Skip to content Skip to navigation

paroda

Elenos Kniūkštaitės paroda „Sugrįžimas“

Pateikta: 2019-08-20 13:24 (atnaujinta: 2019-08-20 13:37)
Elena Kniūkštaitė gimė 1950 metais Kretingos r. Žadeikių kaime. 1968 metais baigė Kartenos vidurinę mokyklą. 
 
Gimiau ir iki aštuoniolikos metų pragyvenau Žadeikiuose. Paprastas, niekuo neišsiskiriantis gatvinis Žemaitijos kaimas...“ – sako Elena. Baigusi Kartenos vidurinę, išvažiavo mokytis į Vilnių. Piešti patiko nuo vaikystės, bet kalvio ir siuvėjos dukrai iš provincijos tokia svajonė pasirodė gal per drąsi. Kadangi domino ir fotografija, ėmė ją studijuoti Vilniaus technologijos technikume. „Baigusi mokslus keletą metų dirbau sostinėje fotoateljė. Man patiko daryti tik portretus, bet tokio darbo buvo nedaug. Grupinių nuotraukų nemėgau, o vestuvininkai plūdo kaip nuo konvejerio. Kokia čia kūryba – tik spėk sustatyti visus...“ – prisimena Elena.

Paroda „Nuo rago iki vario dūdų“

Pateikta: 2019-08-20 13:05 (atnaujinta: 2019-08-20 13:36)
Lietuvos pučiamųjų orkestrų ištakų reikia ieškoti gilioje senovėje. Jau XIII a., o gal ir daug anksčiau skambėdavo ragai. Jie buvo naudojami taikos ir karo metu įvairiems garsiniams signalams perduoti. Medžioklėse naudojami jaučio, ožio, o žygiuose, karuose, iškilminguose susiėjimuose, šventėse bei ritualinėse apeigose - dažniausiai ilgi mediniai, o vėliau ir metaliniai, garsiai skambantys įvairių formų ir dydžių ragai.

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-04-15 10:00 (atnaujinta: 2019-04-15 10:05)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Paroda „Simbolių batika“ (baltiškų ženklų atspindžiai) – 2019-03-15

Pateikta: 2019-03-13 12:13 (atnaujinta: 2019-03-29 11:45)
Tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „SIMBOLIŲ BATIKA“ (baltiškų ženklų atspindžiai).
Parodos pristatymas 2019 m. kovo 15 d. 16 val.
Paroda veiks: 2019 03 15 – 2019 04 15 Kretingos dvaro rūmų Parodų salėse (210, 211). Vilniaus g. 20, Kretinga
 
„Simbolių batika“
Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Virtuali paroda „Užgavėnės Žemaitijoje“

Pateikta: 2019-03-04 09:33 (atnaujinta: 2019-03-04 11:14)
Kretingos muziejaus senųjų Užgavėnių kaukių kolekcija
 
Kretingos muziejaus fonduose saugomos senosios Užgavėnių kaukės – unikalus liaudiškojo meno paveldas. Jų nėra daug, tik 25, bet kiekviena išskirtinė. Visos išdrožtos iš medžio, tik kai kurių plaukai, ūsai, barzda, karūnos padarytos iš kitų medžiagų.
 
Pati seniausia daryta apie 1880 m. Juozo Kužio, gyvenusio Narvydžių kaime Skuodo rajone. Vien savo dydžiu jau išsiskiria iš visų kitų. Ne tik veidas, bet ir plaukai, ir barzda išnaguoti iš medžio. Dažyta bronziniais ir vyšnios spalvos dažais. Gaila, kad neturime žinių, kokį personažą su ja vaidino Užgavėnių karnavale.
 
Labai panaši į minėtąją 1908 m. Petro Jakumo, gyvenusio Genčų kaime Kretingos rajone, išdrožta kaukė. Ši ličyna skirta Užgavėnių „žydui“ ir paskutinį kartą naudota 1975 m. mokyklos naujametiniame karnavale.

Virtuali audinių paroda „Poška staklės naujoj gryčioj“

Pateikta: 2019-02-25 14:50 (atnaujinta: 2019-03-18 11:40)
2018 m. spalio – gruodžio mėn. Kretingos muziejus įgyvendino edukacinį projektą „Poška staklės naujoj gryčioj“, kurį finansavo Kretingos rajono savivaldybė. Projekto tikslas – gaivinti ir skatinti susidomėjimą audimo amatu Kretingos krašte.
 
