Skip to content Skip to navigation

Baksčiai – gilia praeitimi ir žalia energija garsėjantis kaimas

Baksčiai – gilia praeitimi ir žalia energija garsėjantis kaimas

Pateikta: 2021-04-15 10:19 (atnaujinta: 2021-04-16 10:26)

Kaimo 1915 m. planas. Ištrauka iš Prūsijos kartografijos tarnybos parengto Salantų apylinkių topografinio žemėlapio Baksčiai yra į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio miestelio, kairiajame Bartuvos upės krante: slėnyje ir šalia stūksančioje aukštumoje. Šiaurėje kaimas ribojasi su Bobiliškėmis, pietuose – su Igariais, vakaruose – su Mikulčiais. Rytine žemių dalimi upės slėniu praeina krašto kelias Skuodas–Plungė (169), o palei pietvakarinę ribą – rajoninis kelias Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis (3704).

Archeologijos duomenys liudija, kad kaime prie Bartuvos upės žmonės gyveno jau I tūkst. pr. Kr. antroje pusėje. Savo mirusius artimuosius jie laidojo kaimo pietrytiniame pakraštyje esančioje slėnio terasoje įrengtame pilkapyne. Šias seniausias Mosėdžio apylinkių kapines 1959 m. išaiškino iš netoliese esančio Budrių kaimo kilęs kretingiškis kraštotyrininkas, inžinierius Ignas Jablonskis, aptikęs 8 pilkapius, kurių sampilų skersmuo siekė 7–18 m, o aukštis – 80 cm. Mosėdžio kolūkio buldozerininkai, tvarkydami naujojo plento Skuodas–Plungė aplinką, 1972 m. visų pilkapių sampilus nustumdė, o tris pilkapius sunaikino.

Mosėdžio pilkapynas. Fot. Julius Kanarskas, 2011 m. Pilkapių liekanas ėmėsi tirti I. Jablonskio vadovaujama Kretingos kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija, 1973 m. vasarą suardytoje pilkapyno dalyje radusi degintinių kapų liekanų, o detaliai ištirtame 120 kv. metrų plote aptikusi 6 degintinius žmonių kapus. Nustatyta, kad pilkapių pagrindai ir tarpai tarp pilkapių buvę išgrįsti akmenimis, o sudegintų mirusiųjų palaikai laidoti ant grindinio arba po juo iškastose duobutėse, suberiant juos į krūveles arba supilant į lipdytos keramikos urnas lygiu ir brūkšniuotu paviršiumi. Kapas aplinkui buvo apdedamas gulsčiais arba statmenais akmenimis, o virš jo sukraunamas akmenų sampilas. Ištirti kapai datuojami V–IV a. pr. Kristų.

Baksčių kaimas ėmė formuotis XVII a., kai į čia buvusias plėšinines Mosėdžio dvaro bendrųjų ganyklų ir iškirsto miško žemes ėmėsi keltis naujakuriai žemdirbiai. Nausėdijos pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio asmenvardžio Bakstys daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas lenkiškai rašomas Bakszty, vokiškai – Bakschty, rusiškai – Баксцѣ, Бакшты. Žemaičių tarme gyvenvietė vadinama Bakstē.

Mosėdžio akmuo. Nuotrauka iš Salantų regioninio parko direkcijos archyvo Iki baudžiavos panaikinimo kaimas priklausė Mosėdžio dvarui, o gyventojų dvasiniais reikalais rūpinosi Mosėdžio šv. arkangelo Mykolo parapijos kunigai. XIX a. pirmoje pusėje jame buvo 5 dūmai – prievolininkų sodybos, o 1845 m. sudarytame Mosėdžio parapijos tikinčiųjų registre Baksčiuose surašyti 8 katalikų kiemai, kuriuose gyveno 68 žmonės (28 vyrai ir 40 moterų), iš kurių 39 asmenys buvo suaugę, o 29 – vaikai. Ūkininkų šeimas sudarė 42 asmenys, su kuriais drauge gyveno 26 įnamiai: 15 samdinių ir 11 kampininkų. Įnamių išvis neturėjo tik Mikalojaus ir Onos Butavičių šeima, kurioje augo trys dukterys. Gausiausia buvo Nikodemo ir Kunigundos Donėlų šeimyna, kurioje gyveno 5 šeimos nariai, 5 samdiniai ir 3 kampininkai. Juozapo ir Barboros Tilškių šeimynoje buvo 11 asmenų – 7 šeimos nariai ir 4 samdiniai, o trečiąją pagal gausumą Bonifaco ir Kotrynos Gedrimų šeimyną sudarė 10 asmenų – 7 šeimos nariai ir 3 kampininkai. Be paminėtųjų, kaime gyveno Juozapo Baltručio, Antano Paulausko, Mykolo Dargio ir Juozapo Bučio šeimos.

XIX a. persiritus į antrąją pusę, Baksčiuose tebestovėjo 5 sodybos. Kaimas buvo kupetinis, o dauguma sodybų telkėsi centrinėje žemių dalyje, dabartinių elektros jėgainių aplinkoje, kur jas iš pietų ir rytų supo iš Mikulčių link Mosėdžio ėjęs pagrindinis kelias. Jis Bartuvos slėnyje kirto senvagę ir pagrindinę upės vagą, o toliau palei parapijos kapines vedė į miestelį. Prie šio kelio kaime stovėjo mažiausiai keturi monumentalūs ąžuoliniai kryžiai, saugoję keliautojus ir kaimo ramybę. Per senvagę ir vagą Bartuvos slėnyje buvo nutiesti mediniai tiltai. Rytine kaimo dalimi nuo pagrindinio kelio ėjo gyvenvietę aplenkiantis keliukas, jungęs su Bobeliškėmis. Kelios vienkieminės sodybos stūksojo kaimo pietinėje dalyje, prie kelio, jungusio centrinę dalį su vieškeliu Mosėdis–Daukšiai–Lenkimai. Pietrytinę žemių dalį apėmė medžiais ir krūmais apaugusios bendrosios ganyklos, o likusioje dalyje buvo rėžiais išskirstytos dirbamos žemės sklypai, kuriuos žemdirbiai nuomojo iš Mosėdžio dvaro.

