Skip to content Skip to navigation

religija

Pranciškonų sostinė

Pateikta: 2020-04-13 10:00 (atnaujinta: 2020-04-13 10:00)

Virtuali paroda „Velykiniai atvirukai“

Pateikta: 2020-04-11 10:00 (atnaujinta: 2020-04-11 10:00)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.
 
Atvirukų leidyba ypač suklestėjo 1918–1940 metais. Juose buvo įvairiausi vaizdai: miestų, istorijos ir architektūros paminklų, kaimo sodybų, koplytstulpių, kraštovaizdžių nuotraukos.

Karavykas – kryžius, saugojęs nuo maro

Pateikta: 2020-04-07 10:25 (atnaujinta: 2020-04-07 11:10)

Karavyko kryžius Kretingos bažnyčios šventoriuje. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2014 m. Kretingos bažnyčios šventoriuje, netoli centrinių vartų stovi medinis dviejų kryžmų kryžius, vadinamasis „karavykas“. Karavykas – patriarcho tipo kryžius su dviem kryžmomis, kurio viršutinis skersinis yra trumpesnis negu žemutinis, o ant liemens ir skersinių būdavo išraižomi ženklai ar simboliai. Buvo tikima, kad tą vietą, kur stovi karavyko kryžiai, Dievas apsaugo nuo maro, choleros, dizenterijos ir kitų užkrečiamų ligų protrūkio, nuo audros, perkūnijos ar krušos pasekmių. Lietuvoje liaudiškai šie kryžiai tebevadinami „pavietrės“ ar „maro“ kryžiais.

Virtuali paroda „Kalėdiniai atvirukai“

Pateikta: 2019-12-20 12:36 (atnaujinta: 2020-03-28 10:28)
Lietuvoje atvirukai išplito XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu su jų leidėjais bendradarbiavo fotografai Vaclovas ir Bronislovas Zatorskiai, Abraomas Fialka, Paulina Mongirdaitė, Stanislovas Filibertas Fleury, Ignas Stropus, dailininkai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
 
Daugiausia atvirukų buvo spausdinama Vakarų Europoje. Žinoma, atvirukai buvo spausdinami ir Lietuvoje, tačiau užrašai ant jų buvo lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Tik 1904 m., kuomet buvo panaikintas caro valdžios draudimas rašyti lietuviškomis raidėmis – masiškai imti spausdinti lietuviški atvirukai. Dažniausiai Lietuvos leidyklos iš Vokietijos ar Prancūzijos įsigydavo atvirukų klišes, ant kurių uždėdavo lietuvišką tekstą. Tarpukario atvirukų kopijų seriją „Istoriniai atvirukai“ 1990 metais buvo išleidusi „Minties“ leidykla.

Tėvas Ambraziejus Pabrėža

Pateikta: 2019-10-30 13:06 (atnaujinta: 2020-03-17 10:45)

Liaudies meistro Petro kalendos (Salantai, Kretingos r.) pagal žmonių pasakojimus iš liepos medžio išdrožtas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biustas, saugomas Kretingos muziejuje. Fot. Jolantos Klietkutės Jeigu kas nors nusiskundžia, kodėl Lietuvos katalikai neturi šventųjų, kurie savo dvasios kilnumu atgaivintų mūsų siekimus, karts nuo karto sukeltų religinį atgimimą, tai šitoks nusiskundimas yra neteisingas, arba bent jis yra tiek teisingas, kad apkaltina mus pačius nerūpestingumu, nemokėjimu įvertinti savo žmonių, kurie mūsų tarpe, bendraudami su mumis pačiais, pragyveno savo ilgą amžių tikrai šventu gyvenimu; jie paliko mums kilniausius pavyzdžius visose gyvenimo srityse ir savo gyvenimo šventumą paliudija iš anapus karsto.“ – tokiais žodžiais nežinomas autorius pradėjo publikaciją Šv. Antano kalendoriuje 1940 metais.

