Liaudies dailė (dar vadinama tautodailė) – tai savamokslių lietuvių liaudies meistrų sukurti vaizduojamosios (skulptūros, tapybos, grafikos, karpiniai) ir taikomosios (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, iš vytelių, šaknų ar šiaudų pinti) dailės dirbiniai, kryždirbystė ir paprotinė dailė.
XIX a. II pusėje nedrąsios meno ir amatų sąjūdžio apraiškos apėmė Lietuvą: pradėtos steigti amatų mokyklos, aktyviau organizuoti piešimo ir sekmadieniniai dailės kursai amatininkams. Imta organizuoti amatininkų muges, kuriose buvo rengiamos meistrų darbų parodos, veikė prekybiniai sandėliai. Juose amatininkai galėjo įsigyti įrankių ir žaliavų. Miestuose ir miesteliuose veikė nedidelės privačios baldų dirbtuvėlės. Amatininkai mėgo puošti verpstes, kultuves, kočėlus, šaudykles, riešutų spaustukus. Kaimuose gyveno meistrai amatininkai, kurie gamino vienos ar kitos paskirties daiktus - tai staliai, dailidės, kubiliai, račiai, ratelninkai, klumpdirbiai, kalviai. Kartais tas pats stalius, dailidė ar kuris kitas medžio apdirbimo meistras išdroždavo šventojo statulėlę, bet tuo retai užsiimdavo, nes dažnai tam trūkdavo laiko.
Atskira grupė buvo dievdirbiai - šventųjų, koplytėlių, kryžių, paveikslų meistrai. Dievdirbiai kūrė, pasikliaudami savo vaizduote, grožio supratimu. Jie ieškojo siužetų bažnyčiose, Šv. Rašte. Dievdirbiai amato išmokdavo vieni iš kitų. Dažniausiai – sūnus iš tėvo, o kartais gabesnį vaiką leisdavo pas gerai žinomą meistrą, pasimokyti meistrystės. Pas Kretingos krašto garsų dievdirbį Antaną Klanių – Klanevičų (1830-1920), gyvenusį Grūšlaukės apylinkėse, mokėsi Juozapas Paulauskas (1860-1945), Pranas Simutis (1878-1938).
Anot dr. Alės Počiulpaitės, manoma, kad kryždirbystė (kryžiai ir jų simbolika) suklesti XIX–XX a. pr., nes tuo metu pradedama juos fiksuoti: piešti, fotografuoti. Kryžių meistrai paprastai skulptūrėlių nedarė. Jie dekoruodavo kryžius, o šventuosius droždavo dievdirbiai. Kryždirbiai ir dievdirbiai – tai daugiau nei medžio meistrai. Jie – išskirtinės asmenybės, išradėjai, konstruktoriai, menininkai, kaimo keistuoliai. Jie dažniausiai neturėjo nei žemės, nei namų, keliaudavo su savo įrankiais, apsistodami ten, kur jų reikėjo.
Pirmoji lietuvių dailės paroda, kurioje buvo eksponuoti liaudies meistrų darbai, įvyko 1907 metais sausio 9 dieną Vilniuje. Iš viso dalyvavo 23 profesionalūs dailininkai bei architektai, 68 kaimo meistrai. Eksponuota 242 aliejumi ir akvarele tapyti kūriniai, piešiniai, architektūros projektai, skulptūros darbai ir 206 tautodailės dirbiniai. Liaudies amatų dirbinius provincijų inteligentai ir dvasininkai surinko ir pristatė į parodą. Nepriklausomybės metais liaudies meno dirbiniai dažnai buvo eksponuojami įvairiose žemės ūkio parodose. Jomis rūpinosi 1926 metais įkurti Žemės ūkio rūmai.
1928 m. pirmą kartą Aniceto Puškoriaus ir Petro Kalendos medžio drožiniai eksponuoti žemės ūkio parodoje Kretingoje. „Pirmus darbelius nunešiau į parodą, organizuotą Kretingoje 1928 m., kurie buvo įvertinti trečio laipsnio pagyrimo lakštu ir trisdešimt litų“ – pasakojo Anicetas Puškorius.
Apie 1929 metus Kretingoje Juozas Lukauskas įkuria portretų dirbtuvę, 1930 metus baldų dirbtuvę. Joje pagamintus baldus liaudies meistras Juozas Lukauskas puošdavo savo drožiniais. Drožė medinius portretus, kūrė, naudojant inkrustaciją.
1930 m. Kaune įsteigta liaudies menui ir namų pramonei remti bendrovė „Marginiai“, kuri subūrė amatininkus, rėmė juos, aprūpindavo medžiagomis, per savo parduotuvių tinklą parduodavo jų dirbinius. Joje dirbo Anicetas Puškorius (1937 – 1940) ir Petras Kalenda (1930 – 1940?).
