Skip to content Skip to navigation

istorija

Dingusi Kretinga

Pateikta: 2020-04-25 10:00 (atnaujinta: 2020-04-25 10:00)

Peceliai. Kaimas, kuriame gyveno kunigaikščio Gedimino palikuonys

Pateikta: 2020-04-14 12:40 (atnaujinta: 2020-04-14 12:46)

Peceliai (Pieczule) 1915 m. kaizerinės Vokietijos kartografų parengtame Kartenos apylinkių topografiniame žemėlapyje Kretingos rajono rytiniame pakraštyje, Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose driekiasi Pecelių kaimo žemė. Šią primirštą ir atokiai nuo rajono centro atitolusią vietovę dažniausiai aplanko Minijos vingiais baidarėmis keliaujantys iškylautojai, apsistojantys Peceliuose įrengtoje poilsio zonoje – „Sauliaus stovyklavietėje“.

Pranciškonų sostinė

Pateikta: 2020-04-13 10:00 (atnaujinta: 2020-04-13 10:00)

Velykiniai valgiai

Pateikta: 2020-04-09 16:01 (atnaujinta: 2020-04-09 16:05)
Kadaise Velykos laikytos naujų ūkinių metų pradžia, tad pagal Velykų stalo turtingumą, pyragus spręsdavo, kokie bus metai. Velykos – viena gausiausiais valgiais palydimų švenčių po septynių savaičių gavėnios pasninko. Šventės archaiškumas lėmė, kad ir maistas, ir valgymo tradicija – ne paprastas pilvo prikimšimas, bet prasminga apeiga.

Karavykas – kryžius, saugojęs nuo maro

Pateikta: 2020-04-07 10:25 (atnaujinta: 2020-04-07 11:10)

Karavyko kryžius Kretingos bažnyčios šventoriuje. Fotografavo Jolanta Klietkutė, 2014 m. Kretingos bažnyčios šventoriuje, netoli centrinių vartų stovi medinis dviejų kryžmų kryžius, vadinamasis „karavykas“. Karavykas – patriarcho tipo kryžius su dviem kryžmomis, kurio viršutinis skersinis yra trumpesnis negu žemutinis, o ant liemens ir skersinių būdavo išraižomi ženklai ar simboliai. Buvo tikima, kad tą vietą, kur stovi karavyko kryžiai, Dievas apsaugo nuo maro, choleros, dizenterijos ir kitų užkrečiamų ligų protrūkio, nuo audros, perkūnijos ar krušos pasekmių. Lietuvoje liaudiškai šie kryžiai tebevadinami „pavietrės“ ar „maro“ kryžiais.

Klecininkai ir išnykęs Edvardavas

Pateikta: 2020-03-30 11:38 (atnaujinta: 2020-03-30 20:55)

Pesčių vandens malūnas. Nežinomas fotografas. XX a. 4 deš. Į vakarus nuo Salantų abipus Pestupio upelio vidurupio ir žemupio plyti vienintelis Lietuvoje tokį ausiai neįprastą vardą turintis Klecininkų kaimas. Pagal teritoriją Imbarės seniūnijoje jis užima 21-ąją vietą iš 34 kaimų, o pagal gyventojų skaičių priskiriamas prie mažiausių seniūnijos gyvenviečių.

Grafai Tiškevičiai. Nuo Berdyčivo iki Kretingos

Pateikta: 2020-03-24 10:31 (atnaujinta: 2020-03-24 10:46)

Grafų Tiškevičių giminės didysis herbas. XIX a. Iš: Tyszkiewicz, Józef. Tyszkiewiciana. Poznań, 1903 Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė grafas Juozapas Tiškevičius, prieš 145 metus oficialiai pradėjęs valdyti Kretingos dvarą, kuriame įkūrė šeimos rezidenciją su nuostabiu Vasaros sodu, didžiausiu Europoje privačiu Žiemos sodu, pirmuoju Kretingoje telegrafu, pirmąja Lietuvoje telefono ryšio linija ir elektrine.

Grafų Tiškevičių giminė kilo iš Ukrainos. Iš ten per Baltarusiją atsikėlė į Lietuvą. Šiandien apžvelgsime šios giminės istorinį kelią, susipažinsime su ištakomis, simboliais, ryškesnį pėdsaką istorijoje palikusiomis asmenybėmis.

Rotušės aikštės raida tarpukariu

Pateikta: 2020-02-10 08:00 (atnaujinta: 2020-02-10 08:05)

Aikštės vaizdas nuo pranciškonų bažnyčios bokšto. Apie 1930 m. Kretingos muziejus Pirmaisiais nepriklausomybės metais iš bermontininkų išvaduota Kretinga atrodė niūriai: gatvės apleistos, grindiniai neprižiūrimi, aikštėje stūksojo apleista cerkvė, o rytinėje ir vakarinėje kraštinėse riogsojo sudegusių pastatų griuvėsiai. Karo metais gaisro nuniokotas miestas pradėtas tvarkyti tik XX a. 3 dešimtmetyje, kai šalyje stabilizavosi politinė ir ekonominė padėtis.

Balsiškiai. Kaimas prie Tyro durpyno

Pateikta: 2020-01-27 12:16 (atnaujinta: 2020-01-27 13:29)

Balsiškių (Бальсишки) 1868 m. planas. Ištrauka iš Rusijos imperijos generalinio štabo karininkų 1868–1900 m. parengto Kretingos apylinkių žemėlapio Pietrytinėje Kretingos rajono dalyje, aplinkui Tyro durpyną plytinčioje miškingoje žemėje įsikūrę Balsiškiai. Pagal užimamą žemės plotą tai didžiausias Kartenos seniūnijos kaimas, o rajone jis nusileidžia trylikai kaimų. Gyvenvietė pasiekiama važiuojant žvyrkeliu iš Kartenos į Kalniškius.

Rotušės aikštė caro ir kaizerio laikais

Pateikta: 2020-01-20 15:52 (atnaujinta: 2020-01-20 15:59)
Kretingai 1795 m. netekus Magdeburgo teisės ir tapus eiliniu Rusijos imperijos provincijos pasienio miesteliu, prasidėjo naujas miesto istorinės urbanistinės raidos etapas. Jo pradžioje aikštę supo XVIII a. IV ketvirtyje statyti kalkėmis baltinti tinkuoto mūro namai, o centre tebestūksojo pirminę paskirtį praradusi rotušė. 
***
Savivaldos praradimas nesustabdė urbanistinės Kretingos raidos. Įsibėgėjus mūrinių gyvenamųjų namų statybai, nauji nedideli pastatai ritmingai įsijungė į bendrą aikštės užstatymą, išsaugodami istorines posesijų ribas, suteikdami miestui jaukumo. 1833 m. mieste buvo jau 31 mūrinis namas, kurių didžioji dauguma stovėjo aplinkui aikštę. Jų skaičiumi Kretinga nusileido tik Vilniui (742 namai), Kaunui (66 namai) ir Kėdainiams (48 namai). Mūriniai namai sudarė 19 % visų miesto pastatų. Šiuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 %) buvo antra, lenkdama Kauną (12,2 %), Kėdainius (9,5 %), Jurbarką (4 %) ir Ukmergę (2,9 %). Anot Abiejų Tautų Respublikos istoriko, geografo ir statisto Mykolo Balinskio, XIX a. pirmoje pusėje Kretinga buvo „gražus mūrinis miestas“.

Puslapiai