirti, kad istorija gali būti ne tik įdomi savo tyrinėjimų lauke, bet ir vienijanti bei telkianti žmones tęsti tradicijas. Pašnekovė didžiąją gyvenimo dalį buvo pasišventusi kraštotyrai, tad dėl tokio atsidavimo šioje srityje ji neliko nepastebėta – buvo pakviesta darbuotis muziejuje. Be šių pareigų muziejuje, moteris yra išleidusi dvi dėmesio vertas knygas: vieną apie Pakutuvėnų kaimo istoriją, o kitą – apie pirmąją moterį fotografę Lietuvoje Pauliną Mongirdaitę ir jos darbų tęsėją fotografą Igną Stropų. Bet apie šias istorines asmenybes kiek vėliau, visų pirma susipažinkime su Kretingos dvaru.

Eugenijos Rumeikienės velykinė dovana muziejui

Pateikta: 2018-03-20 15:47 (atnaujinta: 2018-03-20 15:55)
Šaltą vasario dieną sušildė apsilankymas Eugenijos ir Stanislovo Rumeikų namuose. Nuostabu svečiuotis tokioje šeimoje, kur tik įėjęs jauti tvyrančią ne tik tarpusavio meilę ir pagarbą, bet ir meilę savo tėvynei, tradicijoms, šviesą, ramybę. Lange puikuojasi pačios Eugenijos pasiūta Lietuvos trispalvė, skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, kuri pasak šeimininkės kabės iki Kovo 11-osios. Ant vieno kambario sienos, prie Stanislovo rašomojo stalo, kaip apibūdina Eugenija – altorius. O jame, galima sakyti, visa Lietuvos istorija, pradedant laikraščio „Lietuvos žinios“ iškarpa su Nepriklausomybės aktu, kunigaikščio Gedimino, popiežiaus Pauliaus portretais, Gedimino stulpais ir kt. Stanislovas daugelį metų dirbo finansininku, vėliau tapo katalikų religinės bendruomenės vadovu, talkino bažnyčiai ūkiniuose reikaluose. Jo rūpesčiu 1989 – 1990 metais Kretingos senosiose kapinėse atstatyta Šv. Jurgio koplyčia. Neseniai Stanislovas atšventė 90-ties metų jubiliejų, bet istorinėmis žiniomis nenusileidžia ir geram istorikui.

Popietė „Saldus pienelis, gardus sūrelis“

Pateikta: 2018-03-15 09:01 (atnaujinta: 2018-04-26 16:18)
Dažnai tenka girdėti: „naminis maistas – skaniausias“, „namie megztos kojinės – šilčiausios“, „sava dekupuota dėžutė – mieliausia“. Ne paslaptis, kad namuose gaminami net patys paprasčiausi patiekalai, rūbai, daiktai savo sudėtimi ar skoniu neretai pranoksta kavinių ir parduotuvių gaminius.
 

Artėjant Šv. Velykoms muziejaus Informacijos ir edukacijos skyrius į Tradicinių amatų centrą kretingiškes pakvietė pasigaminti skaniausią ir autentiškiausią kaimišką sūrį iš natūralaus, riebaus kaimiško, nepasterizuoto pieno.

Velykiniai valgiai

Pateikta: 2018-02-27 09:04 (atnaujinta: 2018-02-27 09:05)

Kadaise Velykos laikytos naujų ūkinių metų pradžia, tad pagal Velykų stalo turtingumą, pyragus spręsdavo, kokie bus metai. Velykos – viena gausiausiais valgiais palydimų švenčių po septynių savaičių gavėnios pasninko. Šventės archaiškumas lėmė, kad ir maistas, ir valgymo tradicija – ne paprastas pilvo prikimšimas, bet prasminga apeiga.

Gilią senovę menančios audimo staklės atgyja naujam gyvenimui

Pateikta: 2018-01-23 15:45 (atnaujinta: 2018-04-26 16:20)
Mieli muziejaus lankytojai, buvusiame dvaro vandens malūne veikia etnografijos ekspozicija „Saulės ratu“ supažindinanti su mūsų etninės kultūros turtingumu, išskirtinumu, mūsų protėvių gyvenimu metų cikle, etnografijos, liaudies meno eksponatais, žemaičių kalendorinėmis šventėmis ir jų sąsajomis su ūkio darbais.
 
Siekdami labiau Jus sudominti kiekvieną mėnesį išrinksime vieną eksponatą (nebūtinai iš ekspozicijos), labiausiai atitinkantį metų laiką, pateiksime platesnį jo apibūdinimą. Nuo sausio vidurio Jūsų dėmesio lauks audimo staklės.
 
Norintiems išbandyti audimo meną maloniai padės audėjų audėja Ingrida Šilgalytė (iš anksto suderinus telefonu 860173979).

