Skip to content Skip to navigation

Tiškevičiai

Į atgimusią Tiškevičių koplyčią sugrįš restauruotas Sofijos Tiškevičienės sarkofagas

Pateikta: 2018-08-13 09:28 (atnaujinta: 2018-08-13 09:38)
Grafienė Sofija Tiškevičienė. V. Čižo ir F.Lopatinskio fotoateljė. Vilnius, 1876 m.Artėja prie pabaigos Kretingos grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus restauravimo darbai. Sutvarkytame mauzoliejaus rūsyje jau paruoštos vietos, į kurias turės grįžti karstai su juose palaidotų didikų palaikais. Su nekantrumu laukiama iš metalo restauratoriaus Gintaro Kazlausko dirbtuvių sugrįžtant puošnaus grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofago. O vilniečiai restauratoriai neseniai išsivežė kapų plėšikų smarkiai pažeistą grafienės Sofijos Tiškevičienės sarkofagą, kurio atnaujinimo darbai užtruks iki šių metų gruodžio mėnesio.

Prakalbinti Kretingos muziejaus eksponatai

Pateikta: 2018-08-01 10:16 (atnaujinta: 2018-08-01 10:18)
1957 m. restauruotas XVII a. paveikslas „Keturi evangelistai“ šiandien eksponuojamas Kretingos muziejaus Baltojoje salėje1992 metais Kretingos muziejus įsikūrė grafų Tiškevičių dvaro sodyboje. Muziejuje, kaip ir bet kuriame kitame respublikos muziejuje, saugomi meno kūriniai, neturintys metrikų. Tačiau po kruopelytę renkant medžiagą, kartais pasiseka surinkti informaciją apie kai kuriuos meno kūrinius.
 
2005 metais Kretingos muziejuje dirbo LDM P. Gudyno restauravimo centro menotyrininkai-restauratoriai. Jie surašė eksponatų defektinius aktus, padėjo nustatyti paveikslų metrikas. Dėka jų ir su respublikos menotyrininkų pagalba po truputį renku medžiagą apie įdomesnius, muziejuje saugomus paveikslus. Šiame straipsnyje pasakojama apie žinomus paveikslus, buvusius Kretingos dvaro koplyčioje.

Pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Pateikta: 2018-06-13 08:19 (atnaujinta: 2018-08-01 09:33)
Nemažą įspūdį muziejuje palieka Centrinių rūmų dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos. Fot. J. Klietkutės, 2018Šių metų vasarą vykdomas šimtmečio kelionių projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, kurio metu lankytojai gali susipažinti su daugybe dvarų Baltijos šalyse. Apsilankius Kretingos dvare bei pakalbinus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėją, kraštotyrininkę, fotomenininkę Jolantą Klietkutę, teko patirti, kad istorija gali būti ne tik įdomi savo tyrinėjimų lauke, bet ir vienijanti bei telkianti žmones tęsti tradicijas. Pašnekovė didžiąją gyvenimo dalį buvo pasišventusi kraštotyrai, tad dėl tokio atsidavimo šioje srityje ji neliko nepastebėta – buvo pakviesta darbuotis muziejuje. Be šių pareigų muziejuje, moteris yra išleidusi dvi dėmesio vertas knygas: vieną apie Pakutuvėnų kaimo istoriją, o kitą – apie pirmąją moterį fotografę Lietuvoje Pauliną Mongirdaitę ir jos darbų tęsėją fotografą Igną Stropų. Bet apie šias istorines asmenybes kiek vėliau, visų pirma susipažinkime su Kretingos dvaru.

Pirmieji grafų Tiškevičių rūmai Palangoje – kurorto istorijos lopšys

Pateikta: 2017-12-01 10:44 (atnaujinta: 2017-12-01 13:08)

Palangos grafų Tiškevičių rūmų pastato piešinys, apie 1892 m. Fragmentas iš Paulinos Mongirdaitės albumėlio „Polonga Bains de mer“ (pranc. „Palanga Jūros maudyklės“). Dainiaus Raupelio kolekcijaPalanga nuo seno apipinta legendomis, XIX a. pab. visame pasaulyje išgarsinta gausaus būrio grafų Tiškevičių draugų ir artimųjų, studentų ir inteligentijos. Grafas Juozapas Tiškevičius, o vėliau jo sūnus Feliksas Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros dvarą, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: įveisė parką, pastatė kelias vilas, pirmąjį viešbutį–kurhauzą (vok. poilsio namai kurorte), vasaros teatrą. Atsirado specializuotų gydyklų, pajūrio kavinė, miesto parke vyko koncertai. Palangą ėmė lankyti turtingi įvairių Rusijos gubernijų ir Lenkijos poilsiautojai.

Kretinga ieško dingusio didikų herbo

Pateikta: 2017-11-09 13:08 (atnaujinta: 2017-11-13 18:54)

Šiemet visoje Lietuvoje garsus grafų Tiškevičių dvaro Žiemos sodas Kretingoje mini 30-ies metų atkūrimo sukaktį. Šia proga lapkričio 16 d. Kretingos muziejuje bus atidaryta speciali paroda.
 
Muziejininkai viešai kreipėsi į visuomenę ieškant kadaise dingusio, Žiemos sode kabėjusio jungtinio herbo.

Kada bus įvykdyta grafienės Antaninos Tiškevičienės valia?

Pateikta: 2017-10-23 11:00 (atnaujinta: 2017-12-29 13:06)

A. ir F. Tiškevičiai Palangos dvaro rūmų vestibiulyje su kūdikiu, XX a. pradžia

Grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) šeimos rezidencijos įkūrimas Kretingos dvare 1875 metais turėjo didelę reikšmę ne tik Lietuvos pajūrio, bet ir visos Lietuvos ekonominei bei kultūrinei raidai, istorinio atminimo ir kultūros bei meno paveldo išsaugojimui.
 
