piliakalniai

Apie 2 kilometrus į pietryčius nuo Žalgirio seniūnijos administracinio centro – Raguviškių kaimo, Kalno Grikštų kaimo žemių šiaurės rytiniame pakraštyje, Mažosios ir Didžiosios Kartenalių santakoje stūkso Kačaičių piliakalnis – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas, turintis archeologinį, istorinį, kraštovaizdžio ir mitologinį vertingųjų savybių pobūdį.

Kartenos seniūnijos Martynaičių kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, Minijos kairiajame krante stūkso didžiulė, šiaurės – pietų kryptimi pailga moreninė kalva, kurios pietinė dalis užsibaigia Gintarų kaime. Kalva susiformavo daugiau kaip prieš 10 000 metų, per paskutiniojo ledyno tirpsmą. Jos šiaurine ir šiaurės rytine papėde teka kairysis Minijos intakas Pilies upelis, o rytine ir pietine papėde – bevardis Minijos intakas. Ši kalva ypatinga tuo, kad abiejuose jos galuose stūkso po piliakalnį: pietiniame – Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinamas Vyšnių kalnu (apie jį jau rašėme), o šiauriniame – Martynaičių piliakalnis, vadinamas Pilimi, Pilies kalnu, Pile, Pilale.

Rūdaičių kaime, kelio į Vydmantus dešinėje pusėje Žibos upelio kairiajame krante stūkso Pilale vadinama kalva, kurios vardu pavadinta minėtu keliu einanti gyvenvietės gatvė.

Ši aukštuma laikoma piliakalniu, kuris registruotas valstybės saugomų regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas 5258).

Apie Pilalę rūdaitiškiai sukūrė nemažai pasakojimų, padavimų ir legendų, kurias tėvai ir seneliai iš karto į kartą perpasakodavo vaikams ir anūkams. Viena jų mena, kad senovėje, per kovas su kryžiuočiais ir švedais, apylinkės valstiečiai ir kariai į Pilalę subėgdavo slėptis ir gintis prie Rūdaičių artėjant gausesnėms priešų pajėgoms.