Skip to content Skip to navigation

Tiškevičiai

Pirmieji grafų Tiškevičių rūmai Palangoje – kurorto istorijos lopšys

Pateikta: 2017-12-01 10:44 (atnaujinta: 2017-12-01 13:08)

Palangos grafų Tiškevičių rūmų pastato piešinys, apie 1892 m. Fragmentas iš Paulinos Mongirdaitės albumėlio „Polonga Bains de mer“ (pranc. „Palanga Jūros maudyklės“). Dainiaus Raupelio kolekcijaPalanga nuo seno apipinta legendomis, XIX a. pab. visame pasaulyje išgarsinta gausaus būrio grafų Tiškevičių draugų ir artimųjų, studentų ir inteligentijos. Grafas Juozapas Tiškevičius, o vėliau jo sūnus Feliksas Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros dvarą, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: įveisė parką, pastatė kelias vilas, pirmąjį viešbutį–kurhauzą (vok. poilsio namai kurorte), vasaros teatrą. Atsirado specializuotų gydyklų, pajūrio kavinė, miesto parke vyko koncertai. Palangą ėmė lankyti turtingi įvairių Rusijos gubernijų ir Lenkijos poilsiautojai.

Žymės: 
Tiškevičiai, Palanga, istorija, Jolanta Klietkutė
Skaityti daugiau...

Kretinga ieško dingusio didikų herbo

Pateikta: 2017-11-09 13:08 (atnaujinta: 2017-11-13 18:54)

Šiemet visoje Lietuvoje garsus grafų Tiškevičių dvaro Žiemos sodas Kretingoje mini 30-ies metų atkūrimo sukaktį. Šia proga lapkričio 16 d. Kretingos muziejuje bus atidaryta speciali paroda.
 
Muziejininkai viešai kreipėsi į visuomenę ieškant kadaise dingusio, Žiemos sode kabėjusio jungtinio herbo.
Žymės: 
žiemos sodas, Kretingos muziejus, Nikitenka Denisas, Jolanta Klietkutė, Tiškevičiai, Nematomas muziejus
Skaityti daugiau...

Kada bus įvykdyta grafienės Antaninos Tiškevičienės valia?

Pateikta: 2017-10-23 11:00 (atnaujinta: 2017-12-29 13:06)

A. ir F. Tiškevičiai Palangos dvaro rūmų vestibiulyje su kūdikiu, XX a. pradžia

Grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) šeimos rezidencijos įkūrimas Kretingos dvare 1875 metais turėjo didelę reikšmę ne tik Lietuvos pajūrio, bet ir visos Lietuvos ekonominei bei kultūrinei raidai, istorinio atminimo ir kultūros bei meno paveldo išsaugojimui.
 
J. Tiškevičiaus ir jo žmonos Sofijos Horvat (1839–1919) šeimoje buvo vertinamos ir puoselėjamos ne tik bendražmogiškos vertybės, bet ir pagarba praeičiai, istorijai ir kultūrai, saugant išlikusias kultūros, istorijos ir meno vertybes.
 
Gausioje 10 vaikų šeimoje užaugę grafų palikuonys tapo ne tik gerais specialistais, pramonininkais, kūrėjais, bet ir meno bei kultūros vertybių kolekcininkais, mecenatais, kuriems rūpėjo, kad jų krašto istorinės, kultūros ir meno vertybės būtų išsaugotos ateities kartoms bei taptų prieinamos visuomenei, rasdamos savo vietą ne tik privačiose kolekcijose, bet ir muziejuose.
Žymės: 
gintaras, gintaro rinkinys, Tiškevičiai, Nematomas muziejus, Beniušis Romualdas, istorija
Skaityti daugiau...

Grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas iškeliavo į restauravimo dirbtuves

Pateikta: 2017-07-12 10:36 (atnaujinta: 2017-10-03 09:25)


Rusijos imperijos kariuomenės husarų karininkas Juozapas Tiškevičius

 Liepos 5 dieną į metalo dirbinių restauratoriaus-eksperto Gintaro Kazlausko restauravimo dirbtuves Labūnavoje (Kėdainių r. sav.) iškeliavo grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas.

Juozapas Tiškevičius (1835–1891) – garsus Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, dvarininkas, pramonininkas-investuotojas, karinis veikėjas, gimė Trakų Vokėje. Anksti netekęs tėvo, vaikystę leido Trakų Vokėje bei giminių dvaruose Voložine ir Lohoiske. Sankt Peterburge baigęs karo mokyklą, tapo Rusijos imperijos husarų kariuomenės karininku. Tarnavo Vilniaus I Sumų husarų pulke, buvo paskirtas Vilniaus generalgubernatorių Iljos Bibikovo (~1853–1855 m.) ir Vladimiro Nazimovo (1855–1863 m.) adjutantu. 1860 metais vedė grafaitę Sofiją Horvataitę (1837–1919). Su ja susilaukė 12-kos vaikų, iš kurių išgyveno ir užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Po 1863 m. sukilimo atsisakė adjutanto pareigų, liko husarų kariuomenės karininku, o 1882 m. išėjo į atsargą.

Žymės: 
Tiškevičiai, Juozapas Tiškevičius, sarkofagai, Julius Kanarskas, istorija, Nematomas muziejus, Dingusi Kretinga
Skaityti daugiau...

Tiškevičių paveldui – politikų barikados

Pateikta: 2017-06-07 12:12 (atnaujinta: 2017-12-29 12:59)

Toje vietoje, kurioje XX amžiaus pradžioje dvaro parką puošė fontanas ir rožynai, dabar pilkuoja nenaudojama sporto aikštelė. Kretingos muziejaus rinkinys

Kretingos dvaro parką bandantys atkurti muziejininkai susidūrė su netikėtais vietos politikų viražais, kurie gali lemti tolesnę grafų Tiškevičių paveldo plėtrą. 
 
Politikų ir muziejininkų interesai išsiskyrė dėl sovietmečiu įrengtos ir vaizdą darkančios sporto aikštelės, kurios vietoje kadaise buvo trečiasis parko fontanas su skulptūra bei rožynas. Kai kurie Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai įsitikinę, jog neverta atkurti šios oazės, neva prasmingiau būtų įrengti visiškai naują aikštelę vaikams. Kretingos muziejaus vadovai atkerta, kad dvaro parko atkūrimą privalu vykdyti kompleksiškai, o sporto mėgėjams galima rasti ir kitų vietų. Dėl šio klausimo politikai turės apsispręsti birželį.
Žymės: 
Nikitenka Denisas, dvaro parkas, Tiškevičiai, Nematomas muziejus, istorija
Skaityti daugiau...

Restauruotas grafo Juozapo Tiškevičiaus įkapinis kryžius

Pateikta: 2017-03-06 09:19 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

2014 m. Juozapo Tiškevičiaus sarkofage rastas kryžius. Jolantos Klietkutės nuotr., 2014 m.

Prieš trejetą metų Kretingos muziejaus iniciatyva vykdant mokslinius tiriamuosius grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje palaidotų asmenų palaikų identifi kavimo darbus, grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) sarkofage tarp kitų įkapių buvo rastas įkapinis kryžius. Tyrėjus nustebino, kad šis palyginti masyvus, 199 x 105 cm dydžio ir 97,4 g masės sidabro kryžius liko nepastebėtas XX a. 6 dešimtmetyje grafų koplyčioje „pasidarbavusių“ kapų plėšikų.
Žymės: 
Nematomas muziejus, Eksponatai, Tiškevičiai, Juozapas Tiškevičius, kryžius, Julius Kanarskas, istorija
Skaityti daugiau...

