Skip to content Skip to navigation

Tiškevičiai

Kretingos muziejus šventė du solidžius jubiliejus – 2020-10-10

Pateikta: 2020-10-14 08:32 (atnaujinta: 2020-10-14 16:33)
2020 m. spalio 10 d. Kretingos muziejus šventė solidžius jubiliejus – Muziejaus įkūrimo 85-ąsias ir Kretingos dvaro puoselėtojo, grafo Juozapo Tiškevičiaus 185-ąsias gimimo metines.
 
Muziejaus direktorė Vida Kanapkienė šiltu sveikinimo žodžiu pradėjo renginį, kuris vyko grafų Tiškevičių rūmų Baltojoje salėje. Sveikinimo žodį tarė Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius ir administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. Jie taip pat perskaitė Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio šventinius sveikinimus bei įteikė Kultūros ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus padėkos raštus muziejaus bendruomenės nariams pažymint jų ilgametį ir pasiaukojamą darbą.
 
 

Miesto įkūrėjo jubiliejui – rūmų verandos atidarymas – 2020-08-28

Pateikta: 2020-09-03 13:18 (atnaujinta: 2020-09-28 09:18)
 
Praėjusį savaitgalį Kretingos dvaro rūmų aplinka tarsi nusikėlė į praeitį: šimtamečių ąžuolų pavėsyje trenkė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, atvyko daug garbių svečių, griaudė patrankų salvės. Taip buvo pagerbtas Kretingos miesto įkūrėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus 460-asis gimimo jubiliejus ir pasidžiaugta ta proga atstatyta istorine dvaro rūmų veranda.

Lentvario paveldėtojas bei Vilniaus mokslo ir meno muziejaus įkūrėjas Vladislovas Tiškevičius

Pateikta: 2020-07-21 09:30 (atnaujinta: 2020-07-21 09:35)
Prieš 155 metus gimė visuomenės veikėjas, teisininkas, odontologas, kolekcininkas, muziejininkas Vladislovas Tiškevičius, puoselėjęs ir išgarsinęs netoli Vilniaus esantį Lentvarį.
***
Manoma, kad Vladislovas gimė 1865 m. birželio 26 d. Kretingoje, tėvams Juozapui ir Sofijai Tiškevičiams įsikūrus iš grafų Zubovų išsinuomotame dvare. Sesuo Elena Klotilda prisimena, kad brolis nuo mažens buvo labai draugiškas, lengvabūdiškai elgėsi su pinigais, greitai juos išleisdavo. Sykį Vilniuje išėjęs su motina pasivaikščioti, pirmam pasitaikiusiam elgetai išbėrė į kepurę visus piniginėje turėtus pinigus. Pasak sesers, jis nuolat turėjo skolų.

Aleksandras Tiškevičius – paskutinysis Kretingos grafas

Pateikta: 2020-06-23 14:00 (atnaujinta: 2020-06-23 14:06)
Prieš 75 metus Vokietijoje mirė paskutinysis Kretingos dvarininkas Aleksandras Tiškevičius. Jo nuveiktus darbus Kretingoje mena grafo puoselėta dvaro sodyba, jo rūpesčiu pastatyta II-ųjų parapijos kapinių tvora ir grafų Tiškevičių koplyčia, taip pat perstatyta pranciškonų bažnyčia.


Grafų Tiškevičių pėdsakai Užnemunėje

Pateikta: 2020-06-04 09:20 (atnaujinta: 2020-07-09 23:26)
Apie garsios Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos didikų Tiškevičių giminės palikimą šiandien ryškiausiai pasakoja Palangos, Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės, Astravo, Kretingos dvarai, tapę gausiai lankomais kultūros paveldo objektais. Kurdamiesi Lietuvoje, šios giminės atstovai buvo apsigyvenę ir Užnemunėje – Suvalkijoje bei Dzūkijoje.
 