J. Tiškevičiaus ir jo žmonos Sofijos Horvat (1839–1919) šeimoje buvo vertinamos ir puoselėjamos ne tik bendražmogiškos vertybės, bet ir pagarba praeičiai, istorijai ir kultūrai, saugant išlikusias kultūros, istorijos ir meno vertybes.
 
Gausioje 10 vaikų šeimoje užaugę grafų palikuonys tapo ne tik gerais specialistais, pramonininkais, kūrėjais, bet ir meno bei kultūros vertybių kolekcininkais, mecenatais, kuriems rūpėjo, kad jų krašto istorinės, kultūros ir meno vertybės būtų išsaugotos ateities kartoms bei taptų prieinamos visuomenei, rasdamos savo vietą ne tik privačiose kolekcijose, bet ir muziejuose.

Grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas iškeliavo į restauravimo dirbtuves

Pateikta: 2017-07-12 10:36 (atnaujinta: 2018-08-06 10:22)


Rusijos imperijos kariuomenės husarų karininkas Juozapas Tiškevičius

Liepos 5 dieną į metalo dirbinių restauratoriaus-eksperto Gintaro Kazlausko restauravimo dirbtuves Labūnavoje (Kėdainių r. sav.) iškeliavo grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas.

Juozapas Tiškevičius (1835–1891) – garsus Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, dvarininkas, pramonininkas-investuotojas, karinis veikėjas, gimė Trakų Vokėje. Anksti netekęs tėvo, vaikystę leido Trakų Vokėje bei giminių dvaruose Voložine ir Lohoiske. Sankt Peterburge baigęs karo mokyklą, tapo Rusijos imperijos husarų kariuomenės karininku. Tarnavo Vilniaus I Sumų husarų pulke, buvo paskirtas Vilniaus generalgubernatorių Iljos Bibikovo (~1853–1855 m.) ir Vladimiro Nazimovo (1855–1863 m.) adjutantu. 1860 metais vedė grafaitę Sofiją Horvataitę (1837–1919). Su ja susilaukė 12-kos vaikų, iš kurių išgyveno ir užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Po 1863 m. sukilimo atsisakė adjutanto pareigų, liko husarų kariuomenės karininku, o 1882 m. išėjo į atsargą.

Tiškevičių paveldui – politikų barikados

Pateikta: 2017-06-07 12:12 (atnaujinta: 2017-12-29 12:59)

Toje vietoje, kurioje XX amžiaus pradžioje dvaro parką puošė fontanas ir rožynai, dabar pilkuoja nenaudojama sporto aikštelė. Kretingos muziejaus rinkinys

Kretingos dvaro parką bandantys atkurti muziejininkai susidūrė su netikėtais vietos politikų viražais, kurie gali lemti tolesnę grafų Tiškevičių paveldo plėtrą. 
 
Politikų ir muziejininkų interesai išsiskyrė dėl sovietmečiu įrengtos ir vaizdą darkančios sporto aikštelės, kurios vietoje kadaise buvo trečiasis parko fontanas su skulptūra bei rožynas. Kai kurie Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai įsitikinę, jog neverta atkurti šios oazės, neva prasmingiau būtų įrengti visiškai naują aikštelę vaikams. Kretingos muziejaus vadovai atkerta, kad dvaro parko atkūrimą privalu vykdyti kompleksiškai, o sporto mėgėjams galima rasti ir kitų vietų. Dėl šio klausimo politikai turės apsispręsti birželį.

Restauruotas grafo Juozapo Tiškevičiaus įkapinis kryžius

Pateikta: 2017-03-06 09:19 (atnaujinta: 2017-03-27 08:16)

2014 m. Juozapo Tiškevičiaus sarkofage rastas kryžius. Jolantos Klietkutės nuotr., 2014 m.

Prieš trejetą metų Kretingos muziejaus iniciatyva vykdant mokslinius tiriamuosius grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje palaidotų asmenų palaikų identifi kavimo darbus, grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) sarkofage tarp kitų įkapių buvo rastas įkapinis kryžius. Tyrėjus nustebino, kad šis palyginti masyvus, 199 x 105 cm dydžio ir 97,4 g masės sidabro kryžius liko nepastebėtas XX a. 6 dešimtmetyje grafų koplyčioje „pasidarbavusių“ kapų plėšikų.

Ruošiamasi restauruoti grafų Tiškevičių sarkofagus

Pateikta: 2017-02-24 08:55 (atnaujinta: 2017-09-06 08:55)

Kretingos grafų Tiškevičių koplyčia mauzoliejus. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2015 m.

Jau šiemet ruošiamasi pradėti restauruoti 2014-ųjų spalį rastus grafo Juozapo Tiškevičiaus bei jo žmonos Sofijos sarkofagus. Šiam darbui Kultūros paveldo departamentas skyrė beveik 60 tūkst. eurų. Restauruoti sarkofagus tikimasi per dvejus metus.
 
Grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai su jų palaikais ilgai slėpėsi labai akivaizdžioje vietoje – senosiose Kretingos kapinėse esančios koplyčios rūsyje, mūriniuose postamentuose. Nusprendus išsiaiškinti, kas juose yra bei kam jie skirti, buvo aptikti keturi sarkofagai. Viename iš kitų dviejų ilsisi penkerių metų mirusios grafų anūkės Marijos palaikai. Kieno yra ketvirtajame sarkofage rasti moters palaikai, kol kas tebėra mįslė.
 

Puslapiai