Skip to content Skip to navigation

Rajono kaimai

Traidžiai arba Pilsupis

Pateikta: 2019-05-21 10:01 (atnaujinta: 2019-05-21 10:07)
Traidžių kaimas 1872 metais. Fragmentas iš carinės Rusijos kariuomenės generalinio štabo parengto Kretingos apylinkių žemėlapio
Į šiaurės rytus nuo Kretingos, tarp Kurmaičių, Klibių ir Voveraičių kaimų, abipus Pilsupio upelio plyti Traidžiai. Tai 14-tas pagal dydį Kretingos seniūnijos kaimas, kuriam priklauso 387,23 hektaro žemės. XX amžiaus pabaigoje jis buvo priskiriamas prie išnykstančių rajono gyvenviečių, tačiau atkūrus Nepriklausomybę ir panaikinus kolūkius, ramioje vietoje netoli Kretingos esantis kaimas buvo išsaugotas.  
***
Traidžiai įsikūrę prie Pilsupio upelio, tekančio į vakarus link Akmenos upės. Šiaurinę kaimo dalį apima Rėžio miškas, susisiekiantis su Tūbausių kaimo Degimalio mišku. Rytuose ribojasi su Voveraičiais, pietuose – su Klibiais, pietvakariuose – su Tinteliais, o vakaruose – su Kurmaičiais. Pietvakarinėje dalyje auga nedidelis, apie 138 kv. metrų ploto Traidžių miškas, iš kurio išteka ir kaimo žemės vakariniu pakraščiu link Burkštino į pietus teka Dirsupio upelis. Per kaimą praeina vienintelė Topolių gatvė, jungianti gyvenvietę su Klibiais ir Voveraičiais. Pietrytinis kaimo pakraštys remiasi į Klaipėdos–Šiaulių geležinkelį.

Akmenalės. Kaimas prie Akmenos aukštupio

Pateikta: 2019-05-13 12:39 (atnaujinta: 2019-05-13 12:47)
Akmenalių (Okminiele) kaimo planas apie 1905–1915 m. Ištrauka iš Vokietijos kariuomenės topografų parengto Salantų apylinkių žemėlapio
Atokiau nuo pagrindinių krašto kelių, šalia Vaineikių ir Grūšlaukės miškų masyvo abipus Akmenos upės ir kelio Vaineikiai–Grūšlaukė stovi Akmenalių kaimo sodybos. Tai 16-tas pagal teritorijos dydį Darbėnų seniūnijos kaimas, turintis 524,27 hektaro žemės. Iš jų apie 319 ha sudaro dirbami laukai, o likusią dalį apima miškai. 
***
Kaimui vardą davė Akmenos upė, ištekanti iš netoliese esančio Grūšlaukės pušyno. Rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietės pavadinimas lenkiškai rašomas „Okminele“, „Okminiele“, rusiškai – „Окминели“‚ „Aкмeнaлиcъ“, latviškai – „Okmineļi“, lietuviškai – „Akminaliai“, „Akmenaliai“, „Akmenalės“. 

Dvarčininkai – dvariūno įkurtas kaimas

Pateikta: 2019-05-09 12:05 (atnaujinta: 2019-05-09 12:18)
Dvarčininkų kaimo 1915 m. planas. Fragmentas iš Prūsijos karališkosios topografijos tarnybos parengto Salantų apylinkių žemėlapio
Šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje prieš pusšimtį metų dar stovėjo Davrčininkų kaimo sodybos. Šiandien šios gyvenvietės nebėra, o ją mena prie kaimo gatvės rymanti koplytėlė ir monumentalus kryžius bei šalia Salanto ir Notės santakos stūksantys vandens malūno griuvėsiai.

Kačaičiai. Kaimas prie dviejų Kartenalių

Pateikta: 2019-04-29 10:17 (atnaujinta: 2019-04-29 10:24)
Kačaičių piliakalnis, vad. Pilale. Vaizdas skrydyje iš šiaurės pusės. Romo Jarockio nuotr., 2003 m. Iš portalo „Lietuvos piliakalniai“ (www.piliakalniai.lt)
Pietinėje dabartinio Budrių kaimo žemių dalyje, esančioje į pietus-pietvakarius nuo Tvenkinio gatvės, prieš pusę amžiaus dar stovėjo vieno seniausių Žalgirio seniūnijoje Kačaičių kaimo sodybos. Šiandien kaimo nebėra, o jį ženklina Budrių kaimo Kačaičių gatvė, prie kurios stūkso Atgimimo laikais atstatytas monumentalus kaimo kryžius. Kaimavietėje yra pora sodybų, o prie Kartenalės I upelio rymo senosios kapinės, kuriose amžinam poilsiui atgulė senieji išnykusio kaimo gyventojai.

Sakuočiai – kaimas Minijos vingyje

Pateikta: 2019-04-26 08:43 (atnaujinta: 2019-04-26 08:56)
Sakuočių II–XIII a. kapinynas, vad. Švedų kapais. Bendras vaizdas iš šiaurės (kairėje) ir pietų (dešinėje) pusių. Juliaus Kanarsko nuotr., 2012 m. ir 2019 m.
Labiausiai į šiaurę nutolusiame Kartenos seniūnijos pakraštyje, plačiai išsidriekusiame Minijos vingio slėnyje ir į jį įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje priešais santaką su Salantu plyti Sakuočių kaimo žemė. Nors kaimas priskiriamas prie mažiausių seniūnijos ir Kretingos rajono gyvenviečių, tačiau jo ištakos siekia gilius priešistorinius laikus.

