Skip to content Skip to navigation

žydai

Žymieji Kretingos litvakai

Pateikta: 2018-01-08 09:01 (atnaujinta: 2018-01-08 15:46)
Bereko Joselevičiaus (1764–1809) atminimo ženklas Litvakų atminimo sode Medsėdžiuose, Plungės r. sav. (pastatė Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas, lėšas skyrė Karina ir Alenas Cimbleriai, Londonas; 2014 m.). Juliaus Kanarsko nuotr., 2015 m.Kretingos miestas nuo jo įkūrimo XVII amžiuje buvo daugiatautė gyvenvietė. Greta žemaičių jame gyveno vokiečiai, lietuvininkai, lenkai, latviai, rusėnai, rusai. Didžiausią tautinę bendruomenę XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje sudarė žydai aškenaziai, Lietuvoje vadinti dar litvakais. Jie įnešė svarbų vaidmenį į Lietuvos žydų (litvakų) kultūrą, paliko ryškius pėdsakus miesto ir krašto istorijoje.
 
Garsiausias visų laikų Kretingos litvakas yra Berekas Joselevičius. Jis gimė 1764 metų rugsėjo 17 dieną viename iš Kretingos Žydų Naujamiesčio namų, stovėjusių Akmenos upės saloje šalia miesto vandens malūno (dabartinės Birutės gatvės ir Malūno tako rajone), žydų prekybininko Juozapo (hebrajų kalba – Josepo) šeimoje. Tuo metu pavardės buvo duodamos pagal tėvo vardą, todėl gimęs hebrajiškai buvo pavadintas Dovo Bero ben Josepo (liet. Dovo Bero, sūnaus Juozapo) vardu. Oficialioje to meto Abiejų Tautų Respublikos lenkų kalboje jis tapo Bereku Joselevičiumi. Berekas – lenkų kalboje naudota vardo Beras forma, o Joselevičius – iš tėvavardžio (aškenazių naudotoje jidiš kalboje Juozapas vadintas Joseliu) suformuota pavardė su lenkiška priesaga „–ewicz“.

Jakovo Rabinovičiaus namas

Pateikta: 2017-11-27 08:33 (atnaujinta: 2017-11-27 08:58)

S. Livšico vaistų ir reikmenų parduotuvė apie 1910 m. Fot. Paulina Mongirdaitė. Kretingos muziejus

Po 1941 metų gaisro Kretingos senamiestyje prie Rotušės aikštės išliko tik keli seni namai, statyti XIX amžiuje. Vienas iš jų – aikštės ir Vytauto gatvės kampe stovintis Jakovo Rabinovičiaus tinkuoto mūro namas, sovietmečiu garsėjęs jame gaminamais ir parduodamas skaniais kulinarijos gaminiais. Per pusantro šimtmečio istoriją ne kartą keitėsi pastato savininkai, kito jo išvaizda, patalpose veikė įvairios komercinės, administracinės ir visuomeninės įstaigos.

Popietė „Kretingos krašto žydams atminti“

Pateikta: 2016-09-28 15:32 (atnaujinta: 2017-06-09 14:59)

2016 m. rugsėjo 23 d. 15 val. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyko popietė „Kretingos krašto žydams atminti“, skirta Lietuvos žydų genocido 75-osioms metinėms.
Pagerbdamas praeitį bei jos patirtį susiedamas su dabartimi įžanginį žodį tarė Kretingos rajono Garbės pilietis, gydytojas Antanas Vinkus. Kretingos krašte žuvusieji žydai buvo pagerbti tylos minute. Kretingos rajono meras Juozas Mažeika priminė, kad žydų atminimas turi būti gerbiamas ne tik progai esant.

Popietė „Kretingos krašto žydams atminti“, skirta Lietuvo žydų genocido 75-osioms metinėms

Pateikta: 2016-09-14 12:25 (atnaujinta: 2017-06-09 14:59)

2016 m. rugsėjo 23 d. 15 val. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyks popietė „Kretingos krašto žydai“, skirta žydų Holokausto 75-osioms metinėms.
Popietėje dalyvaus ir prisiminimais galės pasidalinti Kretingos krašto žmonių, kurie, nepaisant grėsusio mirtino pavojaus, gelbėjo žydus, vaikai ar vaikaičiai. Popietės metu Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas pristatys lietuvių ir anglų kalbomis išleistą leidinį apie Kretingos krašto žydų gyvenimą. Kasmet Kretingą aplanko nemažai užsienio šalių turistų, ieškančių savo šaknų ir besidominčių Kretingos apylinkėse gyvenusių žydų likimu, todėl knygoje, išleistoje Kretingos rajono švietimo centro turizmo vadybininkių Ritos Beržanskienės ir Daivos Reinikės iniciatyva iš Savivaldybės biudžeto lėšų, aprašyti svarbiausi su vietos žydų gyvenimu susiję objektai.