Gintaro dirbtuvėse tarpukario laikotarpyje buvo kuriami papuošalai (segės, karoliai, apyrankės), rankogalių segtukai, kandikliai, plunksnakočiai, rašalinės, juo inkrustuodavo metalinius papuošalus, medines dėžutes, baldus ir kitokius dirbinius. 1932-1939 metais gintaro dirbtuvės veikė ne tik labiausiai šią dirbinių sritį plėtojusioje Palangoje, bet ir Klaipėdoje bei Kretingoje.
1937 metais liaudies tapytojas ir skulptorius Alfonsas Girdžiūnas už medžio skulptūrėles tarptautinėje meno ir pramonės parodoje Paryžiuje apdovanotas sidabro medaliu. Diplomą Alfonsas Girdžiūnas gavo, tačiau sidabro medalį reikėjo pirkti. Taip ir liko medalis Paryžiuje. Keletą Alfonso Girdžiūno kūrinių yra įsigijęs Kretingos muziejus.
1941 m. „Marginių“ bendrovė buvo performuota į naujai įsteigtą „Dailės“ kooperatyvą, kuris subūrė tapytojus, grafikus, skulptorius ir taikomosios dailės kūrėjus.
Antrojo pasaulinio karo metais ir pirmaisiais pokario metais liaudies menas buvo tarsi užmirštas. Tradicinių verslų meistrai (keramikai, staliai, audėjos ir kt.) buvo apkrauti mokesčiais ir visaip varžoma jų veikla.
1946 metais įsikuria kombinatas „Dailė“ Klaipėdoje. Palaipsniui kombinate pradeda dirbti daugelis Kretingos krašto meistrų.
1951 metais vyko pirmoji liaudies dailės paroda Kretingoje. Savo kūrybos darbus eksponavo medžio drožėjai J. Lukauskas ir I. Volskienė. Tais pačiais metais Salantuose, miesto meno saviveiklos apžiūros parodoje, eksponuota Antano Drungilo skulptūrėlė „Ragana“.
1953 metais buvo surengta pirmoji respublikinė liaudies meno paroda.
Susidomėjimas tautodaile tarsi atgijo po 1956 metų. Liaudies meno parodoms ruošėsi vis daugiau žmonių.
1960 metais Kretingos rajono liaudies dailės parodoje eksponuota 190 kūrybos darbų, dalyvavo 52 meistrai. Parodą aplankė 3532 žmonės. Į respublikinę parodą išvežta 46 kūrybos darbai. Iš Vilniaus į parodą Maskvoje išvežti 15 Kretingos krašto meistrų kūrinių.
1958 metais birželio 25 d. tuometiniame Dailės institute (dabar Lietuvos dailės akademija) buvo surengtas liaudies meistrų neakivaizdinių kursų pirmasis seminaras, į kurį susirinko 40 liaudies meistrų. Seminaras tęsėsi dvi savaites. Paskaitas skaitė ir seminarus vedė Vilniaus dailės instituto dėstytojai. Baigiamasis V seminaras įvyko 1962 metais balandžio 17 – 19 d.. 57 meistrams įteikti baigimo pažymėjimai.
Į 1962 metų seminarą buvo pakviesti: Aniceta Andriuškaitė, Juozas Lukauskas, Petras Kalenda, Adomas Kvasas, Anicetas Puškorius, Bronislovas Žymantas ir Petrėnaitė. Liaudies meno rūmai apmokėjo kelionės išlaidas, dienpinigius ir davė nemokamai nakvynę.
Liaudies meno rūmai, įkurti 1960 metais, išduoda pirmuosius liaudies dailės meistro pažymėjimus. Kretingiškio medžio drožėjo Juozo Lukausko liaudies dailės meistro pažymėjimo numeris 101, išduotas 1964 metais. Šis pažymėjimas galiojo iki pat 1970 m. gruodžio 31 d. Pažymėjime sužymėtos parodos iki 1969 metų, kuriose savo kūrinius eksponavo medžio drožėjas Juozas Lukauskas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Medžio drožėjui Adolfui Viluckiui toks pažymėjimas buvo išduotas 1965 m. Pažymėjimų išdavimo, pratęsimo ir atskirų grafų užpildymo taisyklėse nurodoma, kad kandidatai pažymėjimams gauti numatomi respublikinių, zoninių ir rajoninių parodų metu. Manau, kad Liaudies dailės meistro vardai buvo suteikti Anicetui Puškoriui, Petrui Kalendai, Adomui Kvasui.
Žemaitijos liaudies meno draugija įkurta 1961 m.. Jai vadovavo kretingiškis medžio drožėjas Anicetas Puškorius. 1966 m. kovo 1 d. įkurta Lietuvos liaudies meno draugija. Kretingos rajono liaudies meno draugijai vadovavo A. Puidokas. 1967 metais Kretingos krašte kūrė 52 liaudies meno draugijos nariai ( 1971 – 50, 1983 – 56, 1988 – 52, 1991 – 34, 2001 – 58, 2020 – 52).
