Skip to content Skip to navigation

Fontanas su nykštuko skulptūra

Pateikta: 2021-06-29 11:38 (atnaujinta: 2021-07-01 09:36)

Paulinos Mongirdaitės atvirukas. XX a. pr. KM GEK17723

Palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės XX a. pr. išleistas atvirukas su Kretingos dvaro parko rožynu (KM GEK17723).
 
Į pietus nuo parterio esantis geometrinis (prancūziškasis) parkas buvo padalintas į keturias stačiakampes dalis. Jas viena nuo kitos skyrė sodininko žirklėmis karpomų mažalapių liepų alėjos, kurių susikirtime stovėjo rotonda – centriško apskrito plano didžioji altana, apjuosta kolonomis ir dengta kupolu, virš kurio kilo aukšta smailė su vėliavėle. Nuo rūmų pusės į ją buvo įeinama pro puošnią arką ir dvivėrius ažūrinius vartelius. Rotonda šiltu metų laiku tapdavo grafų šeimynos ir svečių susibūrimo vieta, o vasaros vakarais joje grieždavo rūmų orkestras.
 
Geometrinio parko šiaurės rytinę dalį 1879 m. suprojektavo vokiečių landšafto architektas Johanas Larasas. Jos viduryje buvo fontanas, ties kurio baseino apvade įtaisyti purkštukai purškė į viršų vandenį, o centre ant riedulių stovėjo bronzinis nykštukas (gnomas), rankomis plėšiantis uolieną, iš kurios pro plyšį tryško vandens čiurkšlė. Fontaną dviem koncentriniais ratais juosė smulkia skalda išpilti apžvalgos takai, tarp kurių augo rožės. Kampuose buvo suoliukai, o už jų – 4 baltos skulptūros, vaizduojančios antikiniais rūbais vilkinčias moteris, simbolizuojančias metų laikus.
 
Pirmojo pasaulinio karo metais parkui likus be priežiūros, rožynas sunyko, o skulptūrų nebeliko. Tarpukariu labai trūkstant lėšų parkui ir jo inžineriniams įrenginiams prižiūrėti, fontano baseinas buvo užpiltas atvežtiniu gruntu, o virš jo įrengtas gėlynas. Nykštuko skulptūrą grafas Aleksandras Tiškevičius padovanojo iš Kretingos kilusiam Karo muziejaus įkūrėjui generolui Vladui Nagevičiui, kuris ją pastatė priešais naujus muziejaus rūmus įrengtame fontane.
 
Kretingos tarybinio ūkio laikais šioje parko dalyje buvo pastatyta pora ūkio šiltnamių, stovėjusių čia iki XX a. 8 deš. Renkant duomenis fontanui atkurti, 2006 m. buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu aptiktos baseino liekanos. Jos liudija, kad fontano baseinas buvęs pailgas, 16 x 10,7 m dydžio, pusapskričiais galais ir žvaigždiniais kampais, ovalo plano, įgilintas į molio gruntą. Dugnas buvo išpiltas žvyro sluoksniu, kuris padengtas smulkiais skaldytais akmenimis. Sienelės tinkuotų raudonų plytų mūro, 70 cm aukščio, virš žemės paviršiaus iškilusios 12 cm. Po fontaną juosiančio tako šiaurės rytine dalimi buvusi išmūryta 1,7 x 1,58 m dydžio vandentiekio vamzdyno sklendės šachta. Kitų fontano įrangos detalių (vandens purkštuvų, skulptūros postamento) neaptikta.