Skip to content Skip to navigation

Nijolė Vasiliauskienė

Gegužinės pamaldos

Pateikta: 2018-05-15 10:15 (atnaujinta: 2018-05-15 10:48)
Nijolė Vasiliauskienė pasakoja apie Mergelės Marijos skulptūrėles. Fot. J. KlietkutėLaikas, kai gamta išsiskleidžia visu savo grožiu paskirtas ypatingam Dievo Motinos pagerbimui. Dauguma iš vaikystės prisimename, kaip mama aprengdavo šviesia suknele, pasiimdavo už rankų ir vesdavosi prie kaimo koplytėlės. Mergaites suklupdydavo iš abiejų koplytėlės pusių, liepdavo gražiai suglausti delniukus ir laikyti prie krūtinės. Jausdavomės pakylėti, ypatingos, iškilmingos, šventiškos nuotaikos. Taip klūpėdavome giedant Šv. Mergelės Marijos litaniją, o giedant kitas giesmes leisdavo atsistoti, nors ant šiltos, minkštos žolelės būdavo visai smagu klūpoti (aišku, jei būdavo šlapia neklūpėdavome). Vakar kalbinta 78 metų Morta Jautakienė pasakojo, kad gegužines pamaldas jų šeima melsdavosi troboje, buvo daug vaikų, vieni klūpėjo, mažieji sėdėjo ant grindų, dar kitas lopšyje, vyresnieji su tėvais giedojo.

Gegužinių pamaldų Dvaro malūne nuotraukų galerija...

Eugenijos Rumeikienės velykinė dovana muziejui

Pateikta: 2018-03-20 15:47 (atnaujinta: 2018-03-20 15:55)
Šaltą vasario dieną sušildė apsilankymas Eugenijos ir Stanislovo Rumeikų namuose. Nuostabu svečiuotis tokioje šeimoje, kur tik įėjęs jauti tvyrančią ne tik tarpusavio meilę ir pagarbą, bet ir meilę savo tėvynei, tradicijoms, šviesą, ramybę. Lange puikuojasi pačios Eugenijos pasiūta Lietuvos trispalvė, skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, kuri pasak šeimininkės kabės iki Kovo 11-osios. Ant vieno kambario sienos, prie Stanislovo rašomojo stalo, kaip apibūdina Eugenija – altorius. O jame, galima sakyti, visa Lietuvos istorija, pradedant laikraščio „Lietuvos žinios“ iškarpa su Nepriklausomybės aktu, kunigaikščio Gedimino, popiežiaus Pauliaus portretais, Gedimino stulpais ir kt. Stanislovas daugelį metų dirbo finansininku, vėliau tapo katalikų religinės bendruomenės vadovu, talkino bažnyčiai ūkiniuose reikaluose. Jo rūpesčiu 1989 – 1990 metais Kretingos senosiose kapinėse atstatyta Šv. Jurgio koplyčia. Neseniai Stanislovas atšventė 90-ties metų jubiliejų, bet istorinėmis žiniomis nenusileidžia ir geram istorikui.

Velykiniai valgiai

Pateikta: 2018-02-27 09:04 (atnaujinta: 2018-02-27 09:05)

Kadaise Velykos laikytos naujų ūkinių metų pradžia, tad pagal Velykų stalo turtingumą, pyragus spręsdavo, kokie bus metai. Velykos – viena gausiausiais valgiais palydimų švenčių po septynių savaičių gavėnios pasninko. Šventės archaiškumas lėmė, kad ir maistas, ir valgymo tradicija – ne paprastas pilvo prikimšimas, bet prasminga apeiga.

Užgavėnės Kretingoje

Pateikta: 2018-02-07 15:56 (atnaujinta: 2018-02-12 09:27)
Užgavėnės Genčuose 1926 m. Fotografavos Alfonsas Survila. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus rinkinys
Užgavėnės – tradicinė šio krašto žemaičių šventė. Įdomiausia šventės dalis – karnavalas, kurią liaudis čia vadino „budeliais“.
 
Prieš pirmąjį pasaulini karą ir vėliau Kretingsodžio gyventojai suruošdavo šaunų karnavalą. Jame yra dalyvavę ir ūkininkai Slušnys, Aloyzas Petrauskas, Drungilas. Karnavalo organizatorius nuo sausio mėnesio vidurio pradėdavo rūpintis karnavalo reikalais, žiūrėdavo, kad būtų pasiruošta pakankamai tinkamų kaukių, drabužių persirengėliams, burdavo būsimo karnavalo dalyvius ir atlikdavo visus kitus pasirengimo darbus. Visi karnavalo dalyviai būdavo vyrai. Kai reikėdavo kokio nors personažo moters, ja persirengdavo vyras. Karnavalas būdavo įdomus, jo dalyviai įvairiai apsirengę. Iš viso karnavalo eiseną sudarydavo daugiau kaip 25 asmenys.

