Skip to content Skip to navigation

Valstybės dieną – amatai, trispalvė banga ir daugybė patriotizmo

Valstybės dieną – amatai, trispalvė banga ir daugybė patriotizmo

Pateikta: 2021-07-21 16:20 (atnaujinta: 2021-07-21 16:24)
Liepos 6-ąją – Valstybės dieną – Kretingos muziejus atšventė darbais: prie dvaro vandens malūno vyko respublikinė tradicinių amatų šventė, o tylų šventinį vasaros vakarą sudrebino choro „Kristale“ ir didžiulio būrio kretingiškių giedamas Lietuvos himnas.
 
Valstybės dieną Kretingos muziejus kartu su Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriumi visus kretingiškius ir miesto svečius pakvietė į respublikinę tradicinių amatų šventę „Darbs meistra kuolėj“. Šios šventės nerašytu šūkiu tapo teiginys, jog stiprūs amatai – tai stipri valstybė. Beveik trys dešimtys amatininkų savo darbais įrodė, kokia graži amatais ir žmonėmis yra Lietuva. 
 
Amatų šventė sudomino ir vietinius, ir iš toliau atvykusius, dėl amatininkų poilsiautojai pliažą noriai išmainė į viešnagę Kretingoje. Dvaro vandens malūno erdvė tarsi pražydo gražiausiais gintaro, akmens, šilko papuošalais. Slėnis pakvipo medumi ir midumi bei trupučiu dūmo – žarijas žarstė ir metalą pažaboti bandė kalvis, o technikos mėgėjus itin traukė galimybė pažiūrėti, kaip užkuriamas beveik šimto metų senumo elektrą gaminantis įrenginys, liaudyje dar vadinamas „blakstonu“. Šio įrenginio demonstracija buvo viena iš daugelio šventės edukacijų – amatininkai rodė, kaip austi, megzti, piešti, lieti žvakes, gaminti midų, kalti geležį. Kiekvienas galėjo rasti užsiėmimų pagal savo pomėgius – amatininkai savo edukacijomis sudomino ir didelius, ir mažus. 
 
Vasaros karštyje gražiausius audinius bei himno žodžiais išaustus rankšluosčius plaikstė tekstilininkai, smalsuolių būrio sulaukė audėja. Rankdarbiais žavėjo ir mezgėja, siuvinėtojos, šalia jų spalvomis bei kvapais viliojo tradicinio muilo gamintojos. Amatų šventė negalėjo apsieiti ir be medžio meistrų bei talentingų tapytojų.
 
Tradicinių amatų šventės dalyviai neliko alkani – žemaičiai visada garsėjo vaišingumu. Tad šventėje buvo galima paragauti šeštadieninės Elmerio mokyklėlės mokytojų gamintų skanumynų: cibulynės, kastinio, karštų bulvių, kanapių. Energingos moterys vyrus kvietė kanapes patiems grūstuvėse sugrūsti, o silkę cibulynei tikino deginusios naktį – nes taip yra teisingiausiai, o ir „kuisiai“ tada nepuola. Išskirtinio dėmesio – ir šventės dalyvių, ir žiniasklaidos – sulaukė pieno šampano gamintoja. Jos produktas nepaliko abejingų, kaip abejingų nepaliko pranciškonų vienuolių specialiai muziejaus šventei gaminta gira. 
 
Ieškantiems sveikatos šaltinių, daug ko papasakoti turėjo naminio acto, naminio aliejaus gamintojai, žolininkė. Šeimininkes šventėje viliojo duonos kepėja ir tradicinių lietuviškų saldumynų gamintoja, o vaikai negalėjo ramiai praeiti pro „Dvaro saldaininės“ palapinę. 
 
Visą šį darbų vainiką, kretingiškių ir svečių pinamą karaliui Mindaugui, papuošė liaudiškos muzikos kapelos „Joldija“ koncertas. Kolektyvas iš Kuršių nerijos atvežė nuotaikingą koncertą „Kuršis pušį pasodino“. 
 
 
Vakarop, kai jau amatininkai viską išpasakojo apie savo amatus, o daugelis ir viską pardavė, šventė persikėlė prie Kretingos dvaro verandos. Čia, senųjų ąžuolų paunksmėje, dvare, kurį puoselėjo ir garsusis J.K. Chodkevičius, ir iškilieji Tiškevičiai, skambėjo Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristale“ dainos. Lietuvos vėliavomis mojuojantys, geltonai, žaliai ar raudonai pasipuošę kretingiškiai galingai kartu su choru sugiedojo Lietuvos Respublikos himną. Gausus būrys kretingiškių balsais susiliejo su visu pasauliu – nes jau tryliktąjį kartą lygiai devintą valandą vakaro mūsų šlies himną giedojo visos planetos lietuviai. 
 
Visus susirinkusius pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Tą vakarą abejingų nepalikęs choras „Kristale“ merui, visiems susirinkusiems bei Kretingai sugiedojo „Ilgiausių metų“. Ši ir kitos giesmės tą vakarą dar ilgai skambėjo visų širdyse.
 
    

Kretingos muziejaus informacija