Skip to content Skip to navigation

Julius Kanarskas

Grykšiai

Pateikta: 2021-10-22 10:06 (atnaujinta: 2021-10-22 10:09)

Seniausias Grykšių, Daktarų, Slučkų užusienių ir Klibių kaimo XVIII a. planas. Matininkas Pranciškus Jodka. 1771 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Grykšiai – baudžiavos laikais Kretingos dvaro girios pakraštyje išaugęs nedidelis, kelių sodybų kaimas. Sovietmečiu jį sunaikino melioracija, o šiandien gyvenvietė atgimsta naujam gyvenimui tapdama naujakuriams patraukliu Kretingos priemiesčiu.

Tinteliai. Kaimas prie Kūlupio

Pateikta: 2021-10-04 09:50 (atnaujinta: 2021-10-04 09:57)
Tinteliais beveik prieš porą šimtų metų buvo pradėta vadinti nausėdija, išaugusi istorinio Nasrėnų kaimo žemių pakraštyje ties riba su Kūlupėnais abipus Kretingos–Salantų vieškelio bei Kūlupio upelio.
 
Vietovardis kilo nuo žodžio „tintelis“ (tintalas), kuriuo apibūdinama tai, kad nukarę, tintaluoja (tinteliuoja, tintiliuoja), tabaluoja. Įdomu tai, kad šiuo vardu Lietuvoje vadinami tik du kaimai, ir abu jie yra Kretingos rajone: antrųjų Tintelių sodybos vienkiemiais išsimėčiusios netoli Kretingos, tarp Kurmaičių ir Padvarių.
 
Rašytiniuose šaltiniuose kaimo pavadinimas lenkiškai rašomas „Tintele“, „Tyntele“, „Tyntele–Metsiedy“, rusiškai – „Тинтелѣ“, „Тынтели“, „Тинтели“. Žemaičiai jį vadina „Tėntelē“.
 

Chotyno mūšis. Paskutinė karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus pergalė

Pateikta: 2021-09-22 09:38 (atnaujinta: 2021-09-22 10:44)
Šiemet sukanka 400 metų, kai 1621 m. rugsėjį jungtinė Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Zaporožės kazokų kariuomenė, vadovaujamos Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, mūšyje prie Chotyno tvirtovės Podolėje (Ukraina) atrėmė kelis kartus gausesnės Osmanų imperijos kariuomenės puolimą ir sustabdė turkų veržimąsi į Vidurio Europą.
***
Abiejų Tautų Respublika nuo XVI a. pabaigos siekė pajungti savo įtakai kaimyninę Moldavijos Kunigaikštystę, buvusią Osmanų imperijos vasalu. Lenkijos ir Lietuvos didikai palaikė jiems palankius pretendentus į Moldavijos valdovo sostą, siuntė jiems į pagalbą karinius dalinius. Savo ruožtu turkai politiškai ir kariškai rėmė savo pretendentus.
 

Paskelbtas A. Vijūko-Kojalavičiaus medalio ir premijos laureatas

Pateikta: 2021-09-16 08:52 (atnaujinta: 2021-09-16 09:00)
Rugsėjo 15 d. Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinktas 2021 m. Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalio ir premijos laureatas.
 
Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto įsteigtas apdovanojimas už reikšmingiausius paskutiniųjų penkių metų darbus, susijusius su Lietuvos istorijos ir jos pagalbinių disciplinų – genealogijos, heraldikos, veksilologijos ir kitų – plėtojimą, puoselėjimą, tyrinėjimą, paveldo apsaugą, sklaidą, inovacinę, kūrybinę, edukacinę ir mokslinę tiriamąją veiklą šiais metais skirtas Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojui muziejininkystei, istorikui Juliui Kanarskui.
 

Pajūrio krašto kultūros tyrinėtojas Ignas Jablonskis

Pateikta: 2021-05-25 09:34 (atnaujinta: 2021-05-25 14:19)

Kauno aukštesniosios technikos mokyklos auklėtinis I. Jablonskis. 1936 m.

2021 metų gegužės 26 dieną sukanka 110 metų, kai gimė žymus Lietuvos pajūrio krašto tyrinėtojas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas, Kretingos rajono garbės pilietis, inžinierius Ignas Jablonskis (1911–1991). Tai buvo universalus tyrinėtojas, besidomėjęs daugeliu paveldo sričių.

Prystovai. Kaimas prie Minijos ir Mišupės santakos

Pateikta: 2021-05-10 12:48 (atnaujinta: 2021-05-10 13:05)

Kaimo panorama nuo Dauginčių atodangos. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m.

Kretingos rajono savivaldybės rytiniame pakraštyje, paribyje su Plungės rajono Šateikių seniūnija, Minijos dešiniajame krante ir abipus jos intako Mišupės driekiasi Prystovų kaimo žemės.

***

Prystovams priklauso 553,33 ha žemės, kuri šiaurėje-šiaurės rytuose ribojasi su geležinkeliu Kretinga–Šiauliai bei Stropelių kaimu. Pietryčiuose ji remiasi į Kretingos ir Plungės rajonų savivaldybes skiriančią administracinę ribą, už kurios prasideda Bulikai ir Papieviai. Pietvakariniu pakraščiu vingiuoja didžiausia Žemaitijos upė Minija, už kurios ošia Šilpelkės miškas bei prasideda Cigonaliai ir Dauginčiai. Šiaurės vakaruose Prystovus nuo gretimų Sauserių skiria Grabšyčių pušynas ir Tuitelių miškas.

