Skip to content Skip to navigation

Nematomas muziejus

Beveik 100 metų trukusios fotostiklų klajonės

Pateikta: 2017-08-14 09:35 (atnaujinta: 2017-08-14 10:00)


Mokslininkas, akademikas, visuomenės veikėjas, vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų Antanas Buračas Kretingos muziejui padovanojo unikalią dovaną – aštuonis fotostiklus, skirtus peržiūrai projektoriumi, 1920–1939 m. pagamintus  įmonės „Pagalba mokyklai“ (Pomoc szkolna), įsikūrusios Varšuvoje, Krokuvos priemiesčio g. 38 name. Ši įmonė išleido apie 80 rūšių įvairių mokymo priemonių: vadovėlių, prietaisų bei įrenginių, skirtų mokykloms ir jų laboratorijoms. „Pagalba mokyklai“ gamino ir projekcinius aparatus „Polon“, su kuriais mokymo įstaigos galėjo įsigyti komplektus stiklinių fotoplokštelių su viso pasaulio miestų, kultūros ir istorinių paminklų bei gamtos vaizdais. Fotoplokštelių pakraščiuose buvo priklijuojamos popieriaus juostelės su atspausdintu ar užrašytu plokštelės eilės numeriu, objekto pavadinimu bei gamintojo pavadinimu ir adresu. Vaizdai, kaip ir įprasta ano laiko fotografijoje – juodai balti, tačiau buvo ir paspalvintų.

Grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas iškeliavo į restauravimo dirbtuves

Pateikta: 2017-07-12 10:36 (atnaujinta: 2017-07-14 14:28)


Rusijos imperijos kariuomenės husarų karininkas Juozapas Tiškevičius

Liepos 5 dieną į metalo dirbinių restauratoriaus-eksperto Gintaro Kazlausko restauravimo dirbtuves Labūnavoje (Kėdainių r. sav.) iškeliavo grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas.

Juozapas Tiškevičius (1835–1891) – garsus Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, dvarininkas, pramonininkas-investuotojas, karinis veikėjas, gimė Trakų Vokėje. Anksti netekęs tėvo, vaikystę leido Trakų Vokėje bei giminių dvaruose Voložine ir Lohoiske. Sankt Peterburge baigęs karo mokyklą, tapo Rusijos imperijos husarų kariuomenės karininku. Tarnavo Vilniaus I Sumų husarų pulke, buvo paskirtas Vilniaus generalgubernatorių Iljos Bibikovo (~1853–1855 m.) ir Vladimiro Nazimovo (1855–1863 m.) adjutantu. 1860 metais vedė grafaitę Sofiją Horvataitę (1837–1919). Su ja susilaukė 12-kos vaikų, iš kurių išgyveno ir užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Po 1863 m. sukilimo atsisakė adjutanto pareigų, liko husarų kariuomenės karininku, o 1882 m. išėjo į atsargą.

NEGALIU TYLĖTI

Pateikta: 2017-07-11 11:41 (atnaujinta: 2017-07-26 12:25)

Niekada nemėgau Kretingos muziejaus problemų analizuoti viešai, bet pastarųjų mėnesių diskusijos dėl buvusios sporto aikštelės iškėlimo ir muziejaus ketinimų šioje vietoje atlikti archeologinius tyrinėjimus, nustatant III fontano buvimo vietą, taip įsiūbavo rajono politikus ir visuomenę, kad, atrodo, rajone nebėra kitų spręstinų problemų.

IŠ KRETINGOS DVARO PARKO ISTORIJOS

Pateikta: 2017-07-03 09:48 (atnaujinta: 2017-07-03 10:55)

Prancūziškojo parko šiaurės rytinis skveras ir fontanas su gnomo skulptūra iš šiaurės rytų pusės. Dešinėje pusėje virš liepų kyšo rotondos stogas su smaile. Fot. Paulina Mongirdaitė. XX a. pr.