Kunigą, pranciškoną, nuodėmklausį, dvasios tėvą, mokytoją, gydytoją, menininką, garsų savo laiko pamokslininką, švento gyvenimo žmogų Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, drąsiai galima pavadinti lietuviškuoju da Vinčiu: garsusis menininkas savyje puikiai suderino mokslą ir meną, o Jurgis Pabrėža – mokslą ir tikėjimą bei teologines žinias. Tėvas Ambraziejus buvo nepaprastai universalus žmogus, domėjosi įvairiomis mokslo, meno, medicinos sritimis, naujienomis, bet tuo pačiu puikiausiai išmanė ir puikiai citavo daugybės Bažnyčios tėvų raštus. Nors mokslo ragavo nelabai daug (gimnazija, nebaigtos universiteto studijos, du metai seminarijos), tačiau žinių nuolat ir nepaliaujamai siekė savo jėgomis, pasižymėjo nepaprasta erudicija. Sakydamas pamokslus, klausydamas išpažinčių – gydė žmonių sielas, bet didelę savo laiko dalį skirdavo ir kūno ligų gydymui. Kretinga gali didžiuotis, kad būtent čia gyveno ir amžino poilsio atgulė žmonių gyvenimuose stebuklus daręs nepaprastas, Dievo apdovanotas žmogus.

Šv. Antano atlaidai: nuo tarpukario iki šių dienų

Pateikta: 2019-06-17 09:15 (atnaujinta: 2020-03-17 10:45)
Šiais metais jau 20 kartą Kretingoje švenčiami šv. Antano atlaidai, kuriuos lydi net savaitę trunkantys atlaidų ir miesto šventės renginiai. Tarpukariu buvusi populiari ir visoje Lietuvoje pagarsėjusi Kretingos Šv. Antano atlaidų tradicija atgimė 1999 m., kuomet tuometinio parapijos klebono br. Gedimino Numgaudžio OFM iniciatyva nutarta sugrąžinti šv. Antano atlaidus – sujungti parapijos ir savivaldybės bei įvairių įstaigų pajėgas organizuojant miesto šventę.

Pirmąją Kalnalio bažnyčios Krikšto metrikų knygą pasklaidžius

Pateikta: 2019-06-03 08:42 (atnaujinta: 2020-03-20 11:01)
Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, visų bažnyčių, savivaldybių ir visuomeninių organizacijų dokumentai 1940 m. buvo suvežti į Kretingoje įkurtą apskrities archyvą. Po karo archyvui likus be apsaugos, kretingiškiai dokumentus ėmė naudoti prakurui ir tabako suktinėms. Inžinierius Ignas Jablonskis iš naikinamo archyvo atrinko vertingesnius dokumentus ir perdavė Kretingos muziejui. Tarp jų buvo ir Kalnalio bažnyčios krikšto metrikų knyga su autentišku įrašu apie būsimojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus (1801–1875) krikštą.
***
Pirmoji Kalnalio Romos katalikų bažnyčios krikšto metrikų knyga pradėta pildyti 1793 m. gegužės 17 d., o baigta – 1821 m. rugpjūčio 26 d. Iš viso joje sunumeruoti 75 lapai, kuriuose yra 1007 įrašai apie Šv. Lauryno bažnyčioje krikštytus kūdikius, jų tėvus ir krikštatėvius.

Marų kapinaitės – primirštos mūsų protėvių amžinojo poilsio vietos

Pateikta: 2018-11-09 15:57 (atnaujinta: 2020-03-20 11:20)

Klibių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais. Fot. Julius Kanarskas, 2009 m. Visų Šventųjų dieną civilinėse ir konfesinėse kapinėse sužibo tūkstančiai žvakių liepsnelių. Taip mes pagerbėme amžinybėn iškeliavusius artimuosius. Tačiau savivaldybės teritorijoje yra dar dešimtys senųjų kapinių, kuriose ilsisi pamiršti tolimi mūsų protėviai. Deja, retai kas juos prisimena ir pagerbia jų atminimą.

Pašventintas atnaujintas Mergelės Marijos altorius

Pateikta: 2017-12-29 21:53 (atnaujinta: 2020-03-17 10:46)

Altoriaus šventinimo iškilmės. Fot. J. Klietkutė Šv. Kūčių išvakarėse Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai  bažnyčioje Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas iškilmingai pašventino restauruotą Mergelės Marijos altorių.

Evangelikų liuteronų bažnyčios Kretingoje

Pateikta: 2017-12-28 17:38 (atnaujinta: 2020-03-17 10:57)

Kretingos aukštesniosios (vidurinės) mokyklos pastatas, kuriame 1808 m. buvo įrengta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonija. Fot. Kostas Jagutis. 1939 m. Kretingos muziejus (KM-IF1522) Šiemet sukanka 215 metų nuo Kretingos evangelikų liuteronų parapijos įsteigimo ir 120 metų nuo dabartinės bažnyčios statybos darbų pradžios. Šiame straipsnyje norėčiau supažindinti mūsų laikraščio skaitytojus su evangelikų liuteronų parapijos bažnyčių pastatais, stovėjusiais Kretingoje XIX amžiuje.

Puslapiai