Skip to content Skip to navigation

istorija

Grykšiai

Pateikta: 2021-10-22 10:06 (atnaujinta: 2021-10-22 10:09)

Seniausias Grykšių, Daktarų, Slučkų užusienių ir Klibių kaimo XVIII a. planas. Matininkas Pranciškus Jodka. 1771 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Grykšiai – baudžiavos laikais Kretingos dvaro girios pakraštyje išaugęs nedidelis, kelių sodybų kaimas. Sovietmečiu jį sunaikino melioracija, o šiandien gyvenvietė atgimsta naujam gyvenimui tapdama naujakuriams patraukliu Kretingos priemiesčiu.

Prieš 33-ejus metus Kretingoje iškelta trispalvė

Pateikta: 2021-10-15 22:20 (atnaujinta: 2021-10-16 13:41)

Kretingos visuomenės iniciatyva ir miesto tarybos vykdomojo komiteto nutarimu  virš pranciškonų vienuolyno pastate veikusio Kretingos kraštotyros muziejaus 1988 m. spalio 16 d. buvo nuolatinai iškelta Lietuvos tautinė vėliava.

Kviečiame tos šventės akimirkas peržvelgti Kęstučio Trakimo nuotraukose ir cituojame 1988 metų spalio 18 d. „Švyturio“ laikraštyje publikuotą Bernardo Anužio ir Genovaitės Paulikaitės reportažą:

Tinteliai. Kaimas prie Kūlupio

Pateikta: 2021-10-04 09:50 (atnaujinta: 2021-10-04 09:57)
Tinteliais beveik prieš porą šimtų metų buvo pradėta vadinti nausėdija, išaugusi istorinio Nasrėnų kaimo žemių pakraštyje ties riba su Kūlupėnais abipus Kretingos–Salantų vieškelio bei Kūlupio upelio.
 
Vietovardis kilo nuo žodžio „tintelis“ (tintalas), kuriuo apibūdinama tai, kad nukarę, tintaluoja (tinteliuoja, tintiliuoja), tabaluoja. Įdomu tai, kad šiuo vardu Lietuvoje vadinami tik du kaimai, ir abu jie yra Kretingos rajone: antrųjų Tintelių sodybos vienkiemiais išsimėčiusios netoli Kretingos, tarp Kurmaičių ir Padvarių.
 
Rašytiniuose šaltiniuose kaimo pavadinimas lenkiškai rašomas „Tintele“, „Tyntele“, „Tyntele–Metsiedy“, rusiškai – „Тинтелѣ“, „Тынтели“, „Тинтели“. Žemaičiai jį vadina „Tėntelē“.
 

Kretingos muziejus įgyvendino projektą „Atmintis“: namo simboliškai grįžo J. K. Chodkevičius

Pateikta: 2021-09-29 14:31 (atnaujinta: 2021-10-01 11:52)

Projekto „Atmintis“ sumanytojai ir vykdytojai prie J. K. Chodkevičiaus kenotafo. Fot. J. Klietkutė Kretingos muziejaus vienas iš svarbiausių ir ypatingos atsakomybės bei dėmesio pareikalavusių projektų „Atmintis“ įgavo prasmę bei kūną. J. K. Chodkevičiui pagerbti bei įamžinti skirto muziejaus projekto dėka Kretinga rugsėjo 24-ąją tapo svarbiausiu Lietuvos miestu. Visos žiniasklaidos bei stebėtojų dėmesys nukrypo į Karolio miestą – čia iškilmingai paminėtos 400-osios karvedžio, Kretingos miesto įkūrėjo bei bažnyčios statytojo J.K. Chodkevičiaus mirties metinės. Ir nors šio didžio žmogaus kapas kol kas nėra žinomas, karvedys simboliškai grįžo namo – Chodkevičių šeimos mauzoliejuje pastatytas kenotafas su J.K. Chodkevičiumi susijusiais artefaktais.

Kenotafas Jonui Karoliui Chodkevičiui

Pateikta: 2021-09-28 16:07 (atnaujinta: 2021-09-30 10:35)
Kretingos muziejaus projektas „Atmintis“ įgavo kūną! 2021 m. rugsėjo 24 d., minint 400-ąsias Kretingos miesto ir bažnyčios įkūrėjo, vieno ryškiausių XVII a. pr. Lietuvos valstybės ir karo veikėjų mirties metines, Kretingos pranciškonų bažnyčios Chodkevičių mauzoliejuje atidengtas kenotafas Jonui Karoliui Chodkevičiui.
 

Jonas Karolis Chodkevičius savo rezidencijai pasirinko strategiškai patrauklią vietą – Kretingą, dabartinę Kretingos muziejaus paminklinę teritoriją, o po bažnyčios didžiuoju altoriumi įrengė šeimos kriptą, kurioje palaidojo pirmąją žmoną, abu sūnus ir 1620 m. testamente išreiškė valią būti pačiam palaidotam šalia jų. Tačiau grafui mirus, antroji žmona paskutinės jo valios neišpildė.

