Tiškevičiai

Tarptautinė muziejų diena nuo 1978 m. gegužės 18 d. minima 150 šalių.

Daug metų Tarptautinę muziejų dieną šventėme, drauge kurdami ir įgyvendindami projektus Lietuvos muziejų kelias ir Muziejų naktis.

Šiemet Lietuvos muziejų asociacijos ir Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus valdybos kvietė muziejus kartu sukurti ir gegužės 18 d. nuotoliniu būdu įgyvendinti bendrą nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuriuo parodytume savo bendruomenės vieningumą, kūrybines galias, svarbą ir išskirtinę vertę.

Šis projektas – tarsi kultūrinis medaus korys, į vientisą kūrinį sudėtas Lietuvos muziejų sukurtų vaizdo siužetų ciklas viena tema ir pagal vieną modelį, tačiau ir kartu – visai skirtingas savo turiniu ir idėjomis.

Pristatome Kretingos muziejaus šiam projektui sukurtą filmuką ir supažindiname su išskirtiniu, nepaprastai į domiu eksponatu – grafienės Sofijos Horvataitės Tiškevičienės dienoraščiu.

Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė vienas turtingiausių XIX a. Lietuvos žemvaldžių Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Pradėjęs karinę tarnybą ir sukūręs šeimą, ilgesnį laiką jis gyveno Vilniuje ir Lentvaryje, o likusią gyvenimo dalį praleido Kretingoje. Šįkart susipažinsime su grafo veikla ir gyvenimu Vilnijos krašte.

Antrasis pasaulinis karas ir 1940 m. prasidėjusi sovietų okupacija sugriovė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimą, negailestingai naikino per šimtmečius susiklosčiusias tradicijas. Šioje nacių ir bolševikų surengtoje mėsmalėje atsidūrė ir Kretingos grafai Tiškevičiai.

Marija Tiškevičienė (1866–1939) karo pradžioje išvyko į Varšuvą ieškoti joje tarpukariu atsidūrusių vaikų – dukterų, sūnų Stanislovo ir Jurgio. Deja, ši kelionė buvo lemtinga: grafienė į Kretingą negrįžo, – mirė Lenkijoje. Palaidota seniausiose ir svarbiausiose Varšuvoje Povonzkų kapinėse.

Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė grafas Juozapas Tiškevičius, prieš 145 metus oficialiai pradėjęs valdyti Kretingos dvarą, kuriame įkūrė šeimos rezidenciją su nuostabiu Vasaros sodu, didžiausiu Europoje privačiu Žiemos sodu, pirmuoju Kretingoje telegrafu, pirmąja Lietuvoje telefono ryšio linija ir elektrine.

Grafų Tiškevičių giminė kilo iš Ukrainos. Iš ten per Baltarusiją atsikėlė į Lietuvą. Šiandien apžvelgsime šios giminės istorinį kelią, susipažinsime su ištakomis, simboliais, ryškesnį pėdsaką istorijoje palikusiomis asmenybėmis.

Ryškų pėdsaką Vilniaus miesto XIX a. pabaigos–XX a. pradžios istorijoje palikęs pramonininkas, fabrikantas, pirklys, meno mecenatas, visuomenininkas ir miesto valdybos narys Antanas Tiškevičius gimė 1866 m. gruodžio 12 d. Lentvario dvare, grafų Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) Sofijos Horvataitės (1837–1919) šeimoje.