Gilią senovę menančios audimo staklės atgyja naujam gyvenimui

Pateikta: 2018-01-23 15:45 (atnaujinta: 2018-04-26 16:20)
Mieli muziejaus lankytojai, buvusiame dvaro vandens malūne veikia etnografijos ekspozicija „Saulės ratu“ supažindinanti su mūsų etninės kultūros turtingumu, išskirtinumu, mūsų protėvių gyvenimu metų cikle, etnografijos, liaudies meno eksponatais, žemaičių kalendorinėmis šventėmis ir jų sąsajomis su ūkio darbais.
 
Siekdami labiau Jus sudominti kiekvieną mėnesį išrinksime vieną eksponatą (nebūtinai iš ekspozicijos), labiausiai atitinkantį metų laiką, pateiksime platesnį jo apibūdinimą. Nuo sausio vidurio Jūsų dėmesio lauks audimo staklės.
 
Norintiems išbandyti audimo meną maloniai padės audėjų audėja Ingrida Šilgalytė (iš anksto suderinus telefonu 860173979).

Kretingos muziejaus edukacinės programos „Tavo gimtasis kraštas“ nauji užsiėmimai „startuoja“

Pateikta: 2017-04-27 15:06 (atnaujinta: 2017-05-02 10:29)

Užsiėmimo „Laiko mašina šimtmečiu atgal“ iniciatorė, edukatorė, Etnografijos skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė, pasuko laiko mašiną į praeitį, atskleisdama senolių išmonę ir išmintį, traukdama iš pintos skrynios įvairiausius rakandus, užduodama mįsles, pasakodama pasakas. Dalyviams teks kočioti lininius rankšluosčius, rašyti žąsies plunksnomis, pašyti vilnas, plėšyti plunksnas...

Kretingos muziejaus prieverpsčių rinkinys

Pateikta: 2017-04-03 09:40 (atnaujinta: 2017-04-03 10:03)

Prieverpstės. Fot. J. Klietkutė, 2017

Vertingą Kretingos muziejaus fonduose saugomą eksponatų grupę sudaro taikomosios dailės kūriniai. Prie jų priskiriame ir prieverpstes – unikalų liaudiškojo meno paveldą.
 
Prieverpstė – darbo įrankis, verpimo ratelio dalis – lentelė linų ar vilnų kuodeliui pritvirtinti. Ratelis retai būdavo puošnus, o prieverpstė – ratelio viršūnėlė išsiskyrė puošnumu. Etnologai mano, jog tradicinę prieverpstės puošybą sąlygojo tai, kad ji buvo vienas iš vestuvių apeigų atributų, Paskirtis lėmė ir jos vaizdą. Įrankis simbolis tęsė prieš jį buvusio verpimo ratelio – verpstės prasminę bei estetinę puošybos tradiciją, sąlygotą mitologinės pasaulio sampratos. Išdailinta prieverpstė rodo ne tik mūsų protėvių meninius sugebėjimus ir estetinius poreikius, bet ir atskleidžia jų dvasinį gyvenimą, pasaulėvaizdį, tikėjimus.

Pateikė Užgavėnių staigmeną

Pateikta: 2017-03-06 09:02 (atnaujinta: 2017-09-06 08:54)
 
 
Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus darbuotojos, pernai per Užgavėnes atgaivinusios senovinę tradiciją – virti ir valgyti šiupinį, šiemet kartu šventusiems Kurmaičių pradinės ir M. Daujoto pagrindinės mokyklų mokiniams bei Kretingos socialinės globos namų gyventojams pateikė naują staigmeną. Vandens malūno etnografinėje ekspozicijoje, tarp Užgavėnių „lyčynų“, įrengtas didelis fotostendas su išryškinta Užgavėnių karnavalo nuotrauka. Joje pavaizduotais personažais gali tapti kiekvienas ekspozicijos lankytojas.
 

Popietė „Žemaitėškė Advėntėne pasėrokavėma“

Pateikta: 2016-12-09 12:27 (atnaujinta: 2017-09-06 08:56)

2016 m. gruodžio 8 dieną Kretingos muziejaus Etnografijos ekspozicijoje „Saulės ratu“ kretingiškiai buvo kviečiami prie Adventinės eglės į jaukią popietę „Žemaitėškė Advėntėne pasėrokavėma“.
 
Svečius sutiko ir pasveikino muziejaus mokyklėlės „Žemaitoka – muziejėnoka“ programėlė, o kiekvienas svečias ant eglutės uždegė po žvakelę.