1964 metais Plungėje įkurta liaudies kūrybos gaminių įmonė „Minija”. 1970 metais joje dirbo apie 2 000 žmonių iš visos Lietuvos. Vieni liaudies meistrai įmonėje dirbo etalonų kūrėjais, arba meistrais, pakartojančiais sukurtus etalonus.
1970 metais Antalieptėje, vykusios medžio drožėjų kūrybinės stovyklos metu buvo pastatytas pirmasis dekoratyvinis stogastulpis Lietuvoje. Jį drožė kretingiškis Juozas Lukauskas ir Ipolitas Užkurnys.
Pirmoji Lietuvos medžio meistrų diena įvyko 1972 metais Kretingoje. Jos metu Kretingos krašto meistrui Adolfui Viluckiui suteiktas Meistrų meistro Pameistrio vardas. Tais pačiais metais Lietuvos audėjų šventėje Panevėžyje Verpėjų Verpėjos vardas suteiktas kretingiškei Birutei Puškorienei.
1973 metais pirmą kartą surengta liaudies tapybos darbų paroda Vilniuje Pilies skersgatvyje. Parodoje buvo eksponuoti Antano Drungilo tapybos darbai. Jo du tapybos kūriniai atspausti 1984 metais išleistoje Pasaulinėje naiviojo meno enciklopedijoje (World encyclopedia of naive art).
1989 m. Liaudies meno draugija tampa Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS). 2004 metais Lietuvos etnografinių regionų tautodailininkų atstovai įsteigia LTKA - Lietuvos tautodailės kūrėjų asociaciją, kuri tampa Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nariu.
1997 metais medžio drožėjai Feliksas Lukauskas, Steponas Žiubrys, Adolfas Viluckis, Raimundas Puškorius, Algimantas Kundrotas skulptūrines kompozicijas drožė Neksio mieste, Danijoje. 1998 metais LR meno kūrėjas, medžio drožėjas Raimundas Puškorius pastatė koplytstulpį Vašingtone (JAV). Jis trečiasis lietuvis ir pirmasis žemaitis 2007 metais, dalyvavęs tradicinėje Inamio tarptautinėje medžio drožybos stovykloje Nanto mieste Japonijoje.
Kūrybinių stovyklų metu Kretingos rajoną kretingiškiai meistrai puošė 1988, 1989, 2001, 2002, 2003.
Kretingos rajono Garbės piliečio vardas suteiktas šiems liaudies meistrams: Juozui Lukauskui (1906-1999) – 1989, Anicetui Puškoriui (1911 – 1994) – 1989, Adolfui Andriejui Viluckiui – 1999, Jurgiui Račkauskui (1923 – 2008) – 2002, Bronislovui Žimontui (1913 – 2007) – 2002, Edvardui Tedevušui Stalmokui - 2020.
Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija įteikta šiems tautodailininkams: Raimundui Puškoriui (2006), Liudui Ruginiui (2010), Adolfui Andriejui Viluckiui (2011, 2019), Feliksui Lukauskui (2012), Leokadijai Kaukėnienei (2013), Gražvydui Kasparavičiui (2013), Virginai Onai Laučienei (2014), Tadui Šoriui (2014), Alfonsui Sereikai (2015), Antanui Lubiui (2016), Edvardui Tedevušui Stalmokui (2017), Virgilijui Vaičiūnui (2017), Gediminui Staškauskui (2018), Alioyzui Pociui (2022).
Žymūs ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, išėję Anapilin, mūsų krašto tautodailininkai: Anicetas Puškorius (1911-1994), Birutė Puškorienė (1923-1992), Juozas Lukauskas (1906-1999), Petras Kalenda (1904-1986), Alfonsas Skiesgilas (vyresnysis) (1919-2009), Steponas Žiubrys (1950-2002), Bronislovas Žimontas (1913-2007), Adomas Kvasas (1924-2016), Barbora Jankauskaitė (1915-2000), Antanas Drungilas (1914-1998), Jurgis Račkauskas (1923-2008), Kurtas Skroblys (1936-2000), Genovaitė Čejauskaitė (1936-2015) ir kt.
Bėgant metams, labai svarbu nors akimirką stabtelėti, pažvelgti į savo praeitį, prisiminti savo kilmę, tėvų ir senelių puoselėtas tradicijas ir nepasimesti šiame modernių technologijų pasaulyje bei leisti joms įgauti naują kvėpavimą. Juolab, kad į tautodailininkų gretas įsijungia pasimokę arba ragavę dailės mokslų kūrėjai, kurie savo kūryboje vadovaujasi šių dienų tendencijomis. Jie jau kitokie negu senieji meistrai. Naujausi laikai liaudiškų tradicijų puoselėtojams meta naujus iššūkius ir ne visada pažeria perspektyvių galimybių.
Ši Kretingos krašto tautodailininkų kūrybos darbų paroda, jungianti senųjų ir dabartinių tautodailininkų kūrybą, suteikia galimybę pažinti, naujai atrasti tėvų ir senelių puoselėtas tradicijas ir pajusti pagarbą tam, ką žmogus kuria savo rankomis.
Istorikė Danutė Šorienė