Skip to content Skip to navigation

Tiškevičiai

Baigiamas restauruoti grafienės sarkofagas

Pateikta: 2018-12-06 12:42 (atnaujinta: 2018-12-06 12:47)
Uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji restauracija“ darbuotojai: (iš kairės) Vytautas Keršys, Antanas Žibaitis ir Ramūnas Starkus prie nudažytos grafienės Sofijos Tiškevičienės sarkofago viršutinės dalies. Fot. Romualdas Beniušis, 2018 m.
Šiuo metu uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Mažoji restauracija“ gamybinėse dirbtuvėse Vilniaus Šnipiškių rajone baigiami Kretingos grafienės Sofijos Tiškevičienės (1837–1919 m.) sarkofago restauravimo darbai.
 
Taip atrodė Sofijos Tiškevičienės sarkofagas prieš restauravimą. Fot. Jolanta Klietkutė, 2014 m.
2014 metais šis, jos vyro grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891 m.) bei dar du sarkofagai buvo aptikti užmūryti 1893 m. Kretingos II senosiose kapinėse pastatytoje Tiškevičių šeimos koplyčioje-mauzoliejuje. S. Tiškevičienės, kaip ir jos vyro, sarkofagas buvo rimtai pažeistas ne tik laiko, bet ir kapų plėšikų, kurie, ieškodami įkapių, jų dangčiuose išpjovė skyles. Atlikus tyrimus, visi keturi rasti sarkofagai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių registre ir juos nuspręsta restauruoti.

Kazimieras Tiškevičius – paskutinysis Kretingos paveldėtojas

Pateikta: 2018-11-27 13:03 (atnaujinta: 2018-11-27 13:16)
Grafo Aleksandro Tiškevičiaus herbas „Leliva“, naudotas XIX a. pab. – 1915 metais
Pasitinkant Visų Šventųjų dieną, Kretingos II senosiose kapinėse buvo atverta restauruota grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus kripta. Kretingiškiai ir miesto svečiai joje gali matyti karstus, kuriuose ilsisi grafų Tiškevičių ir jų artimųjų palaikai. Arčiausiai įėjimo, kairėje kriptos pusėje stovi paskutiniojo Kretingos dvaro paveldėtojo, Lietuvos karininko, Nepriklausomybės kovų ir 1941 m. Birželio sukilimo dalyvio, grafo Kazimiero Tiškevičiaus karstas.

Kretingos grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus atidarymo iškilmės

Pateikta: 2018-10-23 16:05 (atnaujinta: 2018-10-26 11:05)


   2018 metų spalio 31 dieną

   13:00 val. atidaroma grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus

   13:30 val. bus giedami tradiciniai Žeimaičių Kalvarijos kalnai grafų Tiškevičių giminei atminti.

Grafų Tiškevičių koplyčios duris pravėrus

Pateikta: 2018-10-18 13:40 (atnaujinta: 2018-10-18 14:07)
Koplyčia-mauzoliejus iš vakarų pusės. Nežinomas fotografas. 1902–1912 m. Kretingos muziejus
Įvažiuojant Vilniaus gatve į Kretingą mus pasitinka abipus plytinčios senosios miesto kapinės. Kairėje pusėje stūkso neogotikinė tvora su grakščiomis vartų kolonomis, o atokiau nuo jos stovi neseniai restauratorių atkurtas vienas gražiausių ir seniausių miesto pastatų – grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus. 

Paslaptingoji moteris iš grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus

Pateikta: 2018-10-11 08:13 (atnaujinta: 2018-10-11 08:24)

Praardyta kripta su nežinomos moters sarkofagu. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m. Atidengus prieš ketvertą metų Kretingos II senųjų kapinių grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus kriptos pakylas, jose buvo aptikti keturi metaliniai sarkofagai. Ekspertams pavyko nustatyti, kad trijuose karstuose palaidoti grafas Juozapas Tiškevičius († 1891 m.), grafaitė Marija Tiškevičiūtė († 1896 m.) ir grafienė Sofija Horvataitė-Tiškevičienė († 1919 m.). Deja, ketvirtajame sarkofage rastų moters palaikų identifikuoti nepavyko.

Tiškevičių kriptos duris pravėrus. Marijos Tiškevičiūtės sarkofagas

Pateikta: 2018-10-03 08:33 (atnaujinta: 2018-10-03 09:12)

Marija Tiškevičiūtė su broliukais Stanislovu Juozapu Marijonu (kairėje) ir Juozapu (dešinėje). Vladislovo Zatorskio fotoateljė. Kaunas, 1895 m. Po dvejus metus trukusių restauravimo darbų, kretingiškius II-iose miesto kapinėse pasitinka neatpažįstamai pasikeitusi ir pirmapradę išvaizdą susigrąžinusi grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus. Į jos kriptą pirmosiomis rudens dienomis sugrįžo remonto darbų laikotarpiui išvežti karstai. Viename iš jų, mažiausiame sarkofage, ilsisi vyriausios ir trumpiausiai gyvenusios Kretingos grafų Aleksandro ir Marijos Tiškevičių dukters Marijos palaikai.

