Skip to content Skip to navigation

Rajono kaimai

Žutautų Medsėdžiai

Pateikta: 2019-09-09 09:11 (atnaujinta: 2019-09-09 09:19)
Kretingos rajono savivaldybės ir Žalgirio seniūnijos teritorijos pietrytiniame pakraštyje, paribyje su Plungės rajono Palioniškių kaimu ir Reiskių tyru, Žutautų, Bumbulinės ir Trakynės (Trakų) miškų masyve buvo išsimėčiusios Žutautų Medsėdžių kaimo sodybos. Šiandien kaimo nebėra, o jį mena senosios kapinės su memorialiniais smulkiosios architektūros paminklais.

Šašaičiai. Kaimas tarp Jokūbavo ir Minijos

Pateikta: 2019-08-26 14:31 (atnaujinta: 2019-08-26 14:39)
Į rytus nuo Jokūbavo miestelio, tarp Jokūbavo miško ir Minijos upės plyti Šašaičių kaimo žemės. Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas minimas nuo 1566 metų, tačiau archeologiniai radiniai liudija, kad gyventojai jame įsikūrė keliais šimtmečiais anksčiau. Įdomu tai, kad Kretingos dvarui, vėliau – Kretingos valsčiui, priklausęs kaimas beveik keturis šimtus metų buvo visiškas eksklavas, iš visų pusių apsuptas Kartenos ir Gargždų valsčiams priklausiusių kaimų ir miškų.

Žutautai ir Greičiai

Pateikta: 2019-08-22 09:45 (atnaujinta: 2019-08-22 09:52)
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietrytiniame pakraštyje abipus Kartenos–Mikoliškių–Vėžaičių kelio plyti Žutautų ir Greičių kaimų žemės, kurias skiria Mažosios Kartenalės upelis, oficialiai vadinamas Kartenale II. Prieš porą–trejetą šimtų metų šioje teritorijoje plytėjo vienas – Žutautų kaimas, kuriam taip pat priklausė Žutautų Medsėdžiai, Žutautų, Bumbulynės ir Trakynės (Trakų) miškai bei rytinė Alksnos miško dalis.

Lapgaudžiai – lapių gaudytojų vardu pavadintas kaimas

Pateikta: 2019-08-14 08:28 (atnaujinta: 2019-08-14 08:33)
Lapgaudžiai – Minijos kairiajame krante esantis mažiausiais Kartenos seniūnijos kaimas, kuriam tenka 53,84 ha žemės. Kretingos rajono savivaldybėje už jį mažesni tik Medininkai, Ilginiai, Dimitravas, Grabšyčiai ir Užkylininkai. Tai dar vienas išnykęs Kretingos krašto kaimas, kuriam liko tik žemė, vardas ir jame užaugusių žmonių prisiminimai.
***
Kaimui priklausanti žemė apima apie 1,3 km ilgio šiaurės–pietų kryptimi ir per 400 metrų pločio didžiulį lauką, įsiterpusį tarp rytuose esančių Dauginčių bei į vakarus nusitęsusių Sakuočių kaimų žemių. Pietiniu galu laukas remiasi į Martynaičių kaimą, o šiauriniu – į Minijos kilpą. Didžioji kaimo žemės dalis yra ariama. Tik Minijos slėnis ir pakrantės apaugusios mišku.

Kūlsodis. Kaimas, kuriam vardą davė rieduliai

Pateikta: 2019-08-13 09:13 (atnaujinta: 2019-08-13 09:24)
Abipus Blendžiavos upelio žemupio plyti Kūlsodžio kaimo žemė, kurią nuo kaimynystėje esančių Nasrėnų skiria Salanto upė. Nuo Nasrėnų tilto pro kaimą kelias veda į Stropelius, o šiauriniu pakraščiu praeina kelias Nasrėnai–Imbarė–Salantai. Rytine dalimi prateka Jonupis – didžiausias kairysis Blendžiavos intakas.
***
Kūlsodžio kaime išlikęs kapinynas ir dvejos senosios kaimo kapinės liudija, kad jo žemėje žmonės nuolat gyvena nuo priešistorinių laikų. Priešistorinių gyvenviečių archeologai dar neieškojo, tačiau jų pėdsakų turėtų būti išlikę vaizdingame Blendžiavos žiočių slėnyje, abipus upelio ir kairiajame Salanto krante.

Padegaliai – kaimavietė prie Degalo upelio

Pateikta: 2019-07-18 09:42 (atnaujinta: 2019-07-18 09:46)

Padegalių užusienis Kretingos grafystės 1771 metų žemėlapyje. Fragmentas iš Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomo Kretingos grafystės žemėlapio XVI–XVIII amžiais augant Europoje žemės ūkio produkcijos paklausai, daugelio Žemaitijos dvarų, ypač buvusių Prūsijos kunigaikštystės (karalystės) pasienyje, savininkai įvairiai skatino savo valdų valstiečius didinti žemės ūkio produkcijos gamybą. Vienu iš žemdirbystės plėtros būdų buvo naujų nedidelių kaimų kūrimas plėšininėje dvarui priklausančioje miško, bendrųjų ganyklų ir pievų žemėje. Nemažai kaimų tuo metu įsikūrė ir Kretingos dvaro plėšininėje žemėje. Tarp jų buvo Padegaliai.