Gudai arba Gudgaliai – budriškių atmintyje išlikęs kaimas

Pateikta: 2019-04-08 15:16 (atnaujinta: 2019-04-09 08:43)
Gudgalių (rus. Гудгаре) kaimas 1872 m. išleistame Rusijos imperijos vakarinės dalies Kretingos apylinkių topografiniame žemėlapyje
Daugelis mūsų krašto žmonių, gyvenančių arba užaugusių kaime, pergyvena, kad nyksta senieji tradiciniai kaimai. Tačiau gyvenvietės nyko visose istorinėse epochose. Vienas gyvenvietes neatstatomai sunaikindavo karai, o kitų kaimų nelikdavo vykdant žemės reformas. Nemažai jų į nebūtį išsiuntė pobaudžiavinė žemės reforma, kai plėtojant palivarkinį ūkininkavimą buvo naikinami palivarkui parinktoje žemėje atsidūrę kaimai. Toks likimas ištiko Gudus arba Gudgalius, apie kuriuos iš savo senelių yra girdėję tik Budrių apylinkės gyventojai.

Kveciai – seniausia Kretingos rajono vietovė

Pateikta: 2019-04-03 08:58 (atnaujinta: 2019-04-03 09:08)
Kvecių pilkapių tyrinėtojai. Priekyje pilkapio konstrukcijas brėžinyje fiksuoja kretingiškis inžinierius Ignas Jablonskis. Už jo stovi tyrinėjimų organizatorius, Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius Juozas Mickevičius. Algimanto Merkevičiaus nuotr., 1963 m. Iš Kretingos muziejaus mokslinio archyvo
Kveciai (žemaitiškai: Kvecē) – tarp Kretingos ir Palangos kurorto įsikūręs kaimas. Jo vardas pirmąkart paminėtas 1566 metų Kretingos valsčiaus inventoriuje. Tačiau archeologijos paminklai mena, kad tai esanti seniausia mūsų rajono vietovė, kurioje pirmieji gyventojai pasirodė dar mezolite.
***
Kaimas plyti Kretingos kaimiškosios seniūnijos vakariniame pakraštyje, ties riba su Vydmantų seniūnija, tarp Kretingsodžio ir Kiauleikių kaimų. Jis apima 916,87 hektaro ir pagal plotą seniūnijoje nusileidžia tik Tūbausiams ir Rūdaičiams. Šiaurės rytuose Kveciai ribojasi su Rūdaičiais ir Ankštakiais, pietvakariuose – su Vydmantais. 

Benaičiai. Kultūros paveldu ir vėjo jėgainėmis garsėjantis kaimas

Pateikta: 2019-03-27 10:51 (atnaujinta: 2019-03-27 11:01)
Radiniai iš neolitinio Pamarių kultūros moters kapo: kairėje – kaulinė yla, dešinėje – gintaro kabutis. Juliaus Kanarsko nuotr., 2000 m.
Kretingos rajono šiaurės vakariniame pakraštyje Latvijos pasienyje tarp Šventosios upės ir kelio Kretinga–Darbėnai–Skuodas driekiasi Benaičių kaimas, kuriame pravažiuojančius pasitinka didžiausias Baltijos pajūrio regione vėjo jėgainių parkas. Išlikę archeologijos paminklai liudija, kad tai viena seniausių mūsų rajono vietovių, apgyvendinta prieš penkis tūkstančius metų.

Etnoarchitektūrinis Jakštaičių kaimas

Pateikta: 2019-03-12 14:44 (atnaujinta: 2019-03-12 14:57)
Jakštaičių kaimas Salantų apylinkių topografiniame žemėlapyje. Vokietija, 1914 m.
Mūsų rajono šiauriniame pakraštyje, Skuodo rajono paribyje tarp Salantų ir Grūšlaukės įsikūręs būdingas šiam Žemaitijos etnokultūriniam regionui Jakštaičių kaimas. Praeito šimtmečio antroje pusėje jį Lietuvoje išgarsino kretingiškio kraštotyrininko Igno Jablonskio, muziejininko Juozo Mickevičiaus ir vilniečio mokslininko Česlovo Kudabos 1967 m. aptiktos ir kultūros paminklų sąraše 1977 m. registruotos senos etnoarchitektūrinės sodybos, teikiančios etnografams ir architektūros tyrinėtojams daug vertingų žinių apie Šiaurės Vakarų Žemaitijos tradicinės liaudies architektūros raidą.

Dopšaičiai – vardan kretingiškių gerovės sunaikintas kaimas

Pateikta: 2019-03-04 09:02 (atnaujinta: 2019-03-04 09:06)
Dopšaičių kaimo planas. Rekonstrukcija pagal XVI–XVIII a. archyvinius Kretingos dvaro žemėvaldos dokumentus
Archyviniuose XVI amžiaus antrosios pusės dokumentuose yra minimas Kretingos kaimynystėje prie Jauryklos upelio buvęs Dopšaičių kaimas, kurio žemė driekėsi dideliame plote dabartinio Kretingos miesto teritorijos rytiniame ir pietrytiniame pakraštyje, Kluonalių ir Būbelių kaimų žemėje, Dupulčių ir Grykšių vakarinėje bei Padvarių rytinėje dalyje.
***
Dopšaičiai paminėti tik dviejuose XVI amžiaus dokumentuose: 1566 m. ir 1572 m. sudarytuose Kretingos valsčiaus inventoriuose, kurie 1897 m. buvo publikuoti Vilniaus archeografinės komisijos leidinio „Aкты издаваемые Виленскою археографическою комиссieю“ XIV-ame tome.

Puslapiai