Jurgis Račkauskas (1923–2008)
1923 m. sausio 8 d. gimė Šložių kaime ( Plungės raj.).
1943 m. baigė Plungės gimnaziją.
1943–1945 m. – Karklėnų pradinės m-los mokytojas.
1945 m. – Kulių progimnazijos mokytojas.
1947 m. – Kulių vls. Švietimo skyriaus vedėjas.
1948 m. – Platelių progimnazijos direktorius
1952 m. – Salantų raj. švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėjas.
1954 m. – Grūšlaukės septynmetės m-los direktorius.
1957 m. – Salantų raj. liaudies švietimo sk. vedėjas.
1960 m. – Salantų mokyklos-internato direktorius.
1960 m. baigė VPI prancūzų kalbą.
1969 – Kartenos m-los direktorius.
1983 m. – išėjęs į užtarnautą poilsį, vadovavo Kartenos vidurinės mokyklos mokinių dailės studijai.
Jurgio Račkausko gyvenimo pašaukimas, prasmė, viltis ir džiaugsmo šaltinis buvo tapyba. Dailės Jurgis Račkauskas niekur nesimokė, bet piešimas dar vaikystėje jam buvo pats geriausias užsiėmimas. Daug piešinių per gyvenimą pripiešė, bet pirmieji neišliko, dingo per karą. Paskatintas dailės mokytojos, tapytojos Stanislavos Andriuškaitės (1917–2009), pradėjo tapyti Plateliuose. Į Platelius parsivežė ir pirmą aliejinių dažų dėžutę. Tapęs mokytoju, tapė kartu su savo mokiniais, šiandien garsiais Lietuvos menininkais: Ignu Budriu (1933–1999, akvarelistas), Leonardu Tuleikiu (1939–2014, vienas žymiausių Lietuvos XX a. II pusės dailininkų), Kostu Katkumi (grafikas, akvarelistas).
„Kartu dirbdavau su mokiniais. Duodavau dažų ir kartu tapydavome. Kaip mokėdavome, taip ir tapydavome“ – pasakojo Jurgis Račkauskas.
1953 m. tapytojas dalyvavo pirmoje parodoje Plateliuose kartu su medžio drožėjais Anicetu Puškoriumi (1911–1994) ir Stanislovu Riauba (1904–1982). 1977 m. tapo Liaudies meno draugijos nariu (dabar Lietuvos tautodailininkų sąjunga). Lankė Klaipėdos Žvejų kultūros rūmų dailės studiją „Guboja“, tobulinosi kasmetiniuose studijos organizuojamuose pleneruose. Dalyvavo tapytojų kūrybinėse stovyklose: Rusnėje, Plateliuose, Žemaičių Kalvarijoje. Suruošė personalines tapybos darbų parodas Kartenoje, Kretingoje, Klaipėdoje, Plungėje, Telšiuose, dalyvavo parodose Vilniuje, Mažeikiuose, Maskvoje. Nemažai jo kūrinių iškeliavo į Latviją, Estiją, Baltarusiją, Moldaviją, Rusiją, Švediją, Vokietiją, Lenkiją, Kanadą, JAV, Kolumbiją. 1985 m. paveikslas „Platelių apylinkės“ buvo eksponuotas parodoje Japonijoje ir apdovanotas diplomu. Menininkas pats suskaičiavo, kad nutapė apie 1000 paveikslų. Kretingos muziejuje Vaizduojamosios dailės rinkinyje saugomi 46 tapytojo Jurgio Račkausko paveikslai.
„Labiausiai mėgstąs tapyti senas sodybas. Tai unikalūs darbai, kaip ir pačios sodybos, kurios taip skausmingai nyksta. Tokie graudūs ir paslaptingi ir jo paties gimtieji namai, ir žmonos Marijos, kurių jau, sako, beveik ir nebėra, Rusnės senųjų namų kampelis su savo senatvės spalvomis, ir kitų – iš atminties, iš atvirukų, nuotraukų, iš pasakojimų tapytų [...] paveikslų aplinkui – daugybė! Kuris mieliausias? Jurgis Račkauskas sakosi tokio vieno, – mieliausio neturįs – visi atsiėmė iš jo, kol nutapė, ir jausmo, ir meilės, ir dėmesio dalelę“ – 1992 metais pasakojo tapytojas rajoninio laikraščio „Švyturys“ korespondentei Stanislavai Petraitienei.
