Skip to content Skip to navigation

Švyturys

Kokia tvorelė puošia Kretingos teismo balkoną?

Pateikta: 2017-12-06 10:42 (atnaujinta: 2017-12-06 11:51)

Grafų Tiškevičių Žiemos sodo tvorelė kažkuriuo metu papuošė pastato, kuriame dabar įsikūręs Kretingos apylinkės teismas, balkoną. Fotografavo J. Klietkutė, 2015

Į šį klausimą nė trupučio negalvojęs greičiausiai atsakytų tik vienas kitas kretingiškis, artimai susijęs su Kretingos muziejaus Žiemos sodo atkūrimu. Muziejininkai tarsi mozaiką vis dar dėlioja detales, atskleidžiančias, kur šiuo metu yra grafų Tiškevičių laikus menančios Žiemos sodo tvorelės, sodą puošę akmenys, kiti papuošimai. O jų, kaip sužinota, yra privačiose sodybose ar kituose muziejuose.

Ekspoziciją papildė atnaujinti „šiepai“

Pateikta: 2017-09-06 08:38 (atnaujinta: 2017-09-06 08:50)

Kretingos muziejaus etnografi nės ekspozicijos „Saulės ratu“ lankytojai joje nuo šiol galės apžiūrėti du naujus unikalius eksponatus – daugiau negu 200 metų senumo virtuvinius bufetus („šiepas“). Jie atnaujinti muziejininkams parengus ir įgyvendinus projektą „Kretingos muziejuje saugomų medinių baldų restauravimas“.
 
„Kretingos muziejaus Etnografijos skyriuje saugomos eksponatų kolekcijos atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį, papročius ir tikėjimą. Vieną iš tokių kolekcijų sudaro baldai – bufetai, spintos, lovos, kraitinės skrynios, suolai ir stalai. Tarp jų – 5 unikalūs bufetai ir spintos (šiepai), XIX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, – „Švyturiui“ pasakojo muziejaus vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.

Amatų centro langus papuošė karpiniai

Pateikta: 2017-04-12 08:55 (atnaujinta: 2017-09-06 08:53)

Apie karpymą ir karpinius kalbėjo ir karpyti mokė Halina Šakinienė, šalia jos – popietės „Velykiniai karpiniuoti parėdymai“ sumanytoja Roma Luotienė.

Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre surengta edukacinė popietė „Velykiniai karpiniuoti parėdymai“, kurioje karpymo meno mokė kretingiškė Halina Šakinienė. Karpiniais ketinama papuošti ne tik Centro langus, bet ir etnografinės ekspozicijos „Saulės ratu“ lentynėles su jose eksponuojamais babyčių indais.

Pateikė Užgavėnių staigmeną

Pateikta: 2017-03-06 09:02 (atnaujinta: 2017-09-06 08:54)
 
 
Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus darbuotojos, pernai per Užgavėnes atgaivinusios senovinę tradiciją – virti ir valgyti šiupinį, šiemet kartu šventusiems Kurmaičių pradinės ir M. Daujoto pagrindinės mokyklų mokiniams bei Kretingos socialinės globos namų gyventojams pateikė naują staigmeną. Vandens malūno etnografinėje ekspozicijoje, tarp Užgavėnių „lyčynų“, įrengtas didelis fotostendas su išryškinta Užgavėnių karnavalo nuotrauka. Joje pavaizduotais personažais gali tapti kiekvienas ekspozicijos lankytojas.
 

Ruošiamasi restauruoti grafų Tiškevičių sarkofagus

Pateikta: 2017-02-24 08:55 (atnaujinta: 2017-09-06 08:55)

Kretingos grafų Tiškevičių koplyčia mauzoliejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2015 m.

Jau šiemet ruošiamasi pradėti restauruoti 2014-ųjų spalį rastus grafo Juozapo Tiškevičiaus bei jo žmonos Sofijos sarkofagus. Šiam darbui Kultūros paveldo departamentas skyrė beveik 60 tūkst. eurų. Restauruoti sarkofagus tikimasi per dvejus metus.
 
Grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai su jų palaikais ilgai slėpėsi labai akivaizdžioje vietoje – senosiose Kretingos kapinėse esančios koplyčios rūsyje, mūriniuose postamentuose. Nusprendus išsiaiškinti, kas juose yra bei kam jie skirti, buvo aptikti keturi sarkofagai. Viename iš kitų dviejų ilsisi penkerių metų mirusios grafų anūkės Marijos palaikai. Kieno yra ketvirtajame sarkofage rasti moters palaikai, kol kas tebėra mįslė.
 

Grafų Tiškevičių relikvijos grįžta į Kretingos dvarą

Pateikta: 2017-02-22 09:39 (atnaujinta: 2017-03-27 08:17)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). Paulinos Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė 1940-aisiais prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimus, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.
 
Marija Tiškevičienė (1866-1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga, nes grafienė į Kretingą negrįžo, mirė Lenkijoje.
 
Kretingos grafą Aleksandrą Tiškevičių (1864-1945) enkavedistai 1940 m. iškeldino iš rūmų, leisdami apsigyventi Pryšmančių dvare. Tačiau netrukus Pryšmančius pavertė pasienio zona, iš kurios evakavo visus gyventojus. Tokiu būdu grafas 1941 m. atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona buvo gavusi kaip kraitį iš tėvo Stanislovo Puslovskio. Išsikraustydami iš Kretingos, enkavedistai Aleksandrui Tiškevičiui leido pasiimti asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas. Visa kita buvo nacionalizuota: dalis perduota Vytauto Didžiojo kultūros, Telšių ir Kretingos muziejams, kita dalis – išgrobstyta.

Knyga su teisingai sudėliotais faktais

Pateikta: 2017-02-22 09:00 (atnaujinta: 2017-09-06 08:55)

Kretingos muziejaus Baltojoje salėje Vasario 16-osios išvakarėse pristatyta krašto istorijos tyrinėtojo Juliaus Kanarsko knyga „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejui. Autorius neslėpė, kad parengti leidinį lengva nebuvo, nes tai – ne šiaip sau istorija, tinkamai atrinkti faktus prireikė ir daug laiko, ir daug fizinių jėgų.