Skip to content Skip to navigation

Paskelbtas A. Vijūko-Kojalavičiaus medalio ir premijos laureatas

Paskelbtas A. Vijūko-Kojalavičiaus medalio ir premijos laureatas

Pateikta: 2021-09-16 08:52 (atnaujinta: 2021-09-16 09:00)
Rugsėjo 15 d. Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinktas 2021 m. Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalio ir premijos laureatas.
 
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto įsteigtas apdovanojimas už reikšmingiausius paskutiniųjų penkių metų darbus, susijusius su Lietuvos istorijos ir jos pagalbinių disciplinų – genealogijos, heraldikos, veksilologijos ir kitų – plėtojimą, puoselėjimą, tyrinėjimą, paveldo apsaugą, sklaidą, inovacinę, kūrybinę, edukacinę ir mokslinę tiriamąją veiklą šiais metais skirtas Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojui muziejininkystei, istorikui Juliui Kanarskui.
 
J. Kanarskas nuosekliai tyrinėja Kretingos krašto istoriją nuo XVII a. iki 1940 metų. Pagrindinės mokslinio tyrimo temos yra: Kretingos miesto istorija, Kretingos pranciškonų (bernardinų) istorija, grafų Tiškevičių kultūrinis palikimas, Kretingos žydų bendruomenės istorija, Kretingos rajono kaimų istorijos ir kt. Per pastarąjį 20-ties metų muziejinės veiklos laikotarpį sukaupta itin vertinga istorinė, kraštotyrinė medžiaga, kuri sistemingai publikuojama leidiniuose. Pastaraisiais metais išleistos monografijos: „Kretingos krašto žydai“ (2016 m.), „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės“ (2016 m.), „Kretingos istorijos bruožai“ (2018 m.). Julius Kanarskas yra parengęs daug mokslo populiarinimo straipsnių: „Kašučių senųjų laukų tyrimai“, „Kartenos piliakalnio kompleksas“, „Kretingos grafų Tiškevičių koplyčios teritorijos tyrinėjimai“ ir kt. Rašo mokslinius straipsnius ir juos skaito mokslinėse konferencijose: Kretingos rajono kultūros centro mokslinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos žydų genocido atminimo dienai, skaitė pranešimą „Kretingos žydų bendruomenės istorijos apžvalga XVII a. – 1941 m.“ (2011 m.), Kretingos miškų urėdijos konferencijoje, skirtoje Kretingos miškų urėdijos kūrėjo, pajūrio kapų apželdintojo Marijono Daujoto 120-osioms gimimo metinėms, skaitė pranešimą „Marijono Daujoto pėdsakai Kretingos žemėje“ (2011 m.), Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialo mokslinėje konferencijoje „Jotvingiai Žemaitijoje“. Istorija ir dabartis“, skaitė pranešimą „Jotvingių ir kuršių kultūros sąsajos archeologijos duomenimis“ (2015 m.), Kretingos muziejaus mokslinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, skaitė pranešimą „Kretingiškių indėlis į Lietuvos valstybingumo atkūrimą“ (2018 m.), Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos mokslinėje konferencijoje, skirtoje palangiškiui Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui Jonui Piktuižiui atminti, skaitė pranešimą „Kretingos krašto kariai savanoriai Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpiu“ (2018 m.) ir kt.
 
J. Kanarskas recenzuoja mokslinius straipsnius: Kretingos rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1990 ir 1991 m., Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietės tyrimai ir kapinyno tyrinėjimai 1991 m., Kačaičių piliakalnio teritorijos žvalgymas ir kt.
 
Julius Kanarskas, direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei, koordinuoja specializuotų rinkinių skyrių darbą, konsultuoja įstaigas, organizacijas krašto istorijos klausimais, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Nuo 2007 iki 2019 metų – Kretingos rajono kultūros paveldo vertinimo tarybos narys, o 2009 iki 2019 metų – Kretingos rajono savivaldybės komisijos Laisvės kovoms įamžinti narys. Aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos archeologų draugija, Vilniaus universiteto Archeologijos katedra, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Julius Kanarskas yra talentingas istorikas, atsidavęs savo kraštui, jos tyrinėjimui ir sklaidai.
 
J. Kanarskas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą: 2006 metais už išskirtinę kultūrinę-švietėjišką veiklą paskirta Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija. 2010 metais už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, materialinių vertybių eksponavimą bei populiarinimą suteiktas 2009 Metų muziejininko vardas. 2010 metais už reikšmingą etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą paskirta Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija. 2015 metais Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėka už sąžiningą darbą ir kultūros puoselėjimą, minint Kretingos muziejaus 80-metį. 2015 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministro Šarūno Biručio padėka už muziejininkystės plėtrą, nuoseklų kultūros paveldo objektų tyrinėjimą, ekspozicijos „Kretingos krašto istorija“ parengimą Kretingos muziejaus įkūrimo 80 metų jubiliejaus proga. 2019 metais Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už reikšmingą etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą paskirta Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija.
 
Garbingas apdovanojimas J. Kanarskui bus įteiktas rugsėjo 24 d. Kretingoje. Šią dieną minima Kretingos įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus mirties 400 metų sukaktis. Šiai progai paminėti mieste vyks renginiai, o po pietų Kretingos muziejuje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai – 2021“, taip pat skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono, Vilniaus vaivados ir Žemaičių seniūno, karvedžio J. K. Chodkevičiaus mirties metinėms paminėti“, – teigė Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos valdybos pirmininkas Paulius Vaniuchinas.
 
Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalio autorius – Žydrūnas Strumila. Pasak autoriaus medalio formoje panaudotas Jėzuitų simbolio fragmentas. Jėzuitai – neatsiejama A. Vijūko-Kojalavičiaus biografijos dalis. Medalio centre vaizduojami įvairūs eskiziniai simboliai ir tekstūros, kurios nuolatos kartojasi A. Vijūko-Kojalavičiaus leidiniuose.