Skip to content Skip to navigation

piliakalnių metai

KURMAIČIŲ PILIAKALNIS

Pateikta: 2017-08-16 08:59 (atnaujinta: 2017-08-16 10:03)

Piliakalnis iš šiaurės pusės. Algirdo Mulvinsko nuotr., 1996 05 07

Kurmaičiai – viena seniausių pajūrio regiono gyvenviečių. Tarpukariu Akmenos kairiajame krante kasant žvyrą buvo aptiktas griautinis virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su gludinto akmens laiviniu kovos kirviu, liudijantis, kad žmonės Kurmaičiuose gyveno jau vėlyvajame neolite – maždaug 3200–1800 metais prieš Kristų.
 
Vėliau prie Akmenos gyvenusią kurmaitiškių protėvių bendruomenę mena dešiniajame upės krante šalia Bažnyčios kalno buvęs pilkapynas ir kapinynas, kur mirusieji laidoti nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki mūsų eros V amžiaus.

KAČAIČIŲ PILIAKALNIS – IŠNYKUSIO KAIMO PRIEŠISTORĖS LIUDININKAS

Pateikta: 2017-08-09 08:14 (atnaujinta: 2017-08-09 09:14)


 www.piliakalniai.lt)

Apie 2 kilometrus į pietryčius nuo Žalgirio seniūnijos administracinio centro – Raguviškių kaimo, Kalno Grikštų kaimo žemių šiaurės rytiniame pakraštyje, Mažosios ir Didžiosios Kartenalių santakoje stūkso Kačaičių piliakalnis – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas, turintis archeologinį, istorinį, kraštovaizdžio ir mitologinį vertingųjų savybių pobūdį.

NAUSODŽIO (MIŠUČIŲ) MONGIRDO PILALĖ

Pateikta: 2017-08-07 11:35 (atnaujinta: 2017-08-08 08:20)

Mongirdo pilalė iš šiaurės pusės. Vlado Šaulio nuotr., 1956 m.

Nausodžio kaimo pietvakariniame pakraštyje, Minijos upės kairiajame krante stūkso seniausią apylinkės praeitį menantis piliakalnis, vadinamas Pilale. Seniau jis priklausė Mišučių dvarui, kurio sodybos liekanos tebėra apie 300 metrų į pietvakarius nuo piliakalnio. Dėl to piliakalnis ilgą laiką buvo priskiriamas Mišučių kaimui. Dvarą nuo XIX amžiaus vidurio valdė bajorų Mongirdų giminė. Kartenos apylinkės Minijos pakrantėse esančius piliakalnius XX amžiaus pradžioje lankęs lenkų etnologas, Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis rašė, kad jau tuo metu valstiečiai piliakalnį vadino dvaro savininko vardu – Mongirdo pilale.

MARTYNAIČIŲ PILIES KALNAS

Pateikta: 2017-07-26 09:41 (atnaujinta: 2017-07-26 11:10)


Piliakalnis su papėdės gyvenviete iš pietryčių pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 2011 m.

Kartenos seniūnijos Martynaičių kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, Minijos kairiajame krante stūkso didžiulė, šiaurės – pietų kryptimi pailga moreninė kalva, kurios pietinė dalis užsibaigia Gintarų kaime. Kalva susiformavo daugiau kaip prieš 10 000 metų, per paskutiniojo ledyno tirpsmą. Jos šiaurine ir šiaurės rytine papėde teka kairysis Minijos intakas Pilies upelis, o rytine ir pietine papėde – bevardis Minijos intakas. Ši kalva ypatinga tuo, kad abiejuose jos galuose stūkso po piliakalnį: pietiniame – Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinamas Vyšnių kalnu (apie jį jau rašėme), o šiauriniame – Martynaičių piliakalnis, vadinamas Pilimi, Pilies kalnu, Pile, Pilale.

RŪDAIČIŲ PILALĖ

Pateikta: 2017-07-17 11:55 (atnaujinta: 2017-07-17 12:03)


Piliakalnio planas ir išilginis pjūvis. XX a. II pusė. Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka, F235–237

Rūdaičių kaime, kelio į Vydmantus dešinėje pusėje Žibos upelio kairiajame krante stūkso Pilale vadinama kalva, kurios vardu pavadinta minėtu keliu einanti gyvenvietės gatvė.

Ši aukštuma laikoma piliakalniu, kuris registruotas valstybės saugomų regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas 5258).

Apie Pilalę rūdaitiškiai sukūrė nemažai pasakojimų, padavimų ir legendų, kurias tėvai ir seneliai iš karto į kartą perpasakodavo vaikams ir anūkams. Viena jų mena, kad senovėje, per kovas su kryžiuočiais ir švedais, apylinkės valstiečiai ir kariai į Pilalę subėgdavo slėptis ir gintis prie Rūdaičių artėjant gausesnėms priešų pajėgoms.

