Skip to content Skip to navigation

Nematomas muziejus

Prašymas dėl Žiemos sodo nuotraukų

Pateikta: 2017-10-11 10:08 (atnaujinta: 2017-10-11 10:57)


Mieli kretingiškiai, lapkričio 16 d. Kretingos muziejuje bus atidaryta paroda „Grafų Tiškevičių Žiemos sodo istorija“, skirta Žiemos sodo atkūrimo 30-oms metinėms.

Gal šeimos nuotraukų albumuose jūs turite Kretingos dvaro, parko, o ypač – Žiemos sodo vaizdų, kuriais galėtume papildyti ir papuošti būsimą parodą? Lauktume ir sovietinio laikotarpio nuotraukų.

Pakaktų geros kokybės skanų. Nuotraukos savininkas būtinai bus paminėtas įraše po nuotrauka, jeigu ji bus atrinkta parodai.

Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėja Jolanta Klietkutė, tel. 8 613 49 107, museumkretinga@gmail.com
Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė, tel. 8 671 73 639, j.terteliene@kretingosmuziejus.lt

Jūsų nuotraukų laukiame iki 2017 m. lapkričio 1 d.

Spalio 4-toji - gyvūnų globos diena

Pateikta: 2017-10-05 10:36 (atnaujinta: 2017-10-05 10:42)

Spalio 4-tąją minime šventojo Pranciškaus gimimo dangui dieną. Kadagni šv. Pranciškus labai mylėjo ir globojo gamtą, spalio 4-toji minima ir kaip gyvūnų globos diena.

Įvairios organizacijos Lietuvoje šią dieną šventė bei gyvūnų globa rūpinosi ne tik šiais laikais. Gyvūnų globos draugijos kūrėsi ir tarpukariu.

Vienas įdomus Kretingos muziejaus rinkinio eksponatas:

Kretingos burmistras Tomas Dambrauskas

Pateikta: 2017-09-18 09:04 (atnaujinta: 2017-10-03 09:25)

Tomas Dambrauskas, Kretingos burmistras ir Kretingos apskrities tarybos narys. Nežinomas fotografas. Apie 1938 m.

Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Kretinga turėjo miesto savivaldos teisę. Miestui valdyti miestiečiai rinko tarybą, kurią sudarė 9 nariai. Tarybos nariai išsirinkdavo burmistrą, kuris vadovavo tarybos veiklai ir buvo aukščiausias miesto vykdomosios valdžios atstovas. Pirmuoju tarpukario Kretingos burmistru 1924 metais tapo Jonas Paulauskas iš Platelių valsčiaus Mačiūkių kaimo. 1934 metais jį pakeitė žurnalistas ir savivaldybininkas Tomas Dambrauskas, kilęs iš Suvalkijos.
 
Tomas Dambrauskas gimė 1899 metų spalio 14 dieną Rūdos kaime, esančiame tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, į vakarus nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės Gižų seniūnijos centro Gižų gyvenvietės.

Ekspoziciją papildė atnaujinti „šiepai“

Pateikta: 2017-09-06 08:38 (atnaujinta: 2017-09-06 08:50)

Kretingos muziejaus etnografi nės ekspozicijos „Saulės ratu“ lankytojai joje nuo šiol galės apžiūrėti du naujus unikalius eksponatus – daugiau negu 200 metų senumo virtuvinius bufetus („šiepas“). Jie atnaujinti muziejininkams parengus ir įgyvendinus projektą „Kretingos muziejuje saugomų medinių baldų restauravimas“.
 
„Kretingos muziejaus Etnografijos skyriuje saugomos eksponatų kolekcijos atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį, papročius ir tikėjimą. Vieną iš tokių kolekcijų sudaro baldai – bufetai, spintos, lovos, kraitinės skrynios, suolai ir stalai. Tarp jų – 5 unikalūs bufetai ir spintos (šiepai), XIX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, – „Švyturiui“ pasakojo muziejaus vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.

Beveik 100 metų trukusios fotostiklų klajonės

Pateikta: 2017-08-14 09:35 (atnaujinta: 2017-08-24 13:11)


Mokslininkas, akademikas, visuomenės veikėjas, vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų Antanas Buračas Kretingos muziejui padovanojo unikalią dovaną – aštuonis fotostiklus, skirtus peržiūrai projektoriumi, 1920–1939 m. pagamintus  įmonės „Pagalba mokyklai“ (Pomoc szkolna), įsikūrusios Varšuvoje, Krokuvos priemiesčio g. 38 name. Ši įmonė išleido apie 80 rūšių įvairių mokymo priemonių: vadovėlių, prietaisų bei įrenginių, skirtų mokykloms ir jų laboratorijoms. „Pagalba mokyklai“ gamino ir projekcinius aparatus „Polon“, su kuriais mokymo įstaigos galėjo įsigyti komplektus stiklinių fotoplokštelių su viso pasaulio miestų, kultūros ir istorinių paminklų bei gamtos vaizdais. Fotoplokštelių pakraščiuose buvo priklijuojamos popieriaus juostelės su atspausdintu ar užrašytu plokštelės eilės numeriu, objekto pavadinimu bei gamintojo pavadinimu ir adresu. Vaizdai, kaip ir įprasta ano laiko fotografijoje – juodai balti, tačiau buvo ir paspalvintų.

Grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas iškeliavo į restauravimo dirbtuves

Pateikta: 2017-07-12 10:36 (atnaujinta: 2017-10-03 09:25)


Rusijos imperijos kariuomenės husarų karininkas Juozapas Tiškevičius

Liepos 5 dieną į metalo dirbinių restauratoriaus-eksperto Gintaro Kazlausko restauravimo dirbtuves Labūnavoje (Kėdainių r. sav.) iškeliavo grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas.

Juozapas Tiškevičius (1835–1891) – garsus Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, dvarininkas, pramonininkas-investuotojas, karinis veikėjas, gimė Trakų Vokėje. Anksti netekęs tėvo, vaikystę leido Trakų Vokėje bei giminių dvaruose Voložine ir Lohoiske. Sankt Peterburge baigęs karo mokyklą, tapo Rusijos imperijos husarų kariuomenės karininku. Tarnavo Vilniaus I Sumų husarų pulke, buvo paskirtas Vilniaus generalgubernatorių Iljos Bibikovo (~1853–1855 m.) ir Vladimiro Nazimovo (1855–1863 m.) adjutantu. 1860 metais vedė grafaitę Sofiją Horvataitę (1837–1919). Su ja susilaukė 12-kos vaikų, iš kurių išgyveno ir užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Po 1863 m. sukilimo atsisakė adjutanto pareigų, liko husarų kariuomenės karininku, o 1882 m. išėjo į atsargą.

NEGALIU TYLĖTI

Pateikta: 2017-07-11 11:41 (atnaujinta: 2017-07-26 12:25)

Niekada nemėgau Kretingos muziejaus problemų analizuoti viešai, bet pastarųjų mėnesių diskusijos dėl buvusios sporto aikštelės iškėlimo ir muziejaus ketinimų šioje vietoje atlikti archeologinius tyrinėjimus, nustatant III fontano buvimo vietą, taip įsiūbavo rajono politikus ir visuomenę, kad, atrodo, rajone nebėra kitų spręstinų problemų.

IŠ KRETINGOS DVARO PARKO ISTORIJOS

Pateikta: 2017-07-03 09:48 (atnaujinta: 2017-10-03 09:26)

Prancūziškojo parko šiaurės rytinis skveras ir fontanas su gnomo skulptūra iš šiaurės rytų pusės. Dešinėje pusėje virš liepų kyšo rotondos stogas su smaile. Fot. Paulina Mongirdaitė. XX a. pr.

Nuo XIX amžiaus iki pat Pirmojo pasaulinio karo Kretinga garsėjo dvaro parku, kurį labiausiai išpuoselėjo grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs 1875 metais Kretingoje savo šeimos rezidenciją. Pasauliniai karai ir sovietinė okupacija šią nuostabią grožio oazę sunaikino. Buvusį parką mena išlikę fragmentai – liepų ir kaštonų alėjos, parko tvoros, tvenkiniai, krioklio uola, altanos kalva ir pora akmeninių suolų... 

VASAROS ARTELĖ MALŪNE

Pateikta: 2017-06-30 09:46 (atnaujinta: 2017-06-30 10:04)

2017 m. birželio 12–23 dienomis 13.00–17.00 val. Kretingos muziejuje vyko tradicinė, jau ketvirtoji, 6-12 metų amžiaus vaikų dienos stovykla „Vasaros artelė malūne“, kurią vedė Kretingos muziejaus darbuotojos Roma Luotienė, Jurgita Tertelienė ir Inga Idaitė. Dvaro vandens malūne, parke bei Tradicinių amatų centre dvi savaites šurmuliavo dvidešimt keturių vaikų balsai. Vasaros artelės dalyviai keliavo per Kretingos miestą, aplankė Kartenos piliakalnį.

Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos

Pateikta: 2017-06-28 08:19 (atnaujinta: 2017-10-03 09:26)

Pranciškono br. Mykolo Tamošiūno albume išlikusioje nuotraukoje palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofi lius Matulionis nufotografuotas su Alfonsu Marija Macaičiu, kuriam suteikė kunigo šventimus, jo motina ir provincijolu t. Kazimieru Čepuliu

Sekmadienį pagrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios šventovės – Vilniaus arkikatedros aikštėje įvyko iškilminga beatifikacijos ceremonija, kurios metu palaimintuoju buvo paskelbtas arkivyskupas, kankinys, Dievo tarnas Teofilius Matulionis (1873–1962).

Puslapiai