Nuo XIX amžiaus iki pat Pirmojo pasaulinio karo Kretinga garsėjo dvaro parku, kurį labiausiai išpuoselėjo grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs 1875 metais Kretingoje savo šeimos rezidenciją. Pasauliniai karai ir sovietinė okupacija šią nuostabią grožio oazę sunaikino. Buvusį parką mena išlikę fragmentai – liepų ir kaštonų alėjos, parko tvoros, tvenkiniai, krioklio uola, altanos kalva ir pora akmeninių suolų... 

VASAROS ARTELĖ MALŪNE

Pateikta: 2017-06-30 09:46 (atnaujinta: 2017-06-30 10:04)

2017 m. birželio 12–23 dienomis 13.00–17.00 val. Kretingos muziejuje vyko tradicinė, jau ketvirtoji, 6-12 metų amžiaus vaikų dienos stovykla „Vasaros artelė malūne“, kurią vedė Kretingos muziejaus darbuotojos Roma Luotienė, Jurgita Tertelienė ir Inga Idaitė. Dvaro vandens malūne, parke bei Tradicinių amatų centre dvi savaites šurmuliavo dvidešimt keturių vaikų balsai. Vasaros artelės dalyviai keliavo per Kretingos miestą, aplankė Kartenos piliakalnį.

Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos

Pateikta: 2017-06-28 08:19 (atnaujinta: 2017-06-28 08:24)

Pranciškono br. Mykolo Tamošiūno albume išlikusioje nuotraukoje palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofi lius Matulionis nufotografuotas su Alfonsu Marija Macaičiu, kuriam suteikė kunigo šventimus, jo motina ir provincijolu t. Kazimieru Čepuliu

Sekmadienį pagrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios šventovės – Vilniaus arkikatedros aikštėje įvyko iškilminga beatifikacijos ceremonija, kurios metu palaimintuoju buvo paskelbtas arkivyskupas, kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis (1873–1962).

Platono Zubovo portreto pėdsakais

Pateikta: 2017-06-12 08:57 (atnaujinta: 2017-06-12 09:59)

Platono Zubovo (1767–1822) portretas buvęs Kretingos vienuolyne. Dail. Johann Baptist Lampi, XVIII a. II pab. – XIX a. 3 deš. Portretas saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje (ČDM Mt-1529)

Platonas Zubovas (1767–1822) – Rusijos valstybės ir karo veikėjas, paskutinis Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas, generolas anšefas, grafas, šviesiausias kunigaikštis. Kai kurie XX a. pradžios autoriai rašė, jog po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo carienė Jekaterina II Zubovui dovanojo Kretingą. Deja, ji P. Zubovui dovanojo Šiaulių ekonomiją, į kurios sudėtį Kretinga neįėjo. 1806 m. kovo 8 d. Platonas Zubovas iš Vincento Potockio (1740–1825) nusipirko praskolintus Kretingos, Grūšlaukės, Plungės dvarus ir Tarvydų kaimą. Jo valdymo laikotarpiu Kretingoje toliau buvo formuojama dvaro sodyba, pradėtas kurti landšaftinis parkas, 1816 m. palei kelią į miestą (dab. Vilniaus gatvę) išmūryta nauja akmenų tvora.
 