Juozapas Tiškevičius – primirštas Lietuvoje vienas stambiausių XIX amžiaus žemvaldžių ir investuotojų

Pateikta: 2018-08-20 10:50 (atnaujinta: 2018-08-20 11:19)
Juozapas Tiškevičius Paryžiuje. Fot. L. Lafonas. Apie 1864 m.Kretingos istorijoje reikšmingus pėdsakus paliko ne tik miesto, mokyklos, vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjas, žymus Lietuvos karvedys Jonas Karolis Chodkevičius, bet ir XIX amžiuje Kretingos dvaro valdas valdęs Juozapas Tiškevičius (1835-1891), garsėjęs kaip vienas turtingiausių ir įtakingiausių XIX amžiaus Lietuvos žemvaldžių, aktyvus naujų technologinių sprendimų ir inovacijų šalininkas, pramonės įmonių kūrėjas.
 
Jis gimė ir augo grafų Tiškevičių giminės II (Biržų) linijos atstovo, Trakų Vokės, Valažino ir Palangos dvarininko, Ašmenos apskrities bajorų maršalkos Juozapo Mykolo Tiškevičiaus (1805–1844) ir iš Labūnavos dvaro (Kėdainių r.) kilusios Onos Zabielaitės (1807–1857) šeimoje.

Į atgimusią Tiškevičių koplyčią sugrįš restauruotas Sofijos Tiškevičienės sarkofagas

Pateikta: 2018-08-13 09:28 (atnaujinta: 2018-08-13 09:38)
Grafienė Sofija Tiškevičienė. V. Čižo ir F.Lopatinskio fotoateljė. Vilnius, 1876 m.Artėja prie pabaigos Kretingos grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus restauravimo darbai. Sutvarkytame mauzoliejaus rūsyje jau paruoštos vietos, į kurias turės grįžti karstai su juose palaidotų didikų palaikais. Su nekantrumu laukiama iš metalo restauratoriaus Gintaro Kazlausko dirbtuvių sugrįžtant puošnaus grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofago. O vilniečiai restauratoriai neseniai išsivežė kapų plėšikų smarkiai pažeistą grafienės Sofijos Tiškevičienės sarkofagą, kurio atnaujinimo darbai užtruks iki šių metų gruodžio mėnesio.

Prakalbinti Kretingos muziejaus eksponatai

Pateikta: 2018-08-01 10:16 (atnaujinta: 2018-08-01 10:18)
1957 m. restauruotas XVII a. paveikslas „Keturi evangelistai“ šiandien eksponuojamas Kretingos muziejaus Baltojoje salėje1992 metais Kretingos muziejus įsikūrė grafų Tiškevičių dvaro sodyboje. Muziejuje, kaip ir bet kuriame kitame respublikos muziejuje, saugomi meno kūriniai, neturintys metrikų. Tačiau po kruopelytę renkant medžiagą, kartais pasiseka surinkti informaciją apie kai kuriuos meno kūrinius.
 
2005 metais Kretingos muziejuje dirbo LDM P. Gudyno restauravimo centro menotyrininkai-restauratoriai. Jie surašė eksponatų defektinius aktus, padėjo nustatyti paveikslų metrikas. Dėka jų ir su respublikos menotyrininkų pagalba po truputį renku medžiagą apie įdomesnius, muziejuje saugomus paveikslus. Šiame straipsnyje pasakojama apie žinomus paveikslus, buvusius Kretingos dvaro koplyčioje.

Pažinti savo šaknis istorijos tėkmėje

Pateikta: 2018-06-13 08:19 (atnaujinta: 2018-08-01 09:33)
Nemažą įspūdį muziejuje palieka Centrinių rūmų dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos. Fot. J. Klietkutės, 2018Šių metų vasarą vykdomas šimtmečio kelionių projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, kurio metu lankytojai gali susipažinti su daugybe dvarų Baltijos šalyse. Apsilankius Kretingos dvare bei pakalbinus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėją, kraštotyrininkę, fotomenininkę Jolantą Klietkutę, teko patirti, kad istorija gali būti ne tik įdomi savo tyrinėjimų lauke, bet ir vienijanti bei telkianti žmones tęsti tradicijas. Pašnekovė didžiąją gyvenimo dalį buvo pasišventusi kraštotyrai, tad dėl tokio atsidavimo šioje srityje ji neliko nepastebėta – buvo pakviesta darbuotis muziejuje. Be šių pareigų muziejuje, moteris yra išleidusi dvi dėmesio vertas knygas: vieną apie Pakutuvėnų kaimo istoriją, o kitą – apie pirmąją moterį fotografę Lietuvoje Pauliną Mongirdaitę ir jos darbų tęsėją fotografą Igną Stropų. Bet apie šias istorines asmenybes kiek vėliau, visų pirma susipažinkime su Kretingos dvaru.

Puslapiai