Skip to content Skip to navigation

virtuali paroda

Virtuali paroda „Didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460 m.“

Pateikta: 2021-01-22 09:00 (atnaujinta: 2021-01-22 09:00)

Didingas stotas, pergalės mūšiuose ir vardas aidėjo visoje Europoje. Apie ką tai? Taip, tai apie Joną Karolį Chodkevičių – vieną žymiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiką ir karvedį, Kretingos miesto įkūrėją.

2021 m. paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Šia, Kretingos miestui ypatinga proga paruošėme parodą „Didžiajam karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui – 460 m.“ Tai buvo neeilinė, charimaztiška asmenybė, pasižymėjusi strateginiu mąstymu.

Šios  didžios asmenybės garbei parengtą parodą buvo galima apžiūrėti nuo rugsėjo mėnesio, muziejaus patalpose. Esant karantinui, parodą perkeliame į virtualią erdvę šiandien, Kretingos miesto gimtadienio išvakarėse. Maloniai kviečiame pasižvalgyti, susipažinti, o gal ir iš naujo atrasti, tai ką žinojote, o galbūt ir nežinojote apie didįjį karvedį.

Sausio 13-osios prisiminimų dienoraštis (II)

Pateikta: 2021-01-16 12:00 (atnaujinta: 2021-01-16 12:07)

Sausio 13-osios aukų laidotuvės Vilniuje. Fot. Vaidotas Kisielis, 1991-01-16 Kretingos muziejus renka „Sausio 13-osios dienoraštį“ – kretingiškių nuotraukas, prisiminimus apie tos dienos įvykius.

Virtualioje erdvėje paskelbus šią akciją, pirmasis atsiliepė kretingiškis fotografas Vaidotas Kisielis. Prieš 30 metų V. Kisielis dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Sausio 12 dieną jis ruošėsi vykti į Vilnių, tačiau aplinkybėms nepalankiai susiklosčius liko Šiauliuose. Į Vilnių nusigavęs tik sausio 16-ąją, fotografavo prie Lietuvos radijo ir televizijos bokšto kritusių aukų laidotuves. Nuotraukose labai jautriai perteikta tuometinė aplinka, žmonių nuotaikos ir begalinis tautos ryžtas apginti savo laisvę.

Nuoširdžiai dėkojame Vaidotui Kisieliui ir Muziejaus tinklalapio lankytojus kviečiame mintimis nusikelti į 1991-ųjų sausio 16-osios Vilnių.

Piešinių konkursas „Neužmirštuole, žydėk“

Pateikta: 2021-01-14 12:31 (atnaujinta: 2021-01-14 13:31)
Piešinių konkursas vyko 2021-01-13 08:00 val. – 2021-01-14 08:00 val. Kretingos muziejaus ir „Švyturio“ laikraščio feisbuko paskyrose. Susumavę patiktukų skaičių skelbiame nugalėtojus:
 
I vieta – Augustas Valančius (piešinys nr. 15)
II vieta – Justinas Rancius (piešinys nr. 105)
III vieta – Urtė Mockutė (piešinys nr. 168)
* Kretingos muziejininkai specialų prizą skyrė Aistei Lidžiūtei (piešinys nr. 5)
* „Švyturio“ redakcija specialų prizą skyrė Viltei Orlakaitei (piešinys nr. 181): „Gražių piešinių yra daug, bet šis, mūsų nuomone, ypatingai perteikia šios dienos skausmą ir atskleidžia mūsų pergalės stebuklą, kad pats angelas saugojo mus“.
 
Piešinių konkurso virtuali galerija --> spausti ČIA <--


Sausio 13-osios prisiminimų dienoraštis (I)

Pateikta: 2021-01-14 08:00 (atnaujinta: 2021-01-16 12:07)


Prieš trisdešimt metų mūsų tėvai ir seneliai stojo į kovą už laisvę, už geresnį rytojų, už galimybę laisvai kalbėti. Kiekvienais metais jų kovą įprasminame minėdami sausio 13 d. įvykius. Jaučiamės dėkingi vertindami jų drąsą ir ryžtą kovoje, už Lietuvą, kurioje šiandien gyvename. Neturime teisės pamiršti, kad dėl galimybės rinktis kaip šiandien kiekvienas iš mūsų nori gyventi, turime būti dėkingi tiems, kurie paaukojo savo gyvybę, tiems kurie beginkliai drąsiai stojo į barikadas ir prieš tankus.
 
Prisimindami šiuos įvykius kviečiame kretingiškius kartu rašyti „Sausio 13-osios prisiminimų dienoraštį“.
 