Šaučikiai. Kaimas tarp dviejų Erlų

Pateikta: 2021-05-04 11:31 (atnaujinta: 2021-05-04 11:43)

Erlos upė vakarinėje kaimo dalyje ties riba su Palšiais. Fot. Julius Kanarskas, 2020 m.

Šiandien Šaučikiais yra vadinamos dvi viena su kita besiribojančios, tačiau skirtingoms savivaldybėms priklausančios gyvenvietės, kurios dar prieš 75-erius metus sudarė vieną kaimą. Didesnioji, šiaurinė kaimo dalis, apimanti 506,25 ha plotą, priklauso Skuodo rajono savivaldybės Mosėdžio seniūnijai. Ji vakaruose ribojasi su Palšiais, šiaurės vakaruose – su Šatraminiais, o iš šiaurės ir šiaurės rytų ją juosia Šauklių kaimo žemės. Šioje kaimo dalyje 2015 m. buvo registruota 10 sodybų, išsimėčiusių abipus pagrindinės gatvės, kuria praeina kelias, jungiantis kaimą su Šaukliais ir Palšiais.

Jonas Karolis Chodkevičius. Tartu apgultis, Rakverės ir Paidės mūšiai

Pateikta: 2021-04-21 11:33 (atnaujinta: 2021-05-10 10:32)

Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Nežinomas dailininkas. XVIII a. Vavelio karališkoji pilis Į 1600 m. prasidėjusį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą dėl ginčytinų Livonijos žemių aktyviai įsijungė ir Kretingos dvarininkas – Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, netrukus tapęs jungtinių lietuvių ir lenkų karinių pajėgų vadu ir Livonijos valdytoju.

***

Konfederacinę Livonijos valstybę XIII a. įkūrė vokiečių riteriai ir dvasininkai, kryžiaus žygių metu užkariavę šalia Lietuvos buvusias kuršių, žemgalių, sėlių, latgalių, lyvių ir estų žemes. Prasidėjus protestantiškajai reformacijai, šioje šalyje kilo susiskaldymas, į kurį įsikišo ir užsienio jėgos: Lietuvos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos, Švedijos ir Danijos karalystės. Taip 1558 m. prasidėjo Livonijos karas, pasibaigęs Livonijos konfederacijos žlugimu.

Baksčiai – gilia praeitimi ir žalia energija garsėjantis kaimas

Pateikta: 2021-04-15 10:19 (atnaujinta: 2021-04-16 10:26)

Kaimo 1915 m. planas. Ištrauka iš Prūsijos kartografijos tarnybos parengto Salantų apylinkių topografinio žemėlapio Baksčiai yra į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio miestelio, kairiajame Bartuvos upės krante: slėnyje ir šalia stūksančioje aukštumoje. Šiaurėje kaimas ribojasi su Bobiliškėmis, pietuose – su Igariais, vakaruose – su Mikulčiais. Rytine žemių dalimi upės slėniu praeina krašto kelias Skuodas–Plungė (169), o palei pietvakarinę ribą – rajoninis kelias Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis (3704).

Archeologijos duomenys liudija, kad kaime prie Bartuvos upės žmonės gyveno jau I tūkst. pr. Kr. antroje pusėje. Savo mirusius artimuosius jie laidojo kaimo pietrytiniame pakraštyje esančioje slėnio terasoje įrengtame pilkapyne. Šias seniausias Mosėdžio apylinkių kapines 1959 m. išaiškino iš netoliese esančio Budrių kaimo kilęs kretingiškis kraštotyrininkas, inžinierius Ignas Jablonskis, aptikęs 8 pilkapius, kurių sampilų skersmuo siekė 7–18 m, o aukštis – 80 cm. Mosėdžio kolūkio buldozerininkai, tvarkydami naujojo plento Skuodas–Plungė aplinką, 1972 m. visų pilkapių sampilus nustumdė, o tris pilkapius sunaikino.

Jonas Karolis Chodkevičius, švedų Kuoknesėje nugalėtojas ir pirmosios bažnyčios Kretingoje įkūrėjas

Pateikta: 2021-03-02 10:00 (atnaujinta: 2021-03-02 10:00)
Minėdami Jono Karolio Chodkevičiaus metus, prisiminkime vieno žymiausių Abiejų Tautų Respublikos karvedžių ir Kretingos valdovų didžius darbus ir pergales. Vieną pirmųjų žymesnių pergalių jis pasiekė prieš 420 metų Kuoknesės mūšyje, kaudamasis su švedais. Ši pergalė ne tik buvo ženklus žingsnis asmeniniame karvedžio kelyje į šlovę, bet ir suvaidino žymų vaidmenį Kretingos istorijoje. 
***
Vienuolika metų trūkusį pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą sukėlė konfliktas dėl Švedijos karaliaus sosto, kilęs tarp Zigmanto Vazos ir jo dėdės Karolio. Zigmantas Vaza (1566–1632) buvo vienintelis švedų karaliaus Jono III ir lietuvių kilmės karalienės Kotrynos Jogailaitės sūnus, pakrikštytas senelio Žygimanto Senojo garbei. Motina nuo ankstyvos vaikystės auklėjo jį katalikybės dvasia ir ruošė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostui. Jos viltys ir pastangos netruko pasiteisinti: 1587 m. Lenkijos didikai Zigmantą Vazą išsirinko karaliumi, o 1588 m. jis priėmė ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūną. Tėvui 1592 m. mirus, Zigmantas tapo ir Švedijos karaliumi, kuriuo karūnuotas buvo 1594 metais.

Puslapiai