Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
Palaukite...

Paroda „Žemaitijos kalvystės tyrinėjimai - paminkliniai kryžiai“

2024 Rugpjūčio 8 d.

2024 m. birželio 27 d., ketvirtadienį, 17:30 val. kviečiame į parodos

„IŠSAUGOTA. A. G. Zinkevičiūtės Žemaitijos kalvystės tyrinėjimai: PAMINKLINIAI KRYŽIAI“

atidarymą Kretingos muziejuje

Paroda veiks iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. Archeologijos ekspozicijos parodų salėje (po veranda).

Atidarymo renginio nuotraukų albumas...

A. G. Zinkevičiūtės Žemaitijos kalvystės tyrinėjimai

Biržietė menotyrininkė, metalo dailininkė, VDA Telšių fakulteto dėstytoja Adelė Genovaitė Zinkevičiūtė (1933-2022) apie 60 metų tyrinėjo Žemaitijos kryždirbystę iš geležies, sukaupė didelį vaizdinės medžiagos ir faktinių duomenų archyvą. Tyrimai įsibėgėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir 1998 metais įkūrus Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetą. Tuomet paveldo praktikų dėstytoja į ekspedicijas kvietėsi studentus, fotografus, prašė gabiausių studentų piešti, skaitmeninti dar atrastus sakraliosios kalvystės objektus: geležinius paminklinius ir viršūninius kryžius, vartus, jų kalviškas detales.

Dabar kalvystės dirbiniai, menantys šimtametį amatą bei krašto gyvensenos kultūrą, nyksta, tačiau dalį jų vis dar galima rasti, pažinti ir išsaugoti.

Kodėl svarbu išsaugoti senuosius kalvių paminklinius darbus? Tai mūsų kultūros dalis, atkleidžianti tuometinių miestelių ir kaimų kalvių meistriškumą bei kūrybingumą, įvairiai interpretuojant neskaitlingas, dažniausiai S ir C formos, detales, panaudojant stilizuotus augalinius motyvus, ar, kaip būdinga Žemaitijoje, ir šventųjų figūras. Meninių mokslų „nekrimtę“ kaimų kalvių darbai liudija ne tik mūsų tautodailei būdingą simbolinio mąstymo specifiką, bet ir paminklo visumos, jo proporcijų pojūtį, saikingumą naudojant dekoro motyvus. Tai ir religinės pajautos liudytojai, atskleidžiantys ne tik kryžiaus kaip krikščioniškojo simbolio reikšmę, bet ir jo prasmės papildymą to meto žmonėms artimais, kasdieniame gyvenime tautodailės raštuose bei aplinkoje matomais gamtinės gyvybės elementais – augalų žiedais, lapeliais, pumpurais. Paminklų dekoro stilistine traktuote ir bendru kompozicijos pojūčiu, Lietuvos, o ir Žemaitijos, kaltiniai paminkliniai kryžiai išsiskiria savitumu kitų šalių tarpe, tad ir todėl labai svarbu šią tradiciją išsaugot ir pratęsti.