Nuoširdžiai dėkojame buvusiai Pranciškonų gimnazijos mokytojai Birutei Kisielienei, kuri išsaugojo ir Muziejui perdavė 2016 metais, minint Sausio 13-osios įvykių 25-ąsias metines, vaikų užrašytus savo tėvų ir senelių prisiminimus.
 
Atsižvelgdami į Asmens duomenų apsaugos įstatymą, prisiminimus publikuojame be juos užrašiusių mokinių pavardžių.

Virtuali paroda „Juozapo Tiškevičiaus šeima ir jos pėdsakai Lietuvoje“

Pateikta: 2020-11-26 12:00 (atnaujinta: 2020-11-26 12:00)

Virtuali paroda „Švėnta Uonė – Dounas puonė“

Pateikta: 2020-07-24 11:23 (atnaujinta: 2020-07-24 11:40)

ARTĖJA ONINĖS... kvepiančios prinokusio derliaus kvapais... Juk ne veltui Onas taikliai apibūdina liaudiški posakiai: „Šventa Uonė – dounas puonė“, „Ateina Onutė su šviežia duonute“, „Šventa Uona – gera žmuona: aptep douną su smetuono“, „Šv. Uona – doud peina po ozbuona“...

Sveikiname visas Onas ir Onutes su Vardo diena, o ypatingai Onas, kurios pasidabinusios vasaros žiedais kasmet atskubėdavo į Kretingos muziejų ir dalyvaudavo tik joms skirtose popietėse.

Virtuali paroda „Vasaros artelė malūne“

Pateikta: 2020-06-01 10:39 (atnaujinta: 2020-06-01 11:14)
Nuo 2015 metų, birželio mėnesio pradžioje 8-12 metų vaikus Kretingos muziejus kviesdavo į dešimties dienų trukmės „Vasaros artelę malūne“. Ši stovykla buvo labai populiari: norinčių dalyvauti vaikų tėvai užregistruodavo gerokai daugiau, negu buvo įmanoma priimti. Per laiką dalyvių skaičius nuo 20 išaugo iki 30 vaikų.
 

Sekmadienių rytmečiai su pasaka žiemos sode – vaikų piešinių paroda

Pateikta: 2020-05-31 12:00 (atnaujinta: 2020-05-31 12:00)

...Pasaka, pasakėle, tu ateik nors minutėlę, aukso rūbą apsirenk, niekad mūsų neaplenk...

Kretingos muziejus jau antrus metus vykdo projektą „Pasakų rytmečiai Žiemos sode“.

Virtuali paroda – jaunųjų amatininkų mugė „Suku, suku darbų malūnėlį“

Pateikta: 2020-05-19 14:18 (atnaujinta: 2020-05-22 11:46)
 
Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena, kuomet viso pasaulio muziejai savo renginiuose kviečia aktyviai dalyvauti visuomenę.
 
Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse Kretingos muziejus nuo 2012 metų Dvaro malūno kiemelyje rengia jaunųjų amatininkų mugę „Suku, suku darbų malūnėlį“, kurios metu rajono moksleiviai kartu su technologijų mokytojais, tautodailininkais demonstruoja amatus, siūlo įsigyti savo darbų.

Prakalbinti Kretingos muziejaus tapybos eksponatai

Pateikta: 2020-04-27 10:00 (atnaujinta: 2020-04-27 10:00)

Fotografavo Jolanta Klietkutė Vaizduojamosios dailės rinkinyje yra keletas įdomių XVI–XVIII a. tapybos kūrinių. Tai daugiausia grafams Tiškevičiams priklausiusios, Kretingos ir Palangos dvaruose buvusios meno vertybės. Kiek jų buvo ir kokios, sužinoti nepaprastai sunku. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys rašo: „Prieš Pirmąjį pasaulinį karą tie patys Tiškevičiai susirinko vertingiausius meno kūrinius iš visų savo dvarų dabartinės Lietuvos teritorijoje. Karui pasibaigus, viską sugebėjo parsigabenti iš jau bolševikinės Rusijos. Tačiau tų vertybių negrąžino į atgautus dvarus, nes, kaip dauguma buvusių feodalų, įtartinai žiūrėjo į nuo Lenkijos atsiskyrusią Lietuvą. Tad visi meno kūriniai buvo įkurdinti Tiškevičių rūmuose Varšuvoje. Tačiau jau pirmosiomis karo dienomis viskas sudegė – ir rūmai, ir tai, kas juose buvo.“ (Savaitė, 2012 m.)

Kiekvienas tapybos kūrinys turi savo unikalią istoriją, ne visada užrašytą muziejų eksponatų knygose. Kartais, bendradarbiaujant su menotyrininkais, kitais muziejais, pasiseka surinkti šiek tiek įdomios medžiagos apie vieną ar kitą kūrinį.

Puslapiai