Skip to content Skip to navigation

piliakalniai

Nagarbos pilis – Mėguvos sostinė?

Pateikta: 2017-12-04 09:06 (atnaujinta: 2017-12-04 09:33)

Papėdės gyvenvietė ir Nagarbos kalnas iš šiaurės vakarų pusės 1966 metais. Algimanto Merkevičiaus nuotrauka. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas

Rūdaičių kaimo žemių pakraštyje ties riba su Negarbos ir Senkų kaimais prie Tenžės upės stūkso didingas piliakalnis, vienų apylinkės gyventojų nuo seno vadinamas Nagarbos kalnu, o kitų – Bliūdkalniu. Jis plačiai žinomas apylinkėje, apipintas legendomis ir padavimais, apie kuriuos mūsų laikraštyje 2017 m. vasario 18 d. rašė Aurelija Gelzminauskienė („Užkeiktas Negarbos kalnas“). Šiame straipsnyje supažindiname su piliavietės priešistore, pilies reikšme X–XIII amžių kuršių žemėje, vadintoje Mėguva. 

Startuoja užsiėmimas „Piliakalnių legendos“, skirtas piliakalnių metams

Pateikta: 2017-11-10 15:39 (atnaujinta: 2017-11-10 16:54)

 Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus parengtas edukacinio abonemento „Tavo gimtasis kraštas“ užsiėmimas, skirtas piliakalnių metams „Piliakalnių legendos“ startuoja.
Šio užsiėmimo lankytojai archeologijos ekspozicijoje sužinojo kas tai yra piliakalniai, kokios vietos jiems buvo parenkamos ir kam jie reikalingi. Apžiūrėdami muziejininko archeologo Donato Butkaus parengtą Imbarės piliakalnio maketą, sužinojo, kad piliakalnį, kaip gynybinį įrenginį sudaro du pagrindiniai elementai: pati įtvirtinta vieta, į kurią slėptis subėgdavo piliakalnio papėdės gyventojai, ir jos įtvirtinimai su grioviais, bokštais, sienomis, pylimais...

SENOSIOS ĮPILTIES PILIES KALNAS

Pateikta: 2017-10-23 13:28 (atnaujinta: 2017-10-23 13:35)

 Jonas Puzinas. Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys. Senovė. Kaunas, 1938, t. 4

Senosios Įpilties kaime netoli Šventosios upės stūkso vienas įspūdingiausių ir didingiausių Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių – Pilies kalnas. Ant jo priešistoriniais laikais stovėjusi Impilties pilis buvo svarbi kuršių tvirtovė, Duvzarės žemės sostinė. Piliakalnis mena tragiškus 1263 metų įvykius, kai, krikšto ir Livonijos ordino globos atsisakę ir sąjungininkų palikti likimo valiai, pilies gynėjai iki paskutiniojo kario priešinosi tvirtovę apgulusiems ir sudeginusiems kryžiuočiams.

JOSKAUDŲ ALKOS KALNAS – GINČIO ŠVENTYKLOS VIETA?

Pateikta: 2017-10-09 13:51 (atnaujinta: 2017-10-09 13:59)

Alkos kalno planas. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas

Joskaudų miške už Dimitravo stūkso legendomis apipintas Alkos kalnas. Daugeliui apylinkės gyventojų jis gerai žinomas dėl tragiškų 1941 metų įvykių, menančių Skuodo žydų bendruomenės holokaustą. Seniausių laikų Alkos kalno istorija dar neatskleista, o mus pasiekusios istorinės ir tautosakos žinios leidžia ją rekonstruoti tik fragmentiškai.
 

KALNO GRIKŠTŲ PRIEŠISTORĖS LIUDININKAI

Pateikta: 2017-09-25 10:10 (atnaujinta: 2017-09-25 10:27)

 1) Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu; 2) Kalno Grikštų II piliakalnis; 3) Kačaičių piliakalnis; 4) Kalno Grikštų senovės gyvenvietė; 5) Kalno Grikštų II senovės gyvenvietė; 6) Kalno Grikštų kapinynas (V–VI a.); 7) Raguviškių II kapinynas (II–IV a.; VIII–XIII a.); 8) Raguviškių II kapinynas (VIII–XIII a.)