Gyvenimo kraičio skrynioje daug gražių gyvenimo metų sukrovęs, Jurgis Račkauskas buvo ne tik tapytojas, bet ir režisierius, scenografas, aktorius, poetas. Teatras jam buvo ne tik saviraiškos forma, bet ir galimybė puoselėti lietuvybę. Tai iliustruoja 1943 metais surengtas poeto B. Brazdžionio kūrybos vakaras. 1945 metais režisavo pirmąjį vieno veiksmo spektaklį. Spektakliai „Amerika pirtyje“, „Petras Kurmelis“, „Kuršiukas“, „Marti“, „Prieblanda“, „Baltieji gluosniai“. „Pirmoji duona“ ir t.t. Vaidinta ne tik aplinkiniuose kaimuose ir miesteliuose, bet ir dramos teatruose Vilniuje ir Klaipėdoje. Saviveiklininkų spektakliai turėdavo didžiulį pasisekimą, dažnai reikėdavo vaidinti kelis kartus.
Jurgis Račkauskas surimavo ne vieną skambų posmą tėviškei ir kaimui, jaunystei ir gamtai. 1997 metais Kauno menininkų namuose, vykusiame autorinių dainų konkurse, skambėjo daina „Mano tėviškėlė“. Dainos žodžius parašė Jurgis Račkauskas.
„Koks turtingas kaimo žmogaus dvasinis pasaulis, koks gražus tas prisirišimas prie gimtosios žemės, gamtos grožio supratimas – sakė tapytojas. – Nesakau, kad savo širdies, žinių, meilės jiems neatidaviau, bet bendraudamas su jais ir labai praturtėjau, pasisėmiau iš jų to gerumo, liaudies išminties“.
Už viso gyvenimo kūrybinę veiklą, kuri leido pažinti, saugoti, puoselėti lietuvių liaudies tradicijas, padedančias išlaikyti nacionalinės kultūros tapatumą, tautos dvasią, už Kretingos vardo garsinimą respublikoje ir pasaulyje, 2002 m. gegužės 30 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu tautodailininkui tapytojui Jurgiui Račkauskui suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas.
„Gimęs ant Minijos kranto, Jurgis Račkauskas niekada nuo šios upės nenutolo: ji atėjo į jo gyvenimą ir į jo kūrybą. Besimokydamas gimnazijoje vis grįždavo prie Minijos: negalėjo atsispirti jos potvynių grožiui, lūžtančio ir pokšinčio ledo garsams. 80–metis menininkas garsiai išsako savo norą sulaukti gyvenimo pabaigos prie Minijos: nuo Minijos atėjęs, prie Minijos nori sugrįžti ir pasilikti“ – 2003 m. rajoniniame laikraštyje „Švyturys“ rašė Genė Drungilienė.
Senos sodybos, Minijos vingiai, gamta įvairiais metų laikais. Tokią Karteną ir jos apylinkes į drobes perkėlė Kartenoje gyvenęs tapytojas Jurgis Račkauskas.
Kretingos muziejus kviečia prisiminti išėjusį Anapilin tautodailininką, peizažo meistrą Kretingos rajono Garbės pilietį Jurgį Račkauską, jo 100-ųjų gimimo metinių proga.
Jurgio Račkausko paveikslai iš muziejaus vaizduojamosios dailės rinkinio ęksponuojami parodoje „Pagarba išėjusiam“ Kretingos r. kultūros centre. Maloniai prašome lankyti parodą nuo š. m. sausio 11 d. iki kovo 5 d.
Danutė Šorienė