Ruošiamasi restauruoti grafų Tiškevičių sarkofagus

Pateikta: 2017-02-24 08:55 (atnaujinta: 2017-09-06 08:55)

Kretingos grafų Tiškevičių koplyčia mauzoliejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2015 m.

Jau šiemet ruošiamasi pradėti restauruoti 2014-ųjų spalį rastus grafo Juozapo Tiškevičiaus bei jo žmonos Sofijos sarkofagus. Šiam darbui Kultūros paveldo departamentas skyrė beveik 60 tūkst. eurų. Restauruoti sarkofagus tikimasi per dvejus metus.
 
Grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai su jų palaikais ilgai slėpėsi labai akivaizdžioje vietoje – senosiose Kretingos kapinėse esančios koplyčios rūsyje, mūriniuose postamentuose. Nusprendus išsiaiškinti, kas juose yra bei kam jie skirti, buvo aptikti keturi sarkofagai. Viename iš kitų dviejų ilsisi penkerių metų mirusios grafų anūkės Marijos palaikai. Kieno yra ketvirtajame sarkofage rasti moters palaikai, kol kas tebėra mįslė.
 
Žymės: 
Eksponatai, grafai, Tiškevičiai, koplyčia, sarkofagai, Nematomas muziejus, Švyturys
Skaityti daugiau...

Grafų Tiškevičių relikvijos grįžta į Kretingos dvarą

Pateikta: 2017-02-22 09:39 (atnaujinta: 2017-03-27 08:17)

Aleksandras Tiškevičiaus šeima. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas (1888–1965) ir priekyje Kazimieras (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939). Paulinos Mongirdaitės nuotr., Palanga, apie 1905 m.

Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė 1940-aisiais prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimus, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.
 
Marija Tiškevičienė (1866-1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga, nes grafienė į Kretingą negrįžo, mirė Lenkijoje.
 
Kretingos grafą Aleksandrą Tiškevičių (1864-1945) enkavedistai 1940 m. iškeldino iš rūmų, leisdami apsigyventi Pryšmančių dvare. Tačiau netrukus Pryšmančius pavertė pasienio zona, iš kurios evakavo visus gyventojus. Tokiu būdu grafas 1941 m. atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona buvo gavusi kaip kraitį iš tėvo Stanislovo Puslovskio. Išsikraustydami iš Kretingos, enkavedistai Aleksandrui Tiškevičiui leido pasiimti asmeninius daiktus ir šeimos relikvijas. Visa kita buvo nacionalizuota: dalis perduota Vytauto Didžiojo kultūros, Telšių ir Kretingos muziejams, kita dalis – išgrobstyta.
Žymės: 
Julius Kanarskas, Eksponatai, Tiškevičiai, Nematomas muziejus, Švyturys, istorija
Skaityti daugiau...

Forumas „Tiškevičių paveldas Lietuvoje: sėkmės istorijos ir naujos galimybės“

Pateikta: 2016-11-28 13:47 (atnaujinta: 2017-09-06 08:58)


2016 lapkričio 25 d. 9 val., Palangos gintaro muziejaus koncertų salėje vyko forumas „Tiškevičių paveldas Lietuvoje: sėkmės istorijos ir naujos galimybės“, kurį organizavo Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Palangos miesto savivaldybė.

Forume pristatyti Palangos, Užutrakio, Kretingos, Raudondvario dvarų atstatymo sėkmės istorijos ar planai, diskutuota Tiškevičių paveldo įveiklinimo sklaidos tema, galimo savivaldybių ir verslo atstovų bendradarbiavimo bei kitais su Tiškevičių paveldu susijusiais klausimais.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė  keliais aspektais pristatė Kretingos dvaro atkūrimo projektą: dvaro reikšmingumas, vieta kultūroje bei ateities perspektyvos.

Žymės: 
forumas, Palanga, Palangos gintaro muziejus, Įvykę renginiai, Tiškevičiai, Jolanta Klietkutė
Skaityti daugiau...