Audimo mokymus vedė tautodailininkė, audėja Ingrida Šilgalytė.
 
Projekto metu 16 moterų Kretingos muziejaus tradicinių amatų centre įgijo audimo rankinėmis staklėmis pradmenis. Moterys susipažino su staklių konstrukcijomis, sužinojo kam reikalingos šaudyklės, nytys, pakojos, mestuvai. Mokėsi pažinti ir praktiškai patirti visą audimo kelią. Kiekviena turėjo galimybę iš vilnonių siūlų išsiausti po 2 metrus skirtingų raštų ir spalvų audinio.
 
Šiuos įvairiaspalvius kantrybės vaisius galite išvysti virtualioje parodoje. O audimo vyksmą – nuotraukų galerijoje.
 
 

Sigito Juknevičiaus ir Linos Winter kūrybos darbų paroda „Priminimas apie save – gurkšnis iš šaltinio“

Pateikta: 2019-02-22 12:41 (atnaujinta: 2019-02-22 15:38)
Lina ir Sigitas
 
Vėlų lapkričio vakarą, kai lauke buvo tamsu ir šalta, o ant laiptų gulėjo kreivai išsišiepęs moliūgas – namai buvo pilni žvakių šviesos ir jaukaus Linos kvapo. Sigitas užėjo ir liko. Po trejų metų, vieną vėlų kovo vakarą Lina išėjo. Palikusi viską, net tai, kas arčiausiai – kūną, mintis, pojūčius. Išėjo, kaip dainos žodžiai palieka burną. Pasklido kaip kvapas ką tik iškeptos duonos. Ir jos neliko. Trys metai – įžanga, dėstymas, epilogas. Jie susipažino, atliko tai, kas buvo jiems skirta, ir išsiskyrė taip pat netikėtai staiga – visam laikui.
 
Linos ugnis (gyvenimo aistra / Lina labai mylėjo gyvenimą) išjudino Sigito orą (mintys / mąstymo procesas) ir sukilusį Sigito vandenį (jausmai) Linos žemė (praktiškumas) nukreipė kūrybos vaga. Gimė dešimt paveikslų.

Pristatė parodą apie karo gydytojus

Pateikta: 2019-02-21 15:42 (atnaujinta: 2019-02-21 15:42)
Kretingos muziejaus parodų salėse Vasario 16-osios išvakarėse atidaryta paroda „Karo gydytojų auka Nepriklausomybei“. Ją pristatė pats autorius Vilius Kavaliauskas – žurnalistas, kolekcininkas, sukaupęs vertingą Baltijos šalių valstybinių apdovanojimų kolekciją, taip pat kolekcijas „Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940“, „Lietuvos bažnyčios regalijos“ ir kt.
 
„Šiandien atidarome išskirtinę parodą, kurioje pasakojama apie išskirtinius žmones, o ją pristato išskirtinis autorius Vilius Kavaliauskas. Kol bus tokių Lietuvos patriotų, meilę savo šaliai rodančių ne žodžiais, o konkrečiais darbais, tol Lietuva gyvuos“, – už Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ųjų metinių proga surengtą parodą V. Kavaliauskui dėkojo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

LR meno kūrėjos Irenos Valiulienės kūrybos darbų paroda „Mano pasaulis piešiniuose ir tapyboje“ 2018-10-13 – 11-26

Pateikta: 2019-01-21 14:48 (atnaujinta: 2019-01-21 14:49)
Irena Valiulienė gimė 1944 metais Kretingoje, 1961 baigė Kretingos vidurinę mokyklą ir išvyko gyventi į Vilnių. Pagal profesiją yra inžinierė, Kauno politechnikos instituto (dab. Kauno technologijos universitetas), absolventė. Daugiau kaip keturiasdešimt metų dirbo Mokslo ir enciklopedijų centre.

Paroda „Mes buvome ten“ – 2019-01-11/02-05

Pateikta: 2019-01-11 14:35 (atnaujinta: 2019-02-13 11:40)
Kretingos muziejaus parodų salėse veikia fotografijų ir dokumentų paroda „Mes buvome ten“, parengta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus.
 
Kiekvienas iš mūsų TĄ naktį buvome TEN. Kiekvienas jam savitu būdu: buvimu, dalyvavimu, susirūpinusiu stebėjimu per televiziją ar radiją, malda, mintimis ar nerimu. Mes visi – visa Lietuva – buvome TEN.

Puslapiai