 

Chotyno mūšis. Paskutinė karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus pergalė

Pateikta: 2021-09-22 09:38 (atnaujinta: 2021-09-22 10:44)
Šiemet sukanka 400 metų, kai 1621 m. rugsėjį jungtinė Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Zaporožės kazokų kariuomenė, vadovaujamos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, mūšyje prie Chotyno tvirtovės Podolėje (Ukraina) atrėmė kelis kartus gausesnės Osmanų imperijos kariuomenės puolimą ir sustabdė turkų veržimąsi į Vidurio Europą.
***
Abiejų Tautų Respublika nuo XVI a. pabaigos siekė pajungti savo įtakai kaimyninę Moldavijos Kunigaikštystę, buvusią Osmanų imperijos vasalu. Lenkijos ir Lietuvos didikai palaikė jiems palankius pretendentus į Moldavijos valdovo sostą, siuntė jiems į pagalbą karinius dalinius. Savo ruožtu turkai politiškai ir kariškai rėmė savo pretendentus.
 

Pajūrio krašto kultūros tyrinėtojas Ignas Jablonskis

Pateikta: 2021-05-25 09:34 (atnaujinta: 2021-05-25 14:19)

Kauno aukštesniosios technikos mokyklos auklėtinis I. Jablonskis. 1936 m.

2021 metų gegužės 26 dieną sukanka 110 metų, kai gimė žymus Lietuvos pajūrio krašto tyrinėtojas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas, Kretingos rajono garbės pilietis, inžinierius Ignas Jablonskis (1911–1991). Tai buvo universalus tyrinėtojas, besidomėjęs daugeliu paveldo sričių.

Prystovai. Kaimas prie Minijos ir Mišupės santakos

Pateikta: 2021-05-10 12:48 (atnaujinta: 2021-05-10 13:05)

Kaimo panorama nuo Dauginčių atodangos. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m.

Kretingos rajono savivaldybės rytiniame pakraštyje, paribyje su Plungės rajono Šateikių seniūnija, Minijos dešiniajame krante ir abipus jos intako Mišupės driekiasi Prystovų kaimo žemės.

***

Prystovams priklauso 553,33 ha žemės, kuri šiaurėje-šiaurės rytuose ribojasi su geležinkeliu Kretinga–Šiauliai bei Stropelių kaimu. Pietryčiuose ji remiasi į Kretingos ir Plungės rajonų savivaldybes skiriančią administracinę ribą, už kurios prasideda Bulikai ir Papieviai. Pietvakariniu pakraščiu vingiuoja didžiausia Žemaitijos upė Minija, už kurios ošia Šilpelkės miškas bei prasideda Cigonaliai ir Dauginčiai. Šiaurės vakaruose Prystovus nuo gretimų Sauserių skiria Grabšyčių pušynas ir Tuitelių miškas.

Šaučikiai. Kaimas tarp dviejų Erlų

Pateikta: 2021-05-04 11:31 (atnaujinta: 2021-05-04 11:43)

Erlos upė vakarinėje kaimo dalyje ties riba su Palšiais. Fot. Julius Kanarskas, 2020 m.

Šiandien Šaučikiais yra vadinamos dvi viena su kita besiribojančios, tačiau skirtingoms savivaldybėms priklausančios gyvenvietės, kurios dar prieš 75-erius metus sudarė vieną kaimą. Didesnioji, šiaurinė kaimo dalis, apimanti 506,25 ha plotą, priklauso Skuodo rajono savivaldybės Mosėdžio seniūnijai. Ji vakaruose ribojasi su Palšiais, šiaurės vakaruose – su Šatraminiais, o iš šiaurės ir šiaurės rytų ją juosia Šauklių kaimo žemės. Šioje kaimo dalyje 2015 m. buvo registruota 10 sodybų, išsimėčiusių abipus pagrindinės gatvės, kuria praeina kelias, jungiantis kaimą su Šaukliais ir Palšiais.

Jonas Karolis Chodkevičius. Tartu apgultis, Rakverės ir Paidės mūšiai

Pateikta: 2021-04-21 11:33 (atnaujinta: 2021-05-10 10:32)

Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Nežinomas dailininkas. XVIII a. Vavelio karališkoji pilis Į 1600 m. prasidėjusį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą dėl ginčytinų Livonijos žemių aktyviai įsijungė ir Kretingos dvarininkas – Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, netrukus tapęs jungtinių lietuvių ir lenkų karinių pajėgų vadu ir Livonijos valdytoju.

***

Konfederacinę Livonijos valstybę XIII a. įkūrė vokiečių riteriai ir dvasininkai, kryžiaus žygių metu užkariavę šalia Lietuvos buvusias kuršių, žemgalių, sėlių, latgalių, lyvių ir estų žemes. Prasidėjus protestantiškajai reformacijai, šioje šalyje kilo susiskaldymas, į kurį įsikišo ir užsienio jėgos: Lietuvos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos, Švedijos ir Danijos karalystės. Taip 1558 m. prasidėjo Livonijos karas, pasibaigęs Livonijos konfederacijos žlugimu.

Puslapiai