Prano Baltručio sodyba. Fot. Julius Kanarskas, 2012 m. Panaikinus baudžiavą, laisvaisiais valstiečiais tapę kaimo žemdirbiai buvo priskirti Mosėdžio valsčiaus luominei savivaldai. Jie gavo teisę išsipirkti iki tol dirbtą žemę – 123 rėžius, už kuriuos 1870 m. valstybiniame Mosėdžio dvare atodirbio prievolę atlikinėjo 37 valstiečiai. Per pobaudžiavinę žemės reformą ūkių skaičius kaime išaugo dvigubai. Todėl 1895 m. jame buvo jau 11 sodybų, o 1923 m. – 17 ūkių ir 85 gyventojai. Ne visiems ūkininkams sekėsi gerai ūkininkauti. Išlikę dokumentai liudija, kad 1933 m. Šiaulių apygardos teismo Kretingos antstolis Mosėdžio valsčiaus Baksčių kaime paskelbė Prano ir Barboros Baltručių turto varžytines.

Pranas Baltrutis pokariu rėmė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Tautvaišo (Mosėdžio) kuopos partizanus. Jo gyvenamajame name (žem. troboje) po krosnimi buvo įrengta slėptuvė, kurioje prieglobstį rasdavo enkavedistų ir stribų persekiojami kovotojai už Lietuvos laisvę.

Panašu, kad pokario įvykiai didesnės įtakos kaimo demografinei padėčiai neturėjo, nes 1959 m. jame gyveno 122 žmonės. Tik vėliau, vykstant kolektyvinių ūkių stambinimui ir vienkieminių sodybų naikinimui, gyventojų skaičius per dešimtmetį sumažėjo net trečdaliu ir 1970 m. Baksčiuose buvo surašyti 89 žmonės: 43 vyrai ir 46 moterys. Dar po 19-kos metų jų liko 33, o 2011 m. buvo registruoti tik 6 gyventojai – 1 vyras ir 5 moterys.

Šiandien kaimui priklauso apie 153 ha žemės ir 15 sodybų. Didžioji sodybų dalis stovi pietinėje teritorijos dalyje, kelio Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis kairėje pusėje, kur jos susilieja su paribyje esančiomis Igarių kaimo sodybomis. Pora sodybų stūkso kaimo žemių centrinėje dalyje. Čia pat veikia UAB „M&T Energy“ priklausanti 250 W galios „SIVA 250/50“ modelio Baksčių vėjo elektrinė, kurios ašies aukštis 50 m, o vėjaračio skersmuo – 30 metrų. Šalia jos 2013 m. buvo atidaryta 28,91 kW saulės jėgainė – Baksčių saulės elektrinė. Ji 2015 m. pagamino 31 968 kilovatvalandžių elektros energijos, o jėgainės metinis aktyvumas siekė 12,62 procento. Šiaurės rytiniame kaimo pakraštyje, Bartuvos slėnio terasoje veikia smėlio karjeras, kurį eksploatuoja UAB „Mosėdžio smiltis“.

Paminklinis akmuo P. Baltručio sodyboje buvusiai partizanų slėptuvei atminti. Fot. Julius Kanarskas, 2012 m. Visa kaimo teritorija dirbama arba dirvonuoja. Tik pietrytinis pakraštys palei Bartuvos upę apaugęs krūmynais ir medžiais. Ši kaimo dalis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką. Čia, kelio į Skuodą kairėje pusėje, stūkso po 1973 m. archeologinių tyrinėjimų rekonstruoti penki Mosėdžio pilkapyno sampilai, kurių skersmuo siekia 7–10 m, o aukštis – iki 1 metro. Šalia pilkapių auga sodinti ąžuolai ir stovi Skuodo rajono savivaldybės kapines ženklinantis anotacinis ženklas. Pilkapių vieta, apimanti 17 880 kv. metrų plotą, 1988 m. buvo paskelbta vietinės reikšmės archeologijos paminklu, 1997 m. įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, o 2005 m. pripažinta valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybe (unikalus objekto kodas 16221).

Kaimo rytiniame pakraštyje, slėnyje šalia Bartuvos upės priešais Mosėdžio miestelį pūpso didžiulis riedulys – Mosėdžio akmuo, paskelbtas valstybės saugomu geologiniu gamtos paveldo objektu. Jį, kaip ir daugybę šio krašto riedulių, prieš 26 000 metų paliko iš Skandinavijos atslinkęs paskutinysis ledynas. Akmens aukštis virš žemės paviršiaus siekia 1,74 m, ilgis – 3,55 m, plotis – 3,34 m, o apimtis – 11,08 metro.

Netoli plento Skuodas–Plungė stovinčioje Baltručių sodyboje Skuodo rajono šaulių iniciatyva 2010 m. buvo atkurtas partizanų bunkeris, menantis pokario įvykius. Greta jo pastatytas 102 x 54 x 27 cm dydžio dviejų tarpsnių akmeninis paminklas, kurio paminklinės plokštės priekinėje šlifuotoje plokštumoje iškaltas memorialinis užrašas skelbia: „Partizanų bunkeris, 1945 ∙ 1955, Prano Baltručio sodyboje. Atkurtas 2010.07.10 Skuodo Šaulių 7-os kuopos vado Valio Viršilos“.

Julius KANARSKAS, istorikas