Kretingos dvaro ir miesto puoselėtojas Juozapas Tiškevičius

Pateikta: 2020-05-28 08:33 (atnaujinta: 2020-05-28 08:41)
Ryškiausius pėdsakus Kretingos istorijoje paliko du didikai – karvedys Jonas Karolis Chodkevičius ir grafas Juozapas Tiškevičius. Pirmasis XVII a. pr. įkūrė pranciškonų vienuolyną, bažnyčią ir miestą. Antrasis XIX a. antroje pusėje išgarsino Kretingą vienu didžiausių Europoje privačiu Žiemos sodu, mišriu parku, pirmąja Lietuvoje elektrine ir telefono linija.


Mįslingas eksponatas – grafų Tiškevičių karūna

Pateikta: 2020-05-19 09:26 (atnaujinta: 2020-06-30 16:43)
Kretingos muziejaus fonduose saugoma aštuonkampė baltos spalvos metalo karūna (KM IB18), kurią Darbėnų miestelio žydų bendruomenė kartu su užuojautos laišku dėl Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties (1891 m. gegužės 26 d.) atsiuntė Tiškevičių šeimai. 1950 m. dirbinys rastas grafų Tiškevičių koplyčios palėpėje, 1958 m. – padovanotas Kretingos muziejui: sulankstytas, aplaužytas, be inkrustacijų.
 
Karūna buvusi puošni: vainiko viršus ir apačia apjuosti gelsvos spalvos metalo juostelėmis, sujungtomis ažūrinėmis to paties metalo gėlytėmis (stilizuotos saulutės?).

Grafienės Sofijos Horvataitės Tiškevičienės dienoraštis

Pateikta: 2020-05-17 10:00 (atnaujinta: 2020-05-19 15:09)

Tarptautinė muziejų diena nuo 1978 m. gegužės 18 d. minima 150 šalių.

Daug metų Tarptautinę muziejų dieną šventėme, drauge kurdami ir įgyvendindami projektus Lietuvos muziejų kelias ir Muziejų naktis.

Šiemet Lietuvos muziejų asociacijos ir Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus valdybos kvietė muziejus kartu sukurti ir gegužės 18 d. nuotoliniu būdu įgyvendinti bendrą nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuriuo parodytume savo bendruomenės vieningumą, kūrybines galias, svarbą ir išskirtinę vertę.

Šis projektas – tarsi kultūrinis medaus korys, į vientisą kūrinį sudėtas Lietuvos muziejų sukurtų vaizdo siužetų ciklas viena tema ir pagal vieną modelį, tačiau ir kartu – visai skirtingas savo turiniu ir idėjomis.

Pristatome Kretingos muziejaus šiam projektui sukurtą filmuką ir supažindiname su išskirtiniu, nepaprastai į domiu eksponatu – grafienės Sofijos Horvataitės Tiškevičienės dienoraščiu.

Lentvario grafas ir Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantas Juozapas Tiškevičius

Pateikta: 2020-05-05 11:11 (atnaujinta: 2020-05-05 11:16)

Rusijos husarų karininkas, Vilniaus generalgubernatoriaus adjutantas grafas Juozapas Tiškevičius. Fot. O. Noišėferis. Apie 1860 m. Kretingos muziejus (IF-6917) Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė vienas turtingiausių XIX a. Lietuvos žemvaldžių Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Pradėjęs karinę tarnybą ir sukūręs šeimą, ilgesnį laiką jis gyveno Vilniuje ir Lentvaryje, o likusią gyvenimo dalį praleido Kretingoje. Šįkart susipažinsime su grafo veikla ir gyvenimu Vilnijos krašte.

Sugrįžusios grafų Tiškevičių relikvijos

Pateikta: 2020-04-20 10:00 (atnaujinta: 2020-04-20 10:08)

Sofija ir Juozapas Tiškevičiai. Fot. Oto van Bošas. Frankfurtas prie Maino, 1882–1885 m. KM IF6831 Antrasis pasaulinis karas ir 1940 m. prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimą, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.

Marija Tiškevičienė (1866–1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga: grafienė į Kretingą negrįžo, – mirė Lenkijoje. Palaidota seniausiose ir svarbiausiose Varšuvoje Povonzkų kapinėse.

Puslapiai