Žalgirio seniūnijoje, abipus Raguviškių-Baublių kelio ir Kartenalės II (Didžiosios Kartenalės) upelio kairiajame Minijos upės krante plyti Kalno Grikštų kaimo žemė. Tai viena seniausių Kretingos rajono vietovių, kurioje žmonės nuolat gyvena nuo I tūkstantmečio prieš Kristų. Jų pėdsakus saugo pora senovės gyvenviečių, kapinynas ir net trys piliakalniai – Kalno Grikštų I ir II bei Kačaičių. Apie pastarąjį mūsų laikraštyje jau pasakojome, o šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo priešistorę ir jame prieš metus aptiktus abu piliakalnius.
 

SENOSIOS ĮPILTIES MARIJOS KALNELIS

Pateikta: 2017-09-11 08:50 (atnaujinta: 2017-09-11 09:06)

Piliakalnio planas. 1960 m. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4-12

Senosios Įpilties gyvenvietės šiaurės vakariniame pakraštyje, Įpilties ir Graistupio upelių santakoje priešais Pilies kalną, menantį kryžiuočių sudegintą istorinę Įpilties (Impilties) pilį, stūkso neišvaizdus ir mįslingas piliakalnis, vadinamas Marijos kalneliu. 
 
***
 
Marijos kalnelis registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ir saugomas kaip nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 5245), turintis archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.

AUKSŪDŽIO PILALĖS

Pateikta: 2017-09-03 18:17 (atnaujinta: 2017-09-03 18:18)


Pilalės, Pilaitės kalno, Pilkalnio vaizdas iš rytų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2013 m.

Tarp Darbėnų ir Senosios Įpilties, abipus kelio į Skuodą, plyti vienas seniausių pajūrio krašto kaimų – Auksūdys. Pasakojama, kad jame priešistoriniais laikais veikė svarbi apylinkės pagonių šventykla, kurioje degusi šventoji ugnis ir buvo aukojamos aukos dievams. Dėl to, esą, kaimas buvęs pavadinta Auksūdžiu, t. y. Aukų kaimu. Šiandien gilią priešistorę mena kaime išlikę archeologijos paminklai – kapinynai, apeiginė vieta, atsitiktiniai archeologiniai radiniai, mitologiniai akmenys ir pora Pilalių – tariamų piliakalnių.

VALĖNŲ PILIAKALNIS – KRETINGOS ĮKŪRĖJO ARMONO PILIAVIETĖ?

Pateikta: 2017-08-30 09:52 (atnaujinta: 2017-08-30 10:03)


Valėnų, Šudabarzdžių (Kėkštų), Vitinių ir Sarčių (Cartų) kaimų žemių ribų planas. 1938 m.

Į pietus nuo Kretingos miesto, rajono pietvakariniame pakraštyje prie Dangės upės stūkso Pajūrio žemumai būdingas krantinis piliakalnis, esantis Valėnų kaimo žemių vakarinėje dalyje. Manoma, kad ant jo tautų kraustymosi laikotarpiu stovėjo legendinio Kretingos įkūrėjo, gotų karaliaus Armono pilis, menanti seniausias Kretingos miesto istorijos ištakas.

SENOSIOS ĮPILTIES KARO KALNAS

Pateikta: 2017-08-28 08:39 (atnaujinta: 2017-08-28 08:50)


Piliakalnis iš pietvakarių pusės. Juozo Mickevičiaus nuotr., 1959 m. Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys

Gilias istorines šaknis turintis Senosios Įpilties kaimas didžiuojasi piliakalnių gausumu. Jo žemėse vienas netoli kito išliko net trys piliakalniai, menantys senųjų šio krašto gyventojų kuršių kovas su priešais. Šiame straipsnyje noriu papasakoti apie atokiausiai nuo kaimo nutolusį, pačiame Kretingos rajono ir Lietuvos valstybės paribyje prie Šventosios upės stūksantį Karo kalną.

SENKŲ PILIAKALNIS

Pateikta: 2017-08-23 12:17 (atnaujinta: 2017-08-23 12:20)

Piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. 2011 m.

Praeities pažinimo šaltiniai liudija, kad svarbus vaidmuo Kretingos krašto priešistorėje teko Tenžės upei. Archeologijos duomenimis jos pakrantės priešistoriniais laikais buvusios tankiausiai apgyvendinta Vakarų Lietuvos teritorija, kurioje, 20 km ruože nuo ištakų iki žiočių, šiandien yra žinomi 3 pilkapynai, 10 kapinynų, trejetas piliakalnių, pora alkaviečių ir senovės gyvenvietė. Vienas iš naujausiai, prieš 15-ką metų išaiškintų senovės kultūros paminklų – Senkų piliakalnis.
 

Puslapiai