LRT Kultūra laida „Stop juosta“ – Kretingoje!

Pateikta: 2018-01-04 15:52 (atnaujinta: 2018-01-17 08:15)
TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.
 
Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, sausio 7 d. 13.30 val. per LRT Kultūrą.
 
Pirmosios Lietuvos respublikos progreso sprogimas – ne tik Kaune – visoje Lietuvoje. Modernizmo ženklai, iškilios asmenybės ir šių dienų miesto žmonės su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis. 15 miestų – nuo Biržų iki Vilkaviškio, nuo Kretingos iki Ukmergės.
 
Maršrutas Nr. 41 – Kretinga

Kokia tvorelė puošia Kretingos teismo balkoną?

Pateikta: 2017-12-06 10:42 (atnaujinta: 2017-12-06 11:51)

Grafų Tiškevičių Žiemos sodo tvorelė kažkuriuo metu papuošė pastato, kuriame dabar įsikūręs Kretingos apylinkės teismas, balkoną. Fotografavo J. Klietkutė, 2015

Į šį klausimą nė trupučio negalvojęs greičiausiai atsakytų tik vienas kitas kretingiškis, artimai susijęs su Kretingos muziejaus Žiemos sodo atkūrimu. Muziejininkai tarsi mozaiką vis dar dėlioja detales, atskleidžiančias, kur šiuo metu yra grafų Tiškevičių laikus menančios Žiemos sodo tvorelės, sodą puošę akmenys, kiti papuošimai. O jų, kaip sužinota, yra privačiose sodybose ar kituose muziejuose.

Startuoja užsiėmimas „Piliakalnių legendos“, skirtas piliakalnių metams

Pateikta: 2017-11-10 15:39 (atnaujinta: 2017-11-10 16:54)

 Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus parengtas edukacinio abonemento „Tavo gimtasis kraštas“ užsiėmimas, skirtas piliakalnių metams „Piliakalnių legendos“ startuoja.
Šio užsiėmimo lankytojai archeologijos ekspozicijoje sužinojo kas tai yra piliakalniai, kokios vietos jiems buvo parenkamos ir kam jie reikalingi. Apžiūrėdami muziejininko archeologo Donato Butkaus parengtą Imbarės piliakalnio maketą, sužinojo, kad piliakalnį, kaip gynybinį įrenginį sudaro du pagrindiniai elementai: pati įtvirtinta vieta, į kurią slėptis subėgdavo piliakalnio papėdės gyventojai, ir jos įtvirtinimai su grioviais, bokštais, sienomis, pylimais...

Kretinga ieško dingusio didikų herbo

Pateikta: 2017-11-09 13:08 (atnaujinta: 2017-11-13 18:54)

Šiemet visoje Lietuvoje garsus grafų Tiškevičių dvaro Žiemos sodas Kretingoje mini 30-ies metų atkūrimo sukaktį. Šia proga lapkričio 16 d. Kretingos muziejuje bus atidaryta speciali paroda.
 
Muziejininkai viešai kreipėsi į visuomenę ieškant kadaise dingusio, Žiemos sode kabėjusio jungtinio herbo.

Kada nustosime būti savo pačių priešais?

Pateikta: 2017-11-03 17:13 (atnaujinta: 2017-12-29 13:07)


Karo muziejui padovanota gnomo (nykštuko) skulptūra iš Kretingos dvaro fontano. Fot. Donatas Butkus, 2007 m.

Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje žmonės, miestai ir šalys nori turėti bei išsaugoti savo veidą ir savitumą. Viena sričių, geriausiai padedančių išsiskirti iš kitų tai padaryti, – istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas ir jo atkūrimas.

Kretingai, pilkam carinės Rusijos imperijos pakraščio provincijos miesteliui, savotiškai pasisekė, kad ją savo rezidencija 1875 metais pasirinko garsios, kilmingos ir turtingos Tiškevičių giminės atstovas – grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Iki pat 1940 metų sovietinės okupacijos Kretingos dvaras garsėjo savo puošniais rūmais, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijomis, fontanais papuoštu parku ir visoje Europoje garsėjusiu Žiemos sodu-oranžerija. Čia lankėsi gausybė garbingų svečių, politikos ir valstybės veikėjų, vyko turtingas kultūrinis gyvenimas. Nors sovietinės okupacijos laikotarpiu dvaras neteko daug meno ir kultūros vertybių, nukentėjo oranžerija, parkas ir pastatai, vis dėlto šiandien jis priklauso prie nedaugelio Lietuvoje išlikusių dvarų, išsaugojusių beveik visus savo statinius, o taip pat dalį grafų Tiškevičių vertybių.

Puslapiai