Gintarų – Senosios Kartenos Vyšnių kalnas

Pateikta: 2017-06-05 08:26 (atnaujinta: 2017-06-05 11:11)

Gintarų kaimo kultūros paveldo objektų schema. Parengė J. Kanarskas, 2001 m.

Gintarų (Senosios Kartenos) Vyšnių kalnas yra 1,5 km į šiaurės rytus nuo Kartenos miestelio. Pasiekiamas iš magistralinio kelio Šiauliai–Palanga (A11) Kartenoje pasukus į šiaurę ir važiuojant Naujųjų Gintarų gatve bei Gintarų kaimo Pušyno gatve. Koordinatės: 343324, 6202462 (LKS).
 
Vyšnių kalnu vadinama vaizdingoje vietovėje netoli Minijos upės stūksančios masyvios aukštumos pietinis kyšulys. Iš rytų pusės nuo gretimos aukštumos jį skiria platokas bevardžio Minijos kairiojo intako slėnis, o iš vakarų pusės saugo erdvus Minijos senslėnis. Šio slėnio terasose pirmieji žmonės apsigyveno I tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje. Mirusius gentainius jie degino, o jų palaikus laidojo slėnio terasoje, pakilesnėje jos vietoje, į vakarus nuo Vyšnių kalno įrengtuose pilkapiuose. Jie sunaikinti XX amžiuje vykdant įvairius žemės judinimo darbus.
 

Sauserių piliakalnis

Pateikta: 2017-05-15 08:31 (atnaujinta: 2017-05-15 08:39)

Sauserių piliakalnio planas. Igno Jablonskio brėž., 1948 m. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.

Kartenos apylinkėse, Minijos pakrantėse, stūkso net šeši piliakalniai. Tai viena tankiausių gynybinių sistemų, saugojusių senųjų šio krašto gyventojų kuršių Ceklio žemės vakarines prieigas nuo vikingų, o vėliau – nuo kryžiuočių. Beveik visi piliakalniai stūkso kairiajame upės krante. Tik vienintelis Sauserių piliakalnis buvęs supiltas priešingame, dešiniajame Minijos krante.

Paalantės piliakalniai ir pilalės

Pateikta: 2017-05-02 11:01 (atnaujinta: 2017-05-02 11:10)

Kalniškių kalva-piliakalnis, vad. Pilale. Vlado Šaulio nuotr., 1956 m.

Kretingos rajono pietrytiniu pakraščiu per Kartenos seniūnijos Anužių, Lubių, Kalniškių, Lygnugariškių, Gaudučių ir Vėlaičių kaimus vingiuoja Alanto upelis, Kartenoje įtekantis į Miniją. Senslėnis liudija, kad labai senais priešistoriniais laikais Alantas buvęs plati ir galinga upė, kuri tūkstantmečiams bėgant smarkokai nuseko. Dar praeito šimtmečio pradžioje šia upe link Minijos buvo plukdomi sieliai. Šiandien Alantas ištvinsta tik po didelių liūčių ir per pavasarinius potvynius. Kitu metų laiku jį galima be didesnio vargo perbristi.

Laivių piliakalnis – pamirštas kaimo priešistorės liudininkas

Pateikta: 2017-04-24 08:44 (atnaujinta: 2017-04-24 09:00)

Piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. Juliaus Kanarsko nuotr., 1999 m.

Važiuojant iš Salantų į Platelius, kelias veda pro vieną seniausių Kretingos rajone gyvenviečių – Laivių kaimą. Pakelėje stovinti rodyklė praeitimi besidomintį keliautoją pakviečia pasukti į kairę pusę, į Piliakalnio gatvę, kuri kitame kaimo gale įsiremia į Bubino upelio kairįjį krantą. Toliau pasukę lauko keliuku į kairę, link žemupio, už 600 metrų pasieksime Laivių piliakalnį, nuo kurio prasidėjo Laivių kaimo žemių apgyvendinimas.

Kartenos piliakalnis. Menama žemaičių karaliaus pilis

Pateikta: 2017-04-18 10:18 (atnaujinta: 2017-04-18 10:56)

Piliakalnis nuo Minijos slėnio pusės 2012 m. Fot. J. Kanarsko

Į pietus nuo Kartenos miestelio, Minijos kairiajame krante stūkso kalnas, vadinamas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu. Tai Kartenos piliakalnis, apipintas padavimais ir legendomis.
 
Legendos pasakoja, kad piliakalnį supylė žemaičiai, kariavę su švedais ir rusais. Viena jų mena, kad „ant kalno pas Karteną kitą kartą yra didelė pilis stovėjusi, kurioje žemaičių karalius turėjo savo buveinę. Pilį aplinkui juosė vandenys. Kalnui esant neaukštam, vandens vilnys plakėsi beveik į pilies sienas. Vandenyje laikėsi trys labai didelės žuvys. Šitos žuvys tarnavo žemaičių karaliui: jos taip sergėjo pilį, kad niekas prie jos negalėjo prisiartinti“.

Puslapiai