***

Padegaliais vadinta gyvenvietė XVIII–XIX amžiais buvo įsikūrusi Degalo upelio aukštupyje, dabartinio Petreikių kaimo, esančio Žalgirio seniūnijoje, žemės šiaurės rytinėje dalyje. Tai buvo užusienis, t. y. už gatvinių-valakinių kaimų ribų įsikūrusios kelios sodybos su joms priskirta ariama ir ganyklų (pievų) žeme, įsiterpusia tarp kitų dvarui priklausančių žemių.

Jurgaičiai. Pobaudžiavinės reformos sunaikintas kaimas

Pateikta: 2019-07-09 10:47 (atnaujinta: 2019-07-09 10:49)
Salantų dvaro inventoriuose bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios metrikų knygose ir parapijiečių sąrašuose nuo XVII amžiaus minimas Jurgaičių kaimas. Jį sunaikino 1861 metais pradėta įgyvendinti pobaudžiavinė žemės reforma, o šiandien šio kaimo žemėje plyti pietinė Salantų miesto dalis ir Žvainių kaimas.

Barkeliai ir Naujukai

Pateikta: 2019-06-25 08:41 (atnaujinta: 2019-06-25 08:51)
Vykdami keliu iš Darbėnų į Vaineikius, pravažiuojame pro Barkelių kaimą, prie kurio šiaurėje glaudžiasi Naujukų kaimo žemė. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienas kaimas, kurio žemė driekėsi abipus Dubupio upelio tarp Kašučių ir Šlaveitų bajorkaimių bei Darbėnų ir Vaineikių kaimų.
***
Darbėnų apylinkėse nuo seno plytėjo miškai, kurie nuo XV a. priklausė Platelių seniūnijos Palangos giriai, plytėjusiai nuo jūros iki Vaineikių miškų masyvo. Žemdirbystei tinkamoje plėšininėje žemėje pradėjus kurtis iš Žemaitijos atsikeliančioms žemdirbių šeimoms, jų nausėdijoms administruoti XVI a. buvo įkurtas Darbėnų dvaras, priklausęs didžiojo Lietuvos kunigaikščio Palangos valdai (seniūnijai).   

Pirmąją Kalnalio bažnyčios Krikšto metrikų knygą pasklaidžius

Pateikta: 2019-06-03 08:42 (atnaujinta: 2019-06-03 09:02)
Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, visų bažnyčių, savivaldybių ir visuomeninių organizacijų dokumentai 1940 m. buvo suvežti į Kretingoje įkurtą apskrities archyvą. Po karo archyvui likus be apsaugos, kretingiškiai dokumentus ėmė naudoti prakurui ir tabako suktinėms. Inžinierius Ignas Jablonskis iš naikinamo archyvo atrinko vertingesnius dokumentus ir perdavė Kretingos muziejui. Tarp jų buvo ir Kalnalio bažnyčios krikšto metrikų knyga su autentišku įrašu apie būsimojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus (1801–1875) krikštą.
***
Pirmoji Kalnalio Romos katalikų bažnyčios krikšto metrikų knyga pradėta pildyti 1793 m. gegužės 17 d., o baigta – 1821 m. rugpjūčio 26 d. Iš viso joje sunumeruoti 75 lapai, kuriuose yra 1007 įrašai apie Šv. Lauryno bažnyčioje krikštytus kūdikius, jų tėvus ir krikštatėvius.

Kukoriškiai. Kaimas, kuriam tiko ir Kelmiškių vardas

Pateikta: 2019-05-27 08:49 (atnaujinta: 2019-05-27 08:55)
Į rytus nuo Kretingos, kelio į Raguviškius (Budrius) kairėje pusėje, yra nedidelis Kukoriškių kaimas. Tai viena mažiausių Kretingos rajono savivaldybės gyvenviečių, kuriai priklauso 61,55 ha žemės. Už Kukoriškius mažesni yra tik Dimitravas, Gestautai, Grabšyčiai, Ilginiai, Kalnalis, Kumponai, Lapgaudžiai, Medininkai, Užkylininkai ir Užparkasiai.
***
Kukoriškių žemė plyti nuo Kretingos gatve vadinamo Kretingos–Raguviškių–Budrių kelio į šiaurę, tarp gatvės ir Slučkų kaimo. Rytuose ji ribojasi su Laumalių, pietvakariuose – su Žygų, vakaruose – su Dupulčių kaimų žemėmis, o pietryčiuose – su valstybiniu Žalgirio mišku. Išilgai kaimo, lygiagrečiai keliui, teka kairysis Akmenos upės intakas Jaurykla, į kurią pietvakarinėje Kukoriškių dalyje įteka iš Žalgirio miško atitekantis bevardis kairysis intakas. Pietvakariniame žemių pakraštyje abipus Jauryklos auga nedidelis Baltaneikio (Paltaneikio) miškas, kurio vakarinė dalis priklauso Dupulčiams.

Puslapiai