Mokytojas, kraštotyrininkas Konstantinas Gukovskis (1857–1906) savo redaguojamo leidinio „Kauno gubernijos informacinė knyga“ (Памятная книжка Ковенской губернии) 1906 m. išleistame priede apie Kretingą (Местечко Кретингенъ, Краткій историко-статистическій очеркъ) minėjo, kad Kretingos vienuolyne yra didelių gabaritų portretai, vaizduojantys Chodkevičių ir jo žmoną, grafą Platoną Zubovą bei kitus garsius asmenis. Stanislovo Karvovskio 1913 m. Poznanėje išleistoje knygelėje „Połąga i Kretynga“ taip pat rašoma, kad vienuolyno svečių kambariuose kabėjo daug portretų, tarp jų – Platono Zubovo bei jo žmonos. Lietuvos teisininkas, advokatas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas Zigmas Toliušis (1889–1971) savo prisiminimuose apie apsilankymą Kretingos vienuolyne tarpukariu rašė: „Kunigas K. Kuprys vedžiojo mane po vienuolyną ir pravedė pro valgomąją salę su senovinėmis skliautuotomis lubomis. Toje salėje be kitko teko matyti puikų kurio tai seno meistro [tapytą] grafo Zubovo portretą“.

Paroda „Vasario 16-tosios kūrėjai ir puoselėtojai“

Pateikta: 2017-06-08 11:08 (atnaujinta: 2017-06-09 14:53)

2017 metų Lietuvos muziejų renginių ciklas „Muziejų kelias“ yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui bei prie mūsų valstybės atkūrimo prisidėjusioms ir ją puoselėjusioms asmenybėms. Šių metų „Muziejų kelias“ veda per vietoves, iš kurių kilo garsūs Lietuvos žmonės: Nepriklausomybės akto signatarai, valstybės ir visuomenės veikėjai, rašytojai, menininkai, varpininkai ir aušrininkai, kurie judino ir kėlė tautinę sąmonę nuo pat 1863-ųjų sukilimo ir vedė tautą valstybingumo atkūrimo link.
 
Kretingos kraštas gali didžiuotis savo garbinga praeitimi ir gausa asmenybių, įėjusių ne tik į mūsų, bet ir visos Lietuvos istoriją. Jeigu norėtume papasakoti apie visus – nepakaktų muziejaus salių biografijų eksponavimui. Todėl šioje parodoje pristatoma tik šešiolika iškiliausių Kretingos krašto asmenybių, kurios aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime, Lietuvos valstybės atkūrime, kūrė Lietuvos kariuomenę, prisidėjo prie valstybingumo įtvirtinimo.

Tiškevičių paveldui – politikų barikados

Pateikta: 2017-06-07 12:12 (atnaujinta: 2017-06-07 12:15)

Toje vietoje, kurioje XX amžiaus pradžioje dvaro parką puošė fontanas ir rožynai, dabar pilkuoja nenaudojama sporto aikštelė. Kretingos muziejaus rinkinys

Kretingos dvaro parką bandantys atkurti muziejininkai susidūrė su netikėtais vietos politikų viražais, kurie gali lemti tolesnę grafų Tiškevičių paveldo plėtrą. 
 
Politikų ir muziejininkų interesai išsiskyrė dėl sovietmečiu įrengtos ir vaizdą darkančios sporto aikštelės, kurios vietoje kadaise buvo trečiasis parko fontanas su skulptūra bei rožynas. Kai kurie Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai įsitikinę, jog neverta atkurti šios oazės, neva prasmingiau būtų įrengti visiškai naują aikštelę vaikams. Kretingos muziejaus vadovai atkerta, kad dvaro parko atkūrimą privalu vykdyti kompleksiškai, o sporto mėgėjams galima rasti ir kitų vietų. Dėl šio klausimo politikai turės apsispręsti birželį.

Pasidaryk suvenyrą pats!

Pateikta: 2017-05-24 18:04 (atnaujinta: 2017-05-29 08:17)


NAUJIENA!

Ateikite į Kretingos muziejų ir pasigaminkite sau suvenyrą!

Kretingos dvaro rūmuose, šalia numizmatikos ir archeologijos ekspozicijų jau stovi aparatas, kuriuo galite sau atsispausti keturių rūšių suvenyrus – atminimo žetonus su Rūmų pastatų, Jono Karolio Chodkevičiaus figūros, dvaro fontano mergaitės skulptūros ir grafų Tiškevičių herbo